Gamtinis turizmas populiarėja, bet profesionalių gidų trūksta. I dalis
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra teikiama derinimui ketvirtą kartą
20 rugsėjo, 2021
Gamtinis turizmas populiarėja, bet profesionalių gidų trūksta. II dalis
24 rugsėjo, 2021
Gamtinis turizmas populiarėja, bet profesionalių gidų trūksta. I dalis
Lietuvos gamta išsiskiria unikaliais kraštovaizdžiais, ypatingais gamtos paveldo objektais, paklaidžioję rastume itin retų augalų, bet, nors esame skatinami daugiau laiko leisti gryname ore ir susipažinti su gimtosios šalies gamta, specialistų, kurie galėtų profesionaliai papasakoti apie gamtoje vykstančius procesus ir įdomiai pristatyti jos unikalumą, trūksta. Taip yra todėl, kad beveik nėra ir institucijų, kurios ruoštų gamtos gidus, be to, šioje srityje besispecializuojantiems gidams netgi nesuteikiama atskira kvalifikacija. Kol VMU investuoja į rekreacinių objektų atnaujinimą ir visuomenei teikia šių objektų aprašymus ir žemėlapius, Lietuvos gidų sąjungos prezidentas miškininkas Linas Daubaras rūpinasi, kad turėtume daugiau pajėgumų ruošti gamtos gidus, kurie keliaujantiems po gamtą galėtų pateikti pačią naujausią ir įdomiausią informaciją.
Gamtinis turizmas populiarėja žaibiškai
2018 m. pradžioje miskininkas.eu yra rašęs apie Lietuvos gidų sąjungos prezidento L. Daubaro prognozes, jog, ateityje populiarėjant turizmui, ypatingai išpopuliarės ir gamtos turizmas. Šiandien L. Daubaras dalijasi dar niekur neskelbtomis tendencijomis: poreikis pažinti Lietuvos gamtą atsirado ne tik dėl nuolatinio viešo kalbėjimo apie tai, kuo ši sfera įdomi, bet ir dėl koronaviruso apribotų galimybių keliauti po pasaulį.
„Nuo 2020 metų žmonės, nebegalintys išvažiuoti į Turkijos ar Italijos gamtą, pradėjo keliauti po Lietuvos gamtą. Galiu pateikti tokį pavyzdį: keturiasdešimt metų maudydavausi nedideliame Aukštaitijos nacionalinio parko upelyje. Visus tuos metus upelio dugno smėliukas priminė Palangos smėlį. Ir praėjusią vasarą pastebėjau, ir vos prieš kelias dienas ten apsilankęs dar kartą pamačiau, kad upė vietomis ėmė dumblėti, – Lietuvos gidų sąjungos prezidentas aiškina, jog taip tikriausiai nutiko todėl, kad upę užgulė baidarininkai, irklais vis užkabinantys negilios upės dugną. – Irklų pakeltas po smėliuku buvęs dumblas plaukia pasroviui ir nusėda ten, kur vandens greitis mažesnis. – Taigi matome ne tik poreikio laiką leisti gamtoje padidėjimą, bet ir tai, kad kai kuriais atvejais gamtos objektai apkraunami per daug.“
Norint įsitikinti, ar žmonių, besilankančių gamtoje, srautai tikrai išaugo, užtenka pasivaikščioti po pažintinius takus. Šio teksto autorės bičiulis, mėgstantis kasmet vasaromis aplankyti Aukštaitijoje esančius pažintinius takus, įpusėjus šiai vasarai stebėjosi, kad tiek žmonių pažintiniuose takuose dar nebuvo sutikęs: į gamtą traukia ir vaikai, ir suaugusieji.
Pusė milijono gamtos objektų atnaujinimui
Gamtos turizmo situaciją Lietuvoje paprašėme pakomentuoti ir VMU (Valstybinių miškų urėdijos). VMU Komunikacijos vadovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės atsiųstuose atsakymuose nurodoma, kad VMU siekia valstybinius miškus kaip įmanoma labiau pritaikyti poilsiautojams. Pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad VMU nėra atlikusi gamtinio turizmo potencialo studijos, tačiau miškotvarkos specialistai projektavimo darbuose naudojasi Aplinkos ministerijos užsakomojo mokslinio-tiriamojo darbo „Rekreacinės infrastruktūros plėtros, tvarkymo ir organizavimo miškuose programos ir jos įgyvendinimo rekomendacijų parengimas“ nuostatomis.
