Europinis kukmedis

11 gruodžio, 2018
Aplinkos ministerijai laikinai vadovaus  energetikos ministras Ž. Vaičiūnas
8 gruodžio, 2018
Miškų sektoriaus asociacijos pateikė reikalavimus Aplinkos ministerijai
12 gruodžio, 2018

Europinis kukmedis (Taxus baccata L.)

Europinis kukmedis Lietuvoje augo natūraliai: minima, kad jis buvo aptinkamas Raseinių, Švėkšnos, Prienų miškuose, tačiau nuo XIX a. pabaigos natūraliose augavietėse jau neberandamas. Nors Estijoje ir Latvijoje dar tebeauga, europinis kukmedis jau įtrauktas į Pabaltijo valstybių, Vokietijos, Baltarusijos Raudonąsias knygas. Dabar šis augalas yra auginamas mūsų parkuose, sodybose. Kartais po labai šaltų žiemų nukenčia, tad kukmedį labiau tiktų sodinti vakariniuose Lietuvos regionuose. Geriau žiemoja šiek tiek pavėsio gaunantys augalai – kukmedis ir natūraliose augavietėse puikiai auga ūksmingose vietose. Natūraliai auga drėgnuose derlinguose karbonatiniuose dirvožemiuose, jam reikalinga ir didelė oro drėgmė. Latvijoje randamas netgi pelkėtuose miškuose, tačiau didelio pastovaus užmirkimo nemėgsta.

Europinis kukmedis – kukmedinių (Taxaceae) šeimos medis, turintis gana storą, bet nulaibėjantį kamieną, ar daug stiebų išauginantis krūmas. Gali užaugti iki 10-15 m aukščio ir pasiekti vidutiniškai 1 m stiebo skersmenį. Senų medžių kamienai būna gumbuoti, giliai vagoti. Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad europinio kukmedžio amžius gali siekti net 4000 metų. Medienoje nėra sakotakių, ji pasižymi gražiu rausvu branduoliu, yra labai tanki ir tvirta, todėl nuo senovės buvo naudojama tvirtesnėms medžio konstrukcijoms, ginklų rankenoms gaminti. Spygliai plokšti, linijiški, jų viršutinė pusė yra tamsiai žalia, o amžius vidutiniškai siekia 8-10 metų. Augalai dažniausiai dvinamiai, t.y. vyriški ir moteriški strobilai formuojasi ant skirtingų augalų. Sėklos rudos, apgaubtos raudonu ar oranžiniu sultingu apysėkliu. Jos sunoksta rudenį, o paukščiai mėgsta jas lesti ir taip puikiai gali platinti kukmedį miškuose. Tačiau sėklų dygimas yra labai ilgas: jos sudygsta tik po 2-3 metų. Derėti pradeda vėlai – kai augalai vidutiniškai pasiekia 30 metų amžių.

Kukmedis –  labai nuodingas augalas. Nuodingos sėklos, žievė, ypač pavojingos yra jaunos šakutės su visais spygliais. Apysėklis yra vienintelė nenuodinga žmogui europinio kukmedžio dalis. Kukmedis pavojingas arkliams, šunims, o miško žvėreliai minta ir žieve, ir ūgliais, paukščiai lesa sėklas. Kukmedyje randamas nuodingasis alkaloidas taksanas yra naudojamas vėžio gydymui.

Dauginamas sėklomis ir pusiau sumedėjusiais ūgliais. Auginiai šaknydinami šiltnamyje smėlio ir durpių substrate. Sodinama derlingame, normalaus drėgnumo ar net gana drėgname dirvožemyje, kurio pH turi būti šarminis. Geriausias sodinimo laikas yra ruduo, o pavasarį reikėtų sodinti po šalnų. Duobės kukmedžiams kasamos 2-3 kartus didesnės, negu sodinuko šaknų apimtis. Į duobes verta pilti kaulamilčių, kurie pamaitina prigyjančius augalus. Pasodinti augalai gerai paliejami, gerai laistyti būtina dar kelias savaites, kol augalai pilnai prigyja. Jei augalams sudaromos tinkamos sąlygos, jie pradeda derėti jau pradedant 15-20 metais. Augdami miškuose europiniai kukmedžiai žydi gerokai vėliau – po 50-70 metų. 
 
Dr. Laima Česonienė
Nuotraukos Mindaugo Ilčiuko