Ekspertinis Miškų įstatymo pataisų vertinimas žlugo. Kas toliau?

gegužės 17, 2017
Parama miškų keliams gerinti
gegužės 16, 2017
„Miško diena 2017“ Krekenavos girininkijoje
gegužės 17, 2017

Nepriklausoma valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizė iš esmės sužlugdyta, nes neatsirado konsultantų, panorusių už 100 eurų užmokestį per 14 dienų pateikti  išvadas dėl Miškų įstatymo pataisų ekonominio bei socialinio pagrįstumo. Prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio  urėdijų reformos įvertinimo Seimo valdybai  pateikė 46 skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai, išskyrus  „valstiečius“, o viešojo konkurso sąlygas ekspertizei atlikti Seimo valdybos pavedimu parengė Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Ar įstatymo ekspertizės konkursas bus skelbiamas iš naujo, ar  iš viso tokios analizės bus atsisakyta? Bet kokiu atveju mūšis dėl Lietuvos miškų valdymo reformos modelio dar tęsis.

Reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti

Kęstutis Mažeika

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario, AAK pirmininko Kęstučio Mažeikos parengtos sąlygos viešojo konkurso dalyviams sulaukė kritikos dar iki
jų patvirtinimo, o ir pats komiteto vadovas vėliau pripažino, kad jis nežinojo, jog tam Seimo valdyba teskyrė vos 100 eurų, nes Seimas tokioms ekspertizėms pinigų nenumato. „Išsamios ekspertizės mokslininkai neatliks, čia praktiškai tik paklausimas nuomonės“, – po tokio akibrokšto sakė K. Mažeika.

Vis dėlto techninės specifikacijos reikalavimai ekspertams buvo pakankamai aukšti.  Ekspertizė turėjo atsakyti  į 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas,  ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei pan.

 

Edmundas Bartkevičius.

„Ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, išdėstyta dešimt klausimų, į ką turi būti atsakyta, tačiau  reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti. Aleksandro Stulginskio universitete mes tokio žmogaus nesuradome. Lietuvos miškininkų sąjunga (LMS) elektroniniu paštu apklausė  keletą verslo konsultantų ir advokatų kontorų, tai gavome atsakymą, kad toks darbas galėtų būti atliktas per 3–4 mėnesius, o jo kaina galėtų svyruoti apie 35–50 tūkst. eurų. Seimo valdyba su 100 eurų iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo“, – sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius.

 

LMS paklausimus pateikė advokatų profesinei bendrijai „Judickienė ir partneriai JUREX“,

advokatų kontoroms „Tark Grunte Sutkiene“, „Valiūnas ir partneriai Ellex“ bei „Cobalt“.

 

Be to, anot E. Bartkevičiaus, konkurso dokumentai buvo parengti apribojant konkurenciją ir diskriminuojant tam tikrus paslaugų teikėjus, nes pagal išsilavinimą ir darbo trukmės sąlygas eliminuoti tiekėjai, galintys teikti pasiūlymus. „Atrodo, kad ekspertizės  sąlygos buvo ruoštos konkrečiam žmogui. Būtina, jog tokį vertinimą atliktų ne tik verslo valdymo srities teisininkai, ekonomistai, bet ir miško valdymo specialiųjų žinių turintys miškų valdymo ir politikos formavimo specialistai“, – mano LMS prezidentas.

 

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai dar balandžio 19 dieną  kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydami įvertinti AAK pirmininko K. Mažeikos veiksmus ruošiant išskirtines sąlygas verslo teisės advokatams laimėti ekspertinį vertinimą dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto. Jose konkurso dalyviams  buvo nustatytos socialinių mokslų studijų teisės krypties bei verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimo ir darbo sąlygos.

 

Vytautas Kamblevičius

„Faktiškai jie pirmiausiai surado žmones, o po to pagal juos surašė reikalavimus. Kai mūsų frakcija kreipėsi į STT, jog ekspertų komisija bus sudaroma korupciniu pagrindu, tie žmonės, kurie pažadėjo, kad bus komisijoje, išsigando, nenorėjo teršti savo vardo ir pažadų atsisakė. Dabar galvojama, kaip padaryti, kad tos ekspertizės iš viso nereikėtų, bet mūsų frakcija bandys viską atsukti atgal ir ekspertizės reikalauti. Jei Seimo valdyba nuspręstų, kad ekspertizė nereikalinga, tai pažeistų Seimo statutą“, – teigė „Tvarkos ir teisingumo“  frakcijos narys Vytautas Kamblevičius.

