Europarlamentaras Juozas Olekas: “Kitas šimtmetis Lietuvos miškininkams bus geras“

Europarlamentaras Juozas Olekas: “Kitas šimtmetis Lietuvos miškininkams bus geras“

Labai smagu man, gimusiam gūdžiam miške, Sibiro platybėse, šiandien sveikinti miškininkus su jų profesine švente. Artėjant Lietuvos ir urėdijų šimtmečiui, miškininkams paskutiniai metai buvo sunkiausi ne dėl karų ar kitų stichijų, o dėl nekvalifikuoto arba nepakankamai profesionalaus požiūrio į miškų valdymą. Labai noriu tikėti, kad miškininkai išlaikys tą tvirtą savo valią, tą meilę miškui, o politikai, prasidėjus antrajam šimtmečiui, sugebės ištaisyti klaidas, kurios buvo padarytos naikinant tą, ką šiandien švenčiam – urėdijas.

Deja, išvaikė profesionalus iš miškų priežiūros vadovavimo pozicijų ir tikrai pablogino situaciją miške.

Mano pasiūlymas, kuris buvo registruotas Seime (gal dabar tai padarys mano kolegos), peržiūrint tai, kas buvo padaryta ir kokios klaidos jau išaiškėjo, pataisyti Miškų įstatymą, kad visiems, dabar jau 26 VMU padaliniams, būtų suteiktos juridinės teisės. Tokiu atveju vėl galėtų atsigauti natūrali, ūkiška, savininkiška miškų priežiūra ir ištaisyti padėtį, kurioje esame atsidūrę su centralizacija ir nutolimu nuo miško sprendimų priėmėjų. Manau, kad tai – racionalus variantas. Tai nebūtų kažkokios revoliucijos, o atstatyta tai, ką profesionalai mato reikalinga. Tą mes regime ir kitose srityse, kur centralizacija lemia visiškai netinkamą rezultatą.

Jeigu mums pavyktų sugrąžinti proto viršenybę prieš įvairius jausmus, užsispyrimus ir nesąmones, tai būtų galima sugrąžinti ir dalį žmonių atgal į darbą miške. Dalis jų, aišku, jau susirado kitas veiklas, naujas vietas… Tačiau reikia ne tik žmones sugrąžinti, bet ir parodyti perspektyvą miškininkystės ateičiai, nes dėl tos suirutės tik keletas ar keliolika studentų priimta į miškininkystės specialybę. Juk juodinimu, kuris buvo, tiesiog apdergė šios srities žmones, suniekino specialybę, nors urėdai buvo vieni iš geriausių mūsų specialistų, išradingi ir iniciatyvūs, kurie darbais įrodė, kad daug ką sugeba. Jie buvo lyderiai, atsakingi vadovai …

Aš manau, kad atstatyti miškininkų prestižą, pataisyti, kas buvo neteisinga ir nepagrįstai suniekinta, yra mūsų pareiga. Aš tikrai tikiu, kad šios nesąmonės kitąmet pasibaigs ir kad naujas urėdijų šimtmetis turi gerą perspektyvą. Ir iš vienų, ir iš kitų politikų girdžiu, kad jie supranta, jog buvo padaryta klaidų, vyravo diktatas, užsispyrimas, noras suniekinti kitus ir pasakyti – mes padarysim kitaip, nesvarbu – gerai ar negerai, bet kitaip, nei buvo visada. Ir nesvarbu, ką sako specialistai. Toks analfabetinis valdymas turėtų pasibaigti pasinaudojant ir kitų šalių bei savo sukaupta patirtimi. Mes galime grąžinti į mišką harmoniją. Europos Parlamente susitikau su Suomijos miškų ir žemės ūkio ministru, kalbėjomės apie miškus, europinę miškų strategiją.

Aš tikiu, kad kitas šimtmetis Lietuvos miškininkams bus geras. Prieš šimtą metų ne iš lengvesnių situacijų mūsų proseneliai miškus Lietuvoje pradėjo tvarkyti ir tikrai gražiai sutvarkė, o mes per naują šimtmetį galime pratęsti jų darbus.