Gamtinis turizmas populiarėja, bet profesionalių gidų trūksta. II dalis

Gamtinis turizmas populiarėja, bet profesionalių gidų trūksta. II dalis

Miskininkas.eu neseniai rašė apie gamtos turizmą ir su šia sritimi susijusią problemą: šalyje trūksta gamtos gidų, trūksta todėl, kad nėra nuoseklios ir plačios jų rengimo progamos, o trūkstant gidų kenčia ir pats gamtos turizmas. Nors iš šios turizmo šakos, pasak specialistų, būtų galima surinkti lėšų gamtos paveldo objektams saugoti ir puoselėti, Valstybinių miškų urėdija, kaip jau skelbė miskininkas.eu, nėra nusiteikusi investuoti į gamtos turizmą, mat gamtos objektai, priešingai nei kultūros ar istorijos paveldo objektai, anot VMU, turėtų būti lankomi nemokamai.

Gamtos turizmas padėtų investuoti į gamtos objektų priežiūrą

Šią VMU nuostatą Lietuvos gidų sąjungos prezidentas, gamtos turizmo entuziastas L. Daubaras vertina skeptiškai, o dar sykį priminęs, kad gamtos gidas turėtų būti labai plataus profilio specialistas, skatina remtis mums artimų užsienio valstybių patirtimis. Jo teigimu, puikiais pavyzdžiais galėtų būti Vokietija ir Suomija.

„Yra stipriai urbanizuotų šalių, kurios jau suprato, jog reikia saugoti gamtą ir investuoti į gamtos turizmą. Viena tokių šalių – Vokietija. Kitas puikus pavyzdys – Suomija. Žinoma, suomiai miško turi daug ir nesusiduria su problema, kad miškas gali išnykti, bet jie savo miškus ir apskritai gamtą labai myli ir noriai investuoja į pažinimą. Normalu iš to gauti pajamas, nebūtume pasaulyje pirmi, kurie turėtų gamtos gidus ir vestų kvalifikuotas ekskursijas, o iš gamtinio turizmo uždirbtas lėšas galima investuoti į miškų priežiūrą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kol VMU žada nemokamą sūrį, besirūpinatys gamtos turizmo plėtra puoselėja savas idėjas. Kaip pozityvų pavyzdį pašnekovas išskiria Kuršių nerijoje vykdytą projektą, kurio metu buvo paruošta apie 30 gamtos gidų. Pats L. Daubaras šiuo metu irgi nesėdi sudėjęs rankų: bando suvienyti gamtos turizmu suinteresuotas institucijas, kad būtų galima įkurti gidų mokymo platformą, o vėliau – ir organizaciją, kuri dirbtų su gamtos turizmo plėtra.

Sertifikatą suteikė 23 žmonėms

Kuršių nerija ir apylinkės – kraštas, žavintis savo išskirtine gamta. Neatsitiktinai būtent ten prieš trejus metus buvo apmokyti ir gamtos gidų sertifikatus gavo 23 žmonės, panorę specializuotis gamtos turizmo srityje. Kaip pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus Aplinkosauginio švietimo specialistė Jolanta Uktverytė, šis projektas buvo išskirtinis, nes tokie mokymai mūsų šalyje vyko pirmą kartą. Intensyvūs gamtos gidų mokymai truko beveik metus. 2019 m. šiuos mokymus inicijavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su Klaipėdos universitetu pagal projekto „Gamtos gidų tinklas“ veiklas. Norą mokytis pagal šią programą išreiškė beveik keturis kartus daugiau žmonių, nei tam buvo skirta vietų.

Kursų dalyviams siekta suteikti gamtos gido kvalifikaciją, kuri atitiktų tarptautinius standartus, o taip pat – viešinti jų paslaugas, kad dažnai savanoriškos jų veiklos taptų profesionaliu ir vertinamu darbu. Mokymų metu dalyviai įgijo žinių apie Lietuvos pajūrio regiono gyvąją ir negyvąją gamtą, mokėsi organizuoti ir teikti paslaugas, interpretuoti gamtą ir komunikuoti su paslaugų gavėjais.

„Naujieji gamtos gidai įgijo gidavimo gamtoje įgūdžių, susipažino su gamtinių buveinių pažinimo principais, saugomų teritorijų vertybėmis, išklausė žinomų gamtininkų, mokslininkų ir praktikų paskaitų“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistė. Nors pažangiose pasaulio šalyse gamtinis turizmas ir gamtos gidai jokia naujovė, Lietuvoje, apgailestavo J. Uktverytė, tam skiriama per mažai dėmesio.

Situacija gamtos gidams nepalanki

Šie kursai – kol kas vieninteliai, kuriuose buvo mokomi gamtos turizmu iš profesinės pusės besidomintys žmonės. Kol kas Lietuvoje nėra mokymo institucijų, kurios ruoštų tokios specializacijos gidus, nors poreikis, pasak specialistų, jaučiamas ir iš keliautojų, ir iš norinčiųjų mokytis pusės. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija turi planų, kaip į gamtos turizmą atvesti daugiau gerų gamtos specialistų, gebančių interpretuoti gamtą ir įdomiai apie ją pasakoti. Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Edita Aliochno pasakojo, kad ateityje planuojama Smiltynėje steigti gamtos mokyklą, kurioje būtų ruošiami ir gamtos gidai.

„Problema šiuo metu ne tik ta, kad neturime oficialios gamtos gidų programos, bet ir tai, kad neturime patalpų, kur tokie mokymai galėtų vykti. Planuojame steigti gamtos mokyklą, kuriame plėtotume neformalųjį švietimą, turėsime kelis pastatus, juose galėtų vykti ir gamtos gidų kursai, o jų metų suteiktas pažymėjimas prilygtų tam, kurį dabar gauna gidai“, – informavo E. Aliochno. Specialistė apmaudavo, kad po Kuršių nerijos nacionalinio parko projekto jokia institucija nepanoro tęsti šios veiklos.

E. Aliochno pasakojo, kad gamtos gidų kursus baigę žmonės gali įsidarbinti nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, pavyzdžiui, neformalaus švietimo specialistu. Šios pareigos, sakė specialistė, artimos gamtos gido darbui. Gamos gidų kursus baigę asmenys gali vykdyti ir individualią veiklą. Didžiausia problema, specialistės vertinimu, ne sunkumai rasti darbą, bet tai, kad šiuo metu, nesant oficialios gamtos gidų programos, gidauti gamtoje norintys žmonės turi baigti gidų kursus, kurie nėra orientuoti į darbą gamtoje.

„Gidavimas gamtoje reikalauja daug specifinių žinių. Jei turėtume oficialią programą, tai tikrai pagerintų dabartinę situaciją. Žmonėms, norintiems gauti gido pažymėjimą ir dirbti gamtoje, nebereikėtų lankyti kursų, kurie nėra susiję su darbu gamtoje“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja E. Aliochno ir pridūrė: dabartinė sistema tikrai nepalanki tiems, kurie savo profesine veikla mato gamtinį turizmą.

Rasa Milerytė