Ekspertai suabejojo iškalbingais „Natura 2000“ vertinimo studijos skaičiais ir objektyvumu

Ekspertai suabejojo iškalbingais „Natura 2000“ vertinimo studijos skaičiais ir objektyvumu

Ekspertai sukritikavo „Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos vertinimo studiją, kurią Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užsakymu parengė įmonė „BGI Consulting”. Specialistų nuomone, 47,2 tūkst. eurų kainavusi studija yra ribota ir atlikta primityviai.

„Esminis trūkumas – studijoje nėra atliktas socioekonominės naudos pokyčių dėl „Natura 2000“ teritorijų įsteigimo vertinimas. Jos rengėjai neįvertino pasekmių, kurias sukelia nauji su ūkine veikla susiję apribojimai, poveikio šių teritorijų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms ir iš jų gaunamai papildomai naudai. Manau, kad siekiant išvengti galimų spekuliacijų, derėtų susilaikyti nuo tokių teiginių, esą ši studija įrodė, kad „Natura 2000“ apsimoka. Juk  klausimas, kokią naudą atnešė „Natura 2000“ įsteigimas, liko neatsakytas“, – tvirtino Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius.

VMT direktoriaus pavaduotojui antrino Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. „Teigiama, kad „Natura 2000“ teritorijoje ir oras yra grynesnis, ir vanduo švaresnis. Tačiau miškas, pieva ar žemės sklypas, kurie nėra „Natura 2000“ teritorijoje, lygiai taip pat skleidžia deguonį, valo orą, sulaiko drėgmę. Tai kur tuomet „Natura 2000“  statuso pridėtinė vertė? Pakeitus statusą, privalumų neatsiranda, o tik naujų draudimų, kurie riboja veiklą – ne tik nebus gaunama nauda, bet dar ir patiriama realių nuostolių. Ar esame tiek turtingi, kad galime sau leisti didelio masto eksperimentus … juk jau komunizmą sovietai kūrė kaip mokslinį eksperimentą žmonių sąskaita“, – sakė A. Gaižutis.

Vertinimai neatlikti, bet išvados daromos

VMT direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad studijoje, motyvuojant duomenų trūkumu, tam tikri vertinimai iš viso nebuvo  atlikti, nors tai tiesiogiai koreliuoja su studijoje daromomis išvadomis ir teikiamomis rekomendacijomis. Jo žodžiais, studijoje neįvertintos miško savininkų ir Valstybinių miškų urėdijos, kurie prižiūri „Natura 2000“ teritorijose esančius miškus, taip pat VMT, kuri įgyvendina Miškų įstatymo nuostatų laikymąsi minėtose teritorijose, bei kitų institucijų, atsakingų už geros kelių būklės palaikymą, vandens telkinių įžuvinimą ir kt., sąnaudos.

„Dėl to studijoje nurodyta proporcija tarp „Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos ir patiriamų sąnaudų šiai naudai gauti yra neteisinga. Taip pat neteisingi ir studijoje nurodyti kasmetinių naudų ir sąnaudų absoliutiniai dydžiai, į kuriuos neįtraukti ir aukščiau nurodyti vertinimai. Savo pastabą dėl netinkamo sąnaudų vertinimo grindžiu tuo, kad esmines „Natura 2000“ tinklo socioekonomines naudas, nurodytas studijoje, sukuria ne VSTT ir jai pavaldžios saugomų teritorijų direkcijos vykdydamos šių teritorijų apsaugą, monitoringą, valdymą ir palaikymą, ne žemės savininkų pajamų praradimai, bet žemės savininkų ir valdytojų vykdoma tiesioginė ūkinė veikla prižiūrint, tvarkant, racionaliai naudojant ir saugant ten esančias miško ir žemės naudmenas“, – pažymėjo A.Kasperavičius.

