ES mažins vienkartinių stalo įrankių, cigarečių filtrų, žvejybos reikmenų ir kitų plastikinių šiukšlių taršą

ES mažins vienkartinių stalo įrankių, cigarečių filtrų, žvejybos reikmenų ir kitų plastikinių šiukšlių taršą

Vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai, balionų lazdelės ir kiti Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti nuo 2021-ųjų. Tokiam siūlymui Europos Parlamentas (EP) pritarė spalio 24 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre. EP nutarimą toliau dar derins su ES Taryba.

Vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, nes jiems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Minėti daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.

EP pritarė, kad į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų papildomai įtraukti okso-degraduojančių plastikų gaminiai, taip pat greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.

EP siekia mažinti ir tabako gaminių, tokių kaip plastikiniai cigarečių filtrai, taršą. Iki 2025 m. jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų – 80 proc., mano europarlamentarai. Skaičiuojama, kad viena nuorūka jūroje gali užteršti nuo 500 iki tūkstančio litrų vandens, o išmesta pakelėje ji galutinai suyra net per dvylika metų. Cigarečių filtrai yra antra labiausiai paplitusi plastiko šiukšlė.

ES narės taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų surenkama bent pusė pamestų arba paliktų plastikinių žvejybos įrankių, o jų perdirbimas iki 2025-ųjų pasiektų 15 proc. Plastikiniai žvejybos įrankiai sudaro 27 proc. šiukšlių, randamų Europos paplūdimiuose.

Prie šių tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti tabako ir žvejybos įrankių pramonės sektoriai, pažymima rezoliucijoje.

Siūloma įpareigoti ES šalis iki 2025-ųjų ketvirtadaliu sumažinti plastikinių daiktų, neturinčių lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat skatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Į jų grupę patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų pakuotė. Kai kurie kiti plastikai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o iki 2025 m. ne mažiau kaip 90 proc. jų privalo būti perdirbama.

„Nors Europa yra atsakinga tik už nedidelę dalį plastiko šiukšlių vandenynuose, ji gali ir privalo tapti pagrindine veikėja ieškant tarptautinio šios problemos sprendimo, kaip tai daroma kovojant dėl klimato kaitos. Uždrausti, mažinti, apmokestinti, pakeisti bei įspėti – ES valstybės turi daug pasirinkimų, kaip spręsti šią problemą“,- pažymėjo pranešėja, europarlamentarė iš Belgijos Frédérique Ries.

Lietuvoje išrinktas EP narys Bronis Ropė (Žalieji) diskusijoje teigė, kad siekiant ženklesnio plastiko vartojimo sumažinimo, „turime didesnį dėmesį skirti ir plastiko taršai žemės ūkyje, net jei šis taršos poveikis vandens aplinkai yra netiesioginis. Todėl direktyvoje turime nusibrėžti tikslus, susijusius su mikroplastiko taršos dirvožemyje mažinimu, turime imtis papildomų atsargumo priemonių dėl nuolaidų biologiškai skaidaus plastiko vartojimui. Taip pat privalome rūpintis, kad direktyvoje numatytų tikslų įgyvendinimas netaptų našta mūsų įmonėms, ūkininkams, vartotojams. Galiausiai, norėdami užtikrinti, kad mūsų siekiai netaptų tik deklaracijomis, turime pasiekti, kad visos valstybės narės užsibrėžtų konkrečius vienkartinio plastiko produktų vartojimo sumažinimo tikslus.“

Skaičiuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų, plastikų tarša jūrose ir vandenynuose iki 2030-ųjų padarytų gamtai žalos už 22 mlrd. eurų.

www.miskininkas.eu inf. parengta pagal EP informacijos biuro Lietuvoje pranešimą