Esminių pažeidimų nėra, bet smulkesnių neišvengta

Esminių pažeidimų nėra, bet smulkesnių neišvengta

Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose ir nacionaliniuose parkuose šiuo metu ramu – visi laikosi miško kirtimo taisyklių. Bent jau tose vietovėse, kuriose apsilankėme kartu su Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu Vaidotu Šliogeriu ir Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu Arūnu Skirbutu, nei ugdomieji, nei retinimo, nei einamieji kirtimai nevyko.

Kaip žinia, saugomose teritorijose nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Nurodytu metu miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Tai ką anksčiau vadindavome reidu, dabar oficialiai įvardijama tiksline išvyka. Jos metu apžiūrėjome keletą skirtingų savininkų biržių. Didžioji jų dalis – privačių miškų savininkų valdos bei vieną administruoja Valstybinių miškų urėdija.

Galbūt papildys šalies biudžetą

Pirmąjį aplankytą plotą, kuriame neseniai atliktas plynas kirtimas, būtų galima visiems rodyti kaip pavyzdinį. Tokį rezultatą lėmė keli dalykai: dėkinga augimvietė, tinkamai darbams parinktas laikas ir technologijos.

Kitoje biržėje ne specialistui irgi viskas atrodo daugmaž tvarkingai. Tačiau miškų reindžeriams iš karto kilo įtarimų dėl miško atkūrimo. Pagal likusių kelmų išvaizdą spėjama, kad plynas kirtimas atliktas daugiau kaip prieš trejus metus.

„Jei spėjimas pasiteisins, teks pradėti administracinę teiseną. Bauda šiuo metu – 300 eurų už vieną hektarą. Žinoma, pagal taisykles kai kuriuos iškirstus plotus galima palikti atželti savaime. Koks būdas pasirenkamas, fiksuojama kirtimo projekte. Vis dėlto, mano akimis, šio ploto palikti atželti savaime negalima, nes miškas tikrai neatsikurs. Nors situacija paaiškėja jau pirmaisiais metais, pagal dabar galiojančius įstatymus, jei biržė savaime neatsikuria per trejus metus, būtina atsodinti“, ‑ sako V. Šliogeris.

Dviejų biržių savininkams priekaištų neturi

Tikrinant kirtimo kokybę trečioje biržėje užkliūva paliktų kelmų aukštis. Tačiau aplinkosaugininkai nuramina: jei jie tai fiksuotų kaip pažeidimą, pažeidėjais būtų praktiškai visų kirtaviečių savininkai.

Ketvirtojoje, šiųmetėje, kirtavietėje ištraukta ne tik mediena, bet ir biokurui tinkama žaliava, o siekiant padidinti jos kiekį sutvarkyta pakelė prie miško. Vyraujanti medžių rūšis čia buvo beržai. Šios plyno kirtimo augimvietės pakraštyje bioįvairovei palikta keletas medžių, tai leidžia spėti, jog savininkas taip pat tikisi, kad miškas atsikurs savaime. Bet aplinkosaugininkų nuomonė dėl to kitokia.

Kadangi prie kelio sukrauti rąstai dar laukia vežėjų, A. Skirbutas patikrina, ar mediena neapnikta kenkėjų. Įsitikinęs, kad jų nėra, apibendrina ir padėtį biržėje. „Plyni kirtimai atlikti tvarkingai, darbo kokybei įtakos turėjo ir augimvietė, ir apskritai sąlygos“, ‑ reziumuoja jis.

Vieno atsodinimo neužteko

Važiuodami į penktąjį objektą  neplanuotai stabtelime pažiūrėti, kaip atsodinami medeliai. Paaiškėja, kad šios kirtavietės savininkė ‑ valstybė. Sodintojai neslepia, kad šioje augimvietėje jie triūsia jau antrą kartą:  nors pušaitės ir eglaitės buvo apdorotos repelentais, sodinukus sunaikino žvėrys. „Gaila darbo,  o  ir nuostoliai nemaži. Gal juos atlyginti turėtų medžiotojų draugija?“, ‑ retoriškai klausia besidarbuojantis vyras, pernai atsodinęs 8 ha. Suabejojus, kad gal tai ne žvėrių darbas, sodintojas atrėmė: „Jei mūsų pasodinti medeliai būtų neprigiję, tai rastume juos išdžiūvusius, o dabar, kaip matote – nieko nėra“.

Pašnekovas apgailestavo, kad šios eglaitės ir pušaitės – paskutinės iš vietinio medelyno. Dėl nuostolingos veiklos daigynų atsisakyta, todėl nuogąstaujama, kad ateityje sodinukai bus prastesni.

Penktoji, atrankinio kirtimo, biržė nekaip atrodo nuo pirmųjų žingsnių. Prie valksmų matyti pažeistų medžių kamienų, kyla klausimų, ar valksmuose provėžos ne per gilios, bet tai technologiniai valksmai.

Dar turės kabinetinio darbo

Reziumuodami tikslinės išvykos rezultatus aplinkosaugininkai sakė, kad grįžę į kabinetus dar turės darbo: nustatyti biržių savininkus ir pasikalbėti su jais. „Jei nuo kirtimo bus praėję treji metai, surašysime nurodymą atkurti iki kito pavasario. Gal teks ir valstybės biudžetą papildyti. Dėl atkūrimo beveik neabejojame, o dėl technologinių valksmų – procesas sudėtingas, nes taisyklėse yra toks punktas: esant technologiniam būtinumui galimi nuvažiavimai nuo valksmų. Todėl visi pasiteisina traktorių gedimais, technikos užklimpimu, kad reikėjo atvažiuoti kitiems traktoriams ištraukti“,- aiškina A. Skirbutas.

„Net jeigu tokie dalykai atitinka taisykles, kyla klausimas, ar taip elgtis savame miške yra normalu? Savininkas privalėtų atsižvelgti į gamtines sąlygas, įvertinti augimvietę, naudoti lengvesnę techniką arba palaukti tinkamesnių orų“, ‑ samprotauja V. Šliogeris.

Logiškai mąstant, šios biržės savininkui išties skubėti ir ją išmauroti nebuvo jokio reikalo. Leidimas galioja metus, be to, jį galima pratęsti dar pusei metų. Blogiausiu atveju – neiškirtus miško per šį laikotarpį, galima išsiimti naują leidimą.

Tikriausiai miško savininkui svarbiau buvo kitas dalykas:  dabartiniu metu gana didelė medienos kaina. „Įmonės ar privatūs savininkai, turintys daug miško sklypų, matyt, skubėjo pasinaudoti gera proga. Vis dėlto reikėtų žiūrėti ir į ateitį, įvertinti, kokie miškai liks mūsų vaikams ir anūkams“, ‑ įsitikinęs V. Šliogeris. Jo kolega pritarė: dėl sudėtingų šiųmetinių sąlygų kilo problemų  dėl miško ištraukimo, technologiniuose valksmuose ne vienoje kirtavietėje liko gana gilios provėžos ir kitose biržėse.

„Jei miškai šlapesni, pažeidimų fiksuojama daugiau. Tačiau būtina matyti ne tik faktą, bet ir įvertinti visą situaciją: iškirstos medienos be provėžų iš biržės neištrauksi. Žinoma, jei po biržę su sunkia technika važinėjama be jokio reikalo ir lieka provėžos – tai jau kitas reikalas ir kitaip reikia vertinti situaciją“, ‑ apibendrindamas būklę regione teigia A. Skirbutas.

Augustė Teiberytė

Nuotraukos Dainiaus Šerono