Gerai kelius tvarkanti Jonavos urėdija sutaria su kaimynais

lapkričio 15, 2017
Urėdijų tarnybinių butų gyventojai šiuos būstus galės įsigyti pirmi
lapkričio 14, 2017
Švenčioniškiams biokuro ruošą trikdė pernelyg įšlapę miškai
lapkričio 15, 2017

Gerai kelius tvarkanti Jonavos urėdija sutaria su kaimynais

Nors koją kartais pakiša kariškiai, Jonavos miškų urėdija priskiriama prie tų, kurios gerai tvarko miško kelius. Ar taip bus ateityje, urėdas Rolandas Skuja labai abejoja. Jis įsitikinęs, kad nuo 2018 m. ES parama sumažės ir urėdijoms teks gyventi iš infrastruktūroje sukaupto „riebalinio sluoksnio“.

Būklė ir lygis labai skiriasi

Jonavos miškų urėdija prižiūri per 226,25 km kelių. „Jų būklė ir lygis labai skiriasi. Vieni tikrai yra puikūs, jais galima lengvai važiuoti bet kuriuo metų laiku, net po lietaus ar per polaidį. Turime ir grunto kelių, kurių būklė labai priklauso nuo sezono ir oro sąlygų“, – sakė Jonavos miškų urėdas Rolandas Skuja.

Jonavos miškų urėdas teigia, kad jam saviplaka nepatinka. „Kitas sakytų, kad urėdijos keliai patenkinami, o drįstu teigti, kad jie yra geri. Žinoma, visada norisi, kad būtų dar geriau. Nereikia pamiršti, kad infrastruktūra, kai ja intensyviai naudojamasi, dyla ir dėvisi. Mes ne tik prižiūrime kelius, bet ir vykdome ūkinę veiklą. Kad ir kaip besistengtume, Dievulis ima ir sugalvoja mėnesio lietaus normą išpilti per tris dienas, o mes veiklos sustabdyti dėl to negalime ir nelabai išeina, pažliugę keliai labiau išklampojami ir apgadinami“, – neslėpė pašnekovas.

Kaimynų ir miške nepasirinksi

Be Dievulio, jonaviškai turi dar vieną iššūkį   –  kaimynus  kariškius, kurių veikla nuo 2014 metų yra smarkiai suintensyvėjusi. „Mūsų miško technika atrodo kaip balerinos,  kai atvažiuoja 70 tonų sverianti kariškių  technika, o keliams tada prasideda ekstremalių išbandymų metas. Keliai gadinami  ne vien dėl didžiulio svorio, nemaža dalis kariškių technikos – vikšrinė, darydama posūkius dangą ardo kaip ekskavatorius“, – vaizdžiai pasakojo R. Skuja.

Tiesa, po pernykščių apmokymų, kariškai apmokėjo už sugadinto kelio remontą.  Tačiau  geras jis bus tik iki kitų pratybų. Urėdas įsitikinęs, kad keliams, kuriais važinėja sunki technika, reikėtų rinktis tvirtesnius ir atsparesnius pagrindus.

Pasak R. Skujos, kelių būklė priklauso ne tik nuo to, kokio svorio technika jais važinėja, bet ir kaip  intensyviai. „Yra didžiulis skirtumas, ar tuo pačiu keliu pravažiuoja 100 automobilių per savaitę, ar tas pats kiekis per pusmetį“,  – tvirtino R. Skuja ir čia pat patikino, kad Jonavos urėdijos miškų keliais judėjimas yra intensyvus.

Sutvarkius kelius slaptų grybingų vietų neliko

 „Turime nemažai miškų ir save vadiname Kauno priemiesčiu. Juokaujame, kad prasidėjus grybavimo sezonui, miške suskaičiuojame daugiau automobilių  nei Jonavoje prie turgaus. Kadangi keliai gerai tvarkomi, vietiniai gyventojai apgailestauja, jog nebeliko slaptų grybingų vietelių. Jaunesnės kartos grybautojai laimikio ieško pasitelkdami mobiliojo ryšio technologijas GPS“,  – šypsojosi pašnekovas.

Prieš porą metų Jonavos miškų urėdija suremontavo nemažą  – 7,2 km   – Jokūbiškio kelio atkarpą. Tiesa, ji yra fragmentuota: per valstybinį mišką besidriekiančiai daliai panaudotos europinės lėšos pagal Lietuvos kaimo plėtros  2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį  „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“, o per privačias valdas einantis kelias suremontuotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) lėšomis, mat šis kelias – valstybinis.

Paklaustas, jei kas nors paprašytų parodyti geriausią urėdijos miško kelią, kurį įvardintų kaip pavyzdinį, pašnekovas nedvejojo: tokių kelių esama kiekvienoje girininkijoje.