Anot jo, studijoje nemaža dalis vertinimų daroma remiantis prielaidomis, bet ne moksliškai pagrįstais, argumentuotais vertinimais. „Pavyzdžiui, kokybiško geriamo vandens vertė nustatoma pagal prekybos centruose 5 litrų talpos taroje parduodamo vandens kainą, į kurią, žinoma, įtraukti transportavimo, fasavimo, prekybos centro patiriami ir panašūs su geriamojo vandens kokybe nesusiję kaštai. Produkcijos ir paslaugų, teikiamų „Natura 2000“ teritorijoje, vartojamoji vertė nustatoma ekstrapoliuojant galimai išskirtines veiklos sąlygas (vaizdingose, patogiose vietose) turinčių įmonių paslaugų kainas likusiai teritorijai. Tačiau neįvertinama, ar analogiški verslai šiuo metu ten egzistuoja, o jei jie ten ir atsirastų, kaip padidėjusi konkurencija pakeistų bendrą teikiamų paslaugų kainą ir atitinkamai vartojamąją vertę“, – pavyzdžius vardijo specialistas.

VMT direktoriaus pavaduotojui  nuostabą kelia ir tai, kad vandens ciklo reguliavimo ir hidrologinio režimo stabilumui įvertinti pasitelkti Didžiosios Britanijos miškams nustatyti vandens sulaikymo dydžiai, nors ši šalis nei geografiškai, nei pagal savo miškų charakteristikas nėra artima Lietuvos miškų rodikliams. „Be to, vandens ciklo reguliavimas ir hidrologinio režimo stabilumas vertintas tik potvyniams reikšmingose teritorijose, nors pastaruoju metu ypač akivaizdus ir trumpalaikių liūčių  neigiamas poveikis miestams, kurį galėtų sušvelninti būtent miškai“,  – sakė A. Kasperavičius.

Gyventojų apklausa – nereprezentatyvi ir neobjektyvi

Paulius Zolubas, VMT direktoriaus pavaduotojas, pastebėjo, kad  gyventojų apklausos anketose, skirtose nevartojamąjai gamtos objektų išsaugojimo vertei nustatyti, yra nepagrįstai dramatizuojama situacija. „Klausimyne suformuluota hipotetinė situacija, jog nefinansuojant „Natura 2000“ teritorijų gamtos ir kultūros objektai, kraštovaizdis, laukiniai gyvūnai ir paukščiai per keletą metų visiškai išnyks, yra nekorektiška – ji respondentams įteigia nuostatą, jog atsiras teritorijos, neturinčios jokios gamtinės aplinkos, gyvūnų, oro, vandens ir pan. Tai galimai didina respondentų pasiryžimą daugiau mokėti ar prisidėti finansiškai siekiant išvengti apklausos anketoje nurodytos dramatiškos situacijos. Studijoje neanalizuota, kiek „pasiryžimas mokėti“ skiriasi nuo „iš lankytojų faktiškai surenkamu lėšų“, nors tokia savanoriškais pagrindais teikiama parama taikoma ir dabar“, – pastebėjimais dalijosi P. Zolubas.

Pasak jo, pasiryžimo finansiškai prisidėti išsaugant „Natura 2000“ teritorijas apklausa negali būti laikoma reprezentatyvia ir objektyvia.

„Rezultatai interpoliuojami visai Lietuvos teritorijai vienodai, nors studijoje pripažįstama, jog „… statistiškai reikšmingi pasiryžimo finansiškai prisidėti išsaugant „Natura 2000“ teritorijas skirtumai matomi  ir  tarp  skirtingose  apskrityse  gyvenančių  respondentų”. Be to,  parko  ženklą  turinčių paslaugų teikėjų sąraše dominuoja vieno regiono teikėjai, o pateiktas respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą neatitinka oficialiosios statistikos –  pavyzdžiui, 28 proc. respondentų sudarė pensininkai ir neįgalieji, kai gyventojų, vyresnių kaip 65 m.,  Lietuvoje 2019 m. buvo 19,8 procentų“,  – vardijo P. Zolubas.

Įžvelgė nemažai pritempimų

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas teigė, jog susipažinus su studija, susidarė vaizdas, kad joje yra daug pritempimų. „Ar kuris nors iš studijos rengėjų, jau nekalbu apie užsakovus, prisiimtų atsakomybę už pateiktus skaičius? Įdomu, kokia būtų finansų institucijos atstovų reakcija, jei Petras Petraitis, turintis 40 ha miško, pagal šias metodikas įsivertinęs savo valdos teikiamą naudą nueitų į banką ir paprašytų paskolos?“ – retoriškai klausė asociacijos vadovas.