 

Pagal Seimo statutą pataisų ekspertinis vertinimas privalo būti pateiktas, jeigu to reikalauja penktadalis Seimo narių. Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius balandžio pradžioje įregistravo Seimo statuto pataisą, kuria siūlo „įvertinimo užsakymo klausimą“ leisti spręsti Seimui – ji būtų užsakoma, jei parlamentarai tam pritartų. V. Kamblevičius tokį A. Nekrošiaus veiksmą taip pat apskundė.

 

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po žlugusio konkurso pareiškė, kad urėdijų reformos svarstymas bus tęsiamas ir be ekspertinio vertinimo. „Jeigu nėra norinčių pateikti ekspertinį vertinimą, tai tos išvados nėra privalomos. Tiesiog jų nereikia. Seimas turi ir miškininkų, ir suprantančių tuos klausimus“, – sakė jis. Tokie populistiniai samprotavimai prasilenkia su Seimo statutu, kurio pirmininkas privalo griežtai laikytis. Beje, V. Pranckietis pripažino, kad buvo gautas pasiūlymas ekspertizę atlikti už 30 tūkst. eurų.

 

Atmetė miškininkų pretenziją

 

Lietuvos miškininkų sąjunga Seimo kanceliarijai gegužės 2 dieną pateikė pretenziją dėl ekspertizės viešojo konkurso kvalifikacinių reikalavimų techninėje specifikacijoje, kurie „yra užaukštinti ir objektyviai nebūtini siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas ir pajėgus atlikti reikiamas paslaugas“. Taip pat pažymėta, jog  pirkimo sąlygų reikalavimas dėl išsamios ekspertų išvados per 14 kalendorinių dienų neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, todėl pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą. Toks terminas per trumpas ir iš esmės apriboja konkurenciją,  nepasitikėjimą kelia ir juokinga paslaugų suma.

 

LMS prašė panaikinti ginčijamus pirkimo sąlygų reikalavimus arba juos pakeisti, kad atitiktų Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas ir užtikrintų konkurenciją. Deja, miškininkų skundas  liko tik popieriuje. Seimo kanceliarija atsakė, kad „LMS nebuvo pasirinkta apklausti šiame viešajame mažos vertės pirkime, todėl, nesant tiekėjo teisinio suinteresuotumo, pretenzija paliekama nenagrinėta.“

 

LMS konsultuojasi su teisininkais, kaip toliau elgtis. Jos įsitikinimu, vykdyti tokią svarbią visai visuomenei ir valstybei reformą, neatlikus ekonominio pagrindimo, tiesiog nusikaltimas. Ekspertizės konkurso sąlygas turėtų įvertinti ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Pasak AAK pirmininko K. Mažeikos, dabar Seimo valdyba spręs, ar kartoti ekspertų konkursą. „Aš Seimo pirmininkui pasakiau, kad už tokius pinigus tikrai neatsiras, kas to imtųsi ir tai nereikalingas laiko gaišinimas. Tad laukiame atsakymo, ar ji kreipsis, kad AAK išsakytų savo nuomonę, ar nutrauks ekspertizę, ar kartos tą pačią procedūrą tomis pačiomis sąlygomis“, – kalbėjo K. Mažeika.

 

Anot  jo, Seimo narių grupė paprašė ekspertizės ir jos be miškininkų neįsivaizduoja, bet „mes miškininkų išvadas žinome – ir apie valdymą, ir struktūrą, tad dar vienas tos pačios nuomonės pasakymas šiuo atveju nieko neduoda“. Esą norima, kad apie įmonės valdymą ir valdyseną išvada  būtų būtent iš šios krypties specialistų lūpų.

 

  1. Mažeika apgailestavo, kad Miškų įstatymo pataisų priėmimo vilkinimas jau trikdo normalų miškininkų darbą ir prekybą mediena. Vyriausybė planavo, kad įstatymas bus priimtas iki liepos 1 d. bei įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

 

Angelė Adomaitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin