Europiečiai susirūpinę klimato kaita, lietuviai – skurdu ir miškais

4 gruodžio, 2019
“Logset 8H GTE Hybrid” Austrijoje laimėjo inovacijos prizą
3 gruodžio, 2019
PAPILDYTA PRANEŠIMAIS Š. m. gruodžio 10 d. 12 val. Lietuvos Seimo Konferencijų salėje konferencija – diskusija “Lietuvos miškų valdymas ir pirmieji teisės aktai”
4 gruodžio, 2019

Europiečiai susirūpinę klimato kaita, lietuviai – skurdu ir miškais

Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje. Iš aplinkosaugos klausimų Lietuvoje pirmąją vietą užima miškų naikinimas – jį paminėjo net 63 proc. apklaustųjų, tai – didžiausias rodiklis visoje ES.

Minėta „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šią problemą laiko EP prioritetu.

Antroje vietoje Lietuvoje – kova su jaunimo nedarbu (33 proc., Europoje – 24 proc.), trečioje – ekonomikos augimo skatinimas (28 ir 18 proc.), ketvirtoje – vartotojų teisės (22 ir 18 proc.).

Klimato kaitą pirmąkart istorijoje EP prioritetu laiko dauguma europiečių – 32 proc., tačiau tik 21 proc. lietuvių. Labiausiai ji rūpi švedams (62 proc.), danams (50 proc.) ir olandams (46 proc.).

Apklausa taip pat parodė, koks aplinkosaugos klausimas žmonėms aktualiausias. Absoliuti dauguma europiečių (52 proc.) mano, kad tai yra klimato pokyčiai, po jų eina oro tarša (35 proc.), jūrų tarša (31 proc.), miškų naikinimas ir didėjantis atliekų kiekis (abu po 28 proc.). Lietuvoje pirmąją vietą užėmė miškų naikinimas – jį paminėjo 63 proc. apklaustųjų, tai – didžiausias rodiklis ES.

EP pirmininkas David Sassoli (socialistai ir demokratai, Italija), gruodžio 2 d. vykstantis į Madridą dalyvauti JT COP25 klimato kaitos konferencijos atidaryme, sakė: „Ši apklausa labai aiškiai rodo, kad europiečiai pageidauja ES veiksmų kovojant su klimato kaita. Praėjusią savaitę Strasbūre EP patvirtino rezoliuciją, skelbiančią kritinę klimato ir aplinkos padėtį Europoje bei pasaulyje. Klausome savo piliečių ir pabrėžiame, kad reikia ne tik žodžių, bet ir veiksmų.“

Jaunimo protestai dėl klimato kaitos sutelkė milijonus žmonių Europoje ir visame pasaulyje. Beveik šeši iš dešimties europiečių įsitikinę, kad šie protestai turės poveikį tiek valstybės, tiek Europos lygiu vykdomai politikai. Labiausiai tuo įsitikinę airiai (74 proc.), švedai (71 proc.) ir kipriečiai (70 proc.), o mažiausiai – čekai (42 proc.) ir britai (47 proc.). Lietuvoje tuo įsitikinę 63 proc. gyventojų. Tačiau tik 48 proc. lietuvių mano, kad jaunimo protestai paskatins politinius veiksmus jų šalyje, o 46 proc. su tuo nesutinka. Skeptiškiausi šiuo atžvilgiu yra čekai (vos 37 proc. tikisi politinių veiksmų jų šalyje, o 58 proc. – nesitiki).

Nuo 1973 m. vykdomos „Eurobarometro“ apklausos leidžia įvertinti europiečių suvokimą ir lūkesčius apie ES. Šios apklausos duomenis surinko ir apdorojo bendrovė „Kantar“, apklausa atlikta 2019 m. spalio 8–22 d. visose 28 ES valstybėse. Tiesiogiai apklausti 27 607 vyresni nei 15 metų žmonės.

Roberto Pogorelio, EP ryšių su žiniasklaida administratoriaus inf.