A. Pivoriūno nuomone, ši studija yra labai vertinga. „Tai pirmasis, jau bent kiek panašus į rimtą bandymas lįsti į teritorijas, kuriose naudą pateikti per monetarinę išraišką yra labai sudėtinga. Ne visi drįstų tai daryti, ne visi turi kompetencijos. Tačiau kad ji būtų ideali, trūksta kelių dalykų. Iš to, kaip sudėliota studija, matyti, kad profesionalai, specialistai, kurie nuveikė išties didelį darbą, buvo pirmiausia pakviesti ant kilimo ir jiems pasakyta: moterys ir vyrai, darykite,  ką norite, bet turi atsirasti apvalus skaičius, iliustruojantis, kad „Natura 2000“ teritorijos neša milijonines sumas vertės“,  – ironizavo PMSA direktorius.

Akys nukrypo tik į miškus

A. Pivoriūno nuomone,  studija parengta dėl aiškaus tikslo: panagrinėti „Natura 2000“  teritorijas, kurios yra miškuose. „Tokiu būdu visuomenei daromas papildomas spaudimas. Juk žinome, kad „Natura 2000“  teritorijų yra ne tik miškuose. Jei norime turėti aiškų vaizdą, kokia yra galima nauda iš „Natura 2000“  teritorijų, kiek jų išlaikymas kainuoja, kiek jos sukuria ar nesukuria vertės, būtų tikslinga nagrinėti jas visas. Ne tik esančias miškuose, bet ir žemės ūkio paskirties žemėje bei vandenyse. Tuomet pamatytume visą vaizdą, o dabar regime tik vienpusį“,  – įsitikinęs A. Pivoriūnas.

Be to, pasak PMSA direktoriaus, reikėtų palyginti „Natura 2000“ socioekonominę naudą ir kaštus jau esamose miškų teritorijose su ūkiniais miškais, kurie lygiai tiek pat gamina ekosisteminių produktų, paslaugų ir medienos. „Mes pamirštame, kad lygiai tiek pat, o gal ir kelis kartus daugiau visų tų pačių ekosisteminių paslaugų, produktų ir medienos tiekia ir miškai, nesantys „Natura 2000“ teritorijoje“, – sakė A. Pivoriūnas.

Nauda didesnė 2,2 karto?

VSTT vadovas Albertas Stanislovaitis neseniai išplatintame pranešime teigė: „Studijos rezultatai parodė, kad „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda visuomenei daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas, kurias sudaro žemės savininkų prarandamos pajamos dėl galiojančių veiklos apribojimų ir išlaidos paties tinklo priežiūrai bei monitoringui“.

VSTT vadovo žodžiais, remiantis studijos duomenimis, vien „Natura 2000“ tinkle esančių saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 mln. eurų. Šis rodiklis apibrėžia, kokias kelionės išlaidas patiria nacionalinių parkų lankytojai ir kiek jie būtų pasiryžę sumokėti, jei apsilankymas taptų mokamas. Taip pat skaičiuojama, kad tinklui priklausančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus.  Be to, skaičiuojama, kad šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tai, pavyzdžiui, bičių produktų, arbatos ir prieskonių, tautodailės gaminių, duonos, žuvies, pieno ir kitų žemės ūkio produktų gamintojai bei laisvalaikio paslaugų teikėjai. Vis dėlto skaičiuojama, kad didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms.

„Bendra „Natura 2000“ tinklo socioekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos sudaro 10,1 mln. eurų, žemės ir miško naudmenų savininkų dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių apribojimų prarastos pajamos per metus siekia 78,5 mln. eurų. Remiantis studijoje pateiktais skaičiavimais, ekologinio tinklo „Natura 2000“ socioekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei patiriamos sąnaudos“, – rašoma pranešime spaudai.

Vis dėlto ekspertai po minėtu teiginiu linkę dėti klaustuką…

Vilma Kasperavičienė