Fondas garantuoja: šis miškas niekada nebus kertamas

Aplinkos ministerija: pažadėti ir atlikti darbai
29 sausio, 2020
Vyriausybė palaimino prieštaringai vertinamą naują medienos pardavimo tvarką
30 sausio, 2020

Fondas garantuoja: šis miškas niekada nebus kertamas

Oficialiai atidarytas Nacionalinis neliečiamojo miško paramos fondas, nors jo steigėjas Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, verslininkas ir visuomenininkas primena, kad  fondas įsteigtas seniau. Fondo  ambasadoriais tapo gamtos fotografas Marius Čepulis, žymus gamtininkas, aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius bei atlikėjas Jurgis Didžiulis.

R. Lapinsko teigimu,  tokio fondo idėja nėra unikali. „ Pasaulyje daug žmonių eina viena kryptimi ir taip prisideda prie žalesnės aplinkos. Vien tai, kad turime 200 tūkst. ha nenaudojamų žemių, daug mažo derlingumo, kur javai neaugs, o miškais puikiai galėtų žaliuoti.  Fondo idėja – sujungti geros valios žmones, jų galimybes, socialiai atsakingą verslą, kad galėtume nusipirkti tokių žemių, o svarbiausia –  garantuoti visuomenei, kad šis miškas niekada nebus kertamas. Jis tarnaus mokslui, edukacijai, pažintinei, su miškų apsauga susijusiai švietimo veiklai. Tokiu būdu šie miško masyvai plėsis. Gal kada nors ten užgims ir sengirės. Šita idėja pergyvens ir mane, ir mano vaikus, ir anūkus“, – teigė  fondo įkūrėjas jo atidarymo renginyje.

LAMMC Miškų instituto direktorius Marius Aleinikovas sakė, kad dar nespėjo  įsigilinti į fondo veiklą. „Fondas įkurtas siekiant didinti ne komercinės paskirties Lietuvos miškų  plotus, kad žmonės galėtų tiesiog pabūti miške, sodinti medžius savo sklypuose. Mano pagrindinis tikslas – kaip tą mišką prižiūrėti, kokios turi būti parinktos medžių rūšys sodinti, kad jie augtų“, – paaiškino jis.

Ilgametis miškininkas iš Trakų Vygantas Mierkis mielai sutiko būti fondo konsultantu, nes daug smagiau sodinti  nei kirsti … „Miškininkui daug smagiau sodinti, auginti, prižiūrėti mišką. Jau pusantrų metų kalbama apie kirtimus, o juk pirmiausia turi būti kalbama apie želdinimą, želdinių priežiūrą, geresnę rūšį. Kodėl mums nepadidinti to miškingumo?  Kodėl miškininko profesija sutapatinta su miško kirtimu?  Miškininkams tai net nemalonu girdėti… Daug geriau želdinti, prižiūrėti, saugoti, kad nepakenktų žvėrys, o kirtimus vykdyti tik ten, kur reikia. Gal todėl pavasarį visi su malonumu vyksta į talkas, sodina, vėliau atvažiuoja pažiūrėti, kaip auga jų pasodinti medžiai. Malonu, kad atsirado galimybė prisidėti prie miškų atkūrimo“, – džiaugėsi patyręs miškininkas.

Kiekvienas gali fondui aukoti arba net tapti jo dalininku. Viena pirmųjų  savo 2 ha žemės paskirties sklypą, esantį Vilniaus rajone, šalia Nemenčinės miškų, paaukojo verslininkė Tamara Mizarienė. „Aš tik už tai, kad viskas augtų, kad aplink būtų gražu“, – teigė ji. Moteris prisipažino, kad ne vienerius metus vargo dėl šio sklypo, negalėdama nei pakeisti paskirties, nei sodinti miško, nes tokie mūsų šalies įstatymai. Ji tikisi, kad  jame už fondo lėšas jau šį pavasarį bus pasodinti pirmieji  sodinukai.

www.miskininkas.eu informacija