Remiantis šia informacija, kaip nurodoma laiške, kuriama ir nauja VMU rekreaciniųo bjektų infrastruktūra, taip pat investuojama į esamų objektų atnaujinimą. „Vien praėjusiais metais tam buvo skirta apie 0,5 mln. eurų. 2021 metais planiniuose objektuose suprojektuoti 37 nauji rekreacijos objektai, numatyta rekonstruoti 50esamų rekreacijos objektų“, – informuoja VMU.
Taip pat pateiktuose atsakymuose rašoma, kad bus kuriamas vientisas VMU rekreacinių objektų stilius ir kad VMU visuomenei pateikė savo prižiūrimų rekreacinių objektų žemėlapį su aprašymais ir nuotraukomis, tad visuomenė, planuodama lankytis miškuose, gali susipažinti su objektais, planuoti maršrutus ir atrasti naujas vietas pažinimui bei poilsiui.
Kad iš tiesų pažintum, reikia profesionalo pagalbos
Lietuvos gidų sąjungos prezidento įsitikinimu, tam, kad kelionės po gamtos paveldo objektus ir įspūdingus gimtosios šalies kraštovaizdžius išties būtų produktyvus, keliautojams reikia profesionalų palydos: žmonių, kurie susipažinę su lankomais objektais, kurie išmano ir gali įdomiai papasakoti apie gamtoje vykstančius procesus bei parodyti kelius, kurių neįgudęs keliautojas galbūt nė nerastų. Todėl tokias VMU investicijas specialistas vertina gana skeptiškai. Jo teigimu, informaciniai stendai ir nuotraukos yra „geriau, negu nieko“, bet tokiu būdu neįmanoma įdomiai papasakoti apie gamtą.
„Gamta yra gaivališka ir nuolat kintanti, – svarstė L. Daubaras, – todėl apie ją papasakoti gali tik labai plataus išsilavinimo gidas, kuris pirmiausia turi būti stiprus gamtininkas. Jei vedi ekskursiją po miesto senamiestį, nesvarbu, ar ateisi čia sausį, ar rugsėjį, objektai, apie kuriuos pasakoji, iš esmės bus nepakitę. O štai gamtoje vieną dieną gali nusivesti žmones apžiūrėti įdomių žydinčių gėlių, paklausyti, kaip paukštis čiulba, bet ateisi kitą dieną – gėlės nužydėjusios ir paukštis jau išskridęs. Tada turi žinoti, ką kito gali žmonėms parodyti. Gamta visą laiką keičiasi, todėl gamtos gido darbas reikalauja ypatingai plačių žinių.“
Tačiau šiuo metu tokių profesionalų trūksta. Viena priežasčių – jiems nelengva rasti darbą šaltuoju metų laiku. L. Daubaras pamena, kad kadaise žiemos sezono metu gamtos gido paslaugas teikdavo ne gimtinėje, o Baltarusijoje. Specialisto teigimu, kol šalyje neišvystytas gamtos gidų ruošimas, tol negalime išnaudoti viso gamtos turizmo potencialo. O gamtos gidų pagalbos, įsitikinęs specialistas, kuo toliau, tuo labiau reikės, ypač jaunajai kartai.
VMU į gidų ruošimą neinvestuos
Dabar akimirkai grįžkime į ja uminėtus 2018-uosius. Prieš tuos trejus su puse metų KMAIK (Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija), kurioje dėsto L. Daubaras, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikė paraišką pradėti vykdyti gamtos turizmo studijų programą. Programa nebuvo patvirtinta dėl to, pasak pašnekovo, jog neatsirado kompetentingų vertintojų, kurie suprastų, kaip tai reikalinga, nauja ir svarbu. Tad šiuo metu studentai gali rinktis gamtinio turizmo specializaciją miškininkystės studijų programoje.
Besigilinantiems į gamtinį turizmą norėtųsi turėti kuo didesnes pajėgas gamtos gidų ruošimui. L. Daubaro, kuris ne tik dėsto šią discipliną kolegijoje, bet ir važiuoja skaityti paskaitų į kitas šalis, teigimu, čia labai praverstų valstybės pagalba. Tačiau VMU, pasidomėjus, ar, populiarėjant gamtos turizmui, planuoja investuoti į gamtos gidų ugdymą, atsako neigiamai, o argumentuoja tuo, kad gamtos turizmo paslaugos turėtų būti nemokamos.
„VMU miškininkai ir girininkai, atsakingi už regioninio padalinio objektus, puikiai žino jų istoriją ir gali papasakoti apie objektus. Šiuo metu papildomai investuoti į gidų ruošimą VMU neplanuoja. VMU savo veikloje vadovaujasi principu, kad visi mūsų lankomi objektai yra atviri visuomenei ir turi būti nemokami“, – rašoma VMU Komunikacijos vadovės S. Trinkūnaitės-Rimšienės atsiųstame laiške.
Rasa Milerytė