„Žinoma, šviežiausiai suremontuoti šiuo metu yra Užusalių girininkijos keliai. Pagerinti jų būklę leido ES parama. Taip pat pernai pradėtas ir šiemet metų pradžioje Svilonių girininkijoje užbaigtas Didžiojo raisto kelio kapitalinis remontas 1,5 km ruože. Šiemet dar vieną 1 km atkarpą Užusalių girininkijoje suremontuosime LAKD  ir savomis lėšomis“,  – vardijo Jonavos miškų urėdijos vadovas.

Jonaviečiai nemažai į kelius investuoja ne dėl to, kad būtų giriami. „Jei nebūtų gero kelio, nebūtų ir medienos ruošos. Man labai patinka profesoriaus Vaidoto Antanaičio žodžiai, kad miškininkystė be kirvio – neįmanoma. Tačiau miškininkystėje ne mažiau svarbūs ir keliai. Juk nėra prasmės nukirsti medį ir jį supūdyti miške. Gal tai būtų labai ekologiška, tačiau visiškai  neracionalu ir neūkiška“, – įsitikinęs  R. Skuja.

Iš kur ateina pinigai

Per 2016 metus į kelius Jonavos miškų urėdija investavo apie 313 tūkst. eurų, 33 proc. investicijų sudarė ES, 15 proc.  –  LAKD ir 52 proc. –  pačios urėdijos lėšos. „Kiek įmanoma dalyvaujame visose programose, nes norime susižvejoti kuo daugiau pinigėlių. Kol esame savarankiška įmonė, galime pretenduoti į įvairių fondų lėšas. Susiduriame ir su iššūkiais, ir su naujovėmis. Pagal dabar galiojančius teisės aktus visi urėdijoje esantys keliai privalo būti įregistruoti, reikia parengti jų projektus. Biurokratinė pusė ne mažiau sudėtinga, tačiau tiksliai žinome, ką ir kiek turime“, – teigė pašnekovas.

Kelių remonto  ir priežiūros paslaugas Jonavos miškų urėdija perka, jau seniai neturi tokios darbuotojų  brigados ir reikalingos technikos. „Kaip bebūtų, kelių remontas yra specifinis darbas. Mes taip pat turime kelių statybos ir melioracijos pradmenis, tačiau nesame specialistai, mūsų žinių bagažas – nepakankamas. Be to, technologijos nuolat keičiasi. Visų galų meistrai yra niekieno meistrai, mes į tai nepretenduojame ir šį darbą patikime profesionalams“, – sakė R. Skuja.

Pirkdami paslaugą, jonaviečiai  netgi turi ekonominės naudos. Yra keletas projektų, kuriuos vykdydami jie sutaupė net  30 proc. nuo projekto sąmatinės vertės. „Kadangi konkursuose  dalyvauja nemažai bendrovių, norint juos laimėti, darbams siūloma mažesnė kaina, jų kokybė nenukenčia, o sutaupytas lėšas galime panaudoti kitur“, – patirtimi dalijosi R. Skuja.

Ateitį gaubia totali nežinia

Gerai kelius tvarkančios Jonavos miškų urėdijos urėdas neslėpė, kad 2018 metus gaubia totali nežinia. „Kai tapsime viena didele įmone, ji viena vietoj 42 urėdijų  ir tegalės pretenduoti į ES paramą. Juk yra numatyta, kad tas pats ūkio subjektas per trejus metus pagal konkrečią finansavimo eilutę gali gauti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Neribojamos lėšos tik pažeistiems medynams atkurti. Nemanau, kad Europos Komisija padarys išlygą. Galima prognozuoti, kad miško  kelių tvarkymui ir priežiūrai be ES paramos reiks atseikėti didesnę dalį konsoliduotos įmonės lėšų. Parengus didelius ir ambicingus infrastruktūros projektus, galima sukonsoliduoti didžiulius pinigus, tačiau autostradų miškuose neatsiras, o kelių tvarkymo išlaidos guls ant įmonės pečių, kai ribos finansai, tvarkymo darbai išsitęs laike“, – neabejojo R. Skuja.

Jonaviečiai tikisi, kad finansavimas ir jo dydis, gaunamas  iš LAKD, nesikeis ir mano, kad ES fondai Lietuvos miškams užsidarys. „Neaišku, ir tai, kaip naujosios įmonės valdyba sudėlios prioritetus. Jei pagrindiniu prioritetu bus pelningumo didinimas, urėdijoms teks gyventi iš infrastruktūroje sukaupto „riebalinio sluoksnio“, – teigė Jonavos miškų urėdas.

Vilma Kasperavičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *