Europarlamentarai patvirtino poziciją dėl 2021–2027 m. ES biudžeto

16 lapkričio, 2018
Sukilimo vadui Tadui Kosciuškai atminti
16 lapkričio, 2018
LUX apdovanojimą laimėjo filmas „Kariaujanti moteris“ apie aplinkosaugos aktyvistę
16 lapkričio, 2018

                              Europarlamentarai patvirtino poziciją dėl 2021–2027 m. ES biudžeto

Trečiadienį, lapkričio 14 d. Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje, Europos Parlamentas
(EP) patvirtino savo poziciją dėl būsimo ES ilgalaikio biudžeto. EP reikalauja daugiau lėšų
jaunimui, moksliniams tyrimams, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, taip pat kovai
su klimato kaita, saugumui ir migracijos valdymui. Europarlamentarai taip pat nesutinka
mažinti lėšų ilgalaikiam ūkininkavimui ir sanglaudos politikai bei siūlo reformuoti ES
biudžeto šaltinius.

Europarlamentarai pabrėžė savo „vienybę ir pasirengimą derėtis“ dėl 2021–2027 m. ES
daugiametės finansinės programos (DFP) su ES šalių ministrais. Jie apgailestauja, kad ES
valstybės kol kas „nepadarė didelės pažangos“ siekdamos bendros pozicijos, pranešime spaudai
informavo EP ryšių su žiniasklaida administratorius Robertas Pogorelis.

EP nariai mano, kad Europos Komisijos (EK) pateiktas DFP pasiūlymas yra išeities taškas,
tačiau jo pasiūlytas lygis „neleis ES įvykdyti savo politinių įsipareigojimų ir reaguoti į svarbius
būsimus uždavinius“. Taigi jie patvirtino šiuos prioritetus (sąrašas nėra baigtinis):

“Horizon Europe” mokslinių tyrimų programos biudžetas turi sudaryti 120 mlrd. eurų (EK siūlė
83,5 mlrd. eurų);padidinti Europos strateginių investicijų planą („Junckerio planas“);
padidinti transporto infrastruktūros ir MVĮ finansavimą;
išlaikyti ilgalaikės sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimą;
padvigubinti išteklius jaunimo nedarbui mažinti;
trigubai padidinti „Erasmus+“ programos lėšas;
ES indėlis siekiant mažinti klimato kaitą turi sudaryti bent 25 proc. visų DFP išlaidų, o ne vėliau
kaip iki 2027 m. reikia pasiekti 30 proc. lygį.

EP nariai pažymi, kad dabartinė ES biudžeto sudarymo sistema yra „labai sudėtinga, nesąžininga
ir neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams“. Jų manymu, reikėtų gerokai sumažinti
valstybių įmokas pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas ir įdiegti naujus nuosavuosius
išteklius, pavyzdžiui, iš didelių įmonių (įskaitant skaitmeninių) apmokestinimo, taip pat
prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos ir plastiko mokesčio. EP pritaria visų nuolaidų
korekcijos mechanizmų, taikomų tam tikroms ES šalims, panaikinimui.

EP pabrėžia, kad ES biudžeto pajamos ir išlaidos derybose dėl naujosios DFP turėtų būti
laikomos vienu paketu, kol bus pasiektas galutinis susitarimas. Derybos su ES Taryba gali
prasidėti iškart, kai tik ji susitars dėl bendrosios pozicijos. Priimti naują DFP reglamentą reikės
EP pritarimo. Tikimasi pasiekti tinkamą susitarimą iki 2019 m. EP rinkimų, kad nereikėtų atidėti
naujų ES programų įgyvendinimo, kaip būta praeityje.

Apie 94 proc. ES biudžeto skiriama piliečiams, regionams, miestams, ūkininkams ir įmonėms.
ES administracinės išlaidos sudaro maždaug 6 proc. sumos.

Siekia mažinti sunkvežimių taršą

EP trečiadienį taip pat balsavo už pasiūlymą pirmą kartą istorijoje numatyti sunkiasvorio
transporto išmetamo anglies dvideginio (CO2) taršos mažinimo kvotą – 35 proc. iki 2030-
ųjų.

EP taip pat siūlo iki 2025 m. numatyti tarpinį 20 proc. sumažinimą. EK siūlė taršą mažinti
lėtesniu tempu – atitinkamai 30 proc. ir 15 proc.

Sunkvežimių gamintojai taip pat turėtų užtikrinti, kad vėliausiai iki 2030 m. netaršūs ir mažai
taršūs automobiliai sudarytų mažiausiai penktadalį visų naujai pagamintų sunkvežimių, o 2025
m. jų būtų bent 5 proc. Suprasdami, jog tokie pokyčiai gali priversti atleisti ar perkvalifikuoti dalį
darbuotojų, EP nariai ragina numatyti ES lėšų jiems perkvalifikuoti ar perkelti į kitus regionus.

EP taip pat siekia įpareigoti Europos Komisiją iki 2020 m. numatyti naujų automobilių testavimo
realiomis sąlygomis planą. Minėti veiksmai būtini, jei norima iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio
efektą sukeliančio CO2 taršą 40 proc. bei įvykdyti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo
įsipareigojimus.

Šiuo metu sunkvežimių ir autobusų išmetamas CO2 sudaro 5 proc. viso ES išmetamo CO2 ir
daugiau kaip ketvirtadalį ES kelių transporto išmetamo CO2. Ši tarša sparčiai didėja.

EP toliau šiuo klausimu derėsis su ES Taryba.