Girininkijų prieigos tampa patraukliomis grožio salelėmis

3 liepos, 2017
Nesuprantama, kad urėdijų reforma yra šitaip griaunama dar neprasidėjusi – D.Grybauskaitė
2 liepos, 2017
Prezidentės ir ekspertų dūriai valdantiesiems dėl urėdijų reformos
3 liepos, 2017

VĮ Jonavos miškų urėdijai vadovaujantis Rolandas Skuja įsitikinęs, kad girininkijos aplinkos patrauklumas priklauso nuo girininko sumanumo, noro ir šeimininko požiūrio į jo prižiūrimas valdas. Neseniai, pasitelkęs į pagalbą vyr. miškininką Gintarą Červoką, jis aplankė visus šešis urėdijai priklausančius padalinius.

Urėdijos siekis

Kiekvieno lankytojo, atvykusio į miškų urėdiją, dėmesį patraukia skoningai sutvarkyta teritorija, visais metų laikais vis kitomis spalvomis žavintys augalai. Pasak R. Skujos, urėdijos tikslas – raginti girininkijų komandas puoselėti aplinką, kilusias idėjas įprasminti realiai darbais.

„Visos šešios girininkijos yra labai skirtingos, turinčios ir pliusų, ir minusų. Norėtųsi, kad padalinių vadovai jaustųsi esą šeimininkai savo valdose, ieškotų ir rastų idėjų, kaip sukurti patrauklią ir jaukią aplinką – įrengti parką, sudominti lankytojus. Mes visada pasiruošę padėti savo kolegoms ir stengiamės tuos minusus paversti pliusais“, – sakė urėdas.

Miškininkus daugelis laiko gamtos  dalimi. Juolab kad kai kurie girininkai šias pareigas eina daugiau nei dešimtmetį. Tad, be abejo, visi jie yra suaugę su miškais. Tai, atrodo, ir girininkijų patrauklumas turėti kelti čia atvykstantiems klientams ir svečiams gerų emocijų.

Ar taip yra iš tikrųjų, įsitikinome žvalgydamiesi po šešių padalinių valdas.

Didingas kraštas

Pirma stotelė – Upninkai. Pasitikdamas atvykusiuosius, girininkas Dainius Pilipaitis prisipažino specialiai nesiruošęs apžiūrai, tad pasigirti neturįs kuo. Vis dėlto jis gali didžiuotis, kad girininkija, apimanti daugiau kaip 6 tūkst. hektarų, turi net keturias upes – Nerį, Šventąją, Širvintą ir Kamają. O nedidelis Lietavos upelis, tekantis pamiškėmis,  sako, davė vardą ir visai mūsų šaliai. Upninkų girininkijos valdose yra ichtiologinis, hidrografinis ir biologinis draustiniai. Tokios žinios suteikia didingumo visam padaliniui.

Erdvus girininkijos kiemas atrodo tvarkingai – kvepia nušienauta žole, nematyti jokios šiukšlelės. Tačiau jaučiasi – kažko trūksta, ir tiek. Be pavėsinės, rymančios po medžiais, kurią kadaise surentė Justino Vienožinskio meno mokyklos auklėtiniai, kitokio akcento, menančio miškininkų valdas, nematyti. Žinant, kad D. Pilipaitis turi meninių gebėjimų, savotiškai gaila, kad jų nepritaiko savo darbovietėje.

Bet laikas nesustoja – tikėtina, kad ir čia, Upninkų girininkijoje, atsiras viena kita skulptūra, suolelių ar jaukus, lankytojus viliojantis kampelis. Pasak urėdo, šiame padalinyje pažangos yra, tačiau norėtųsi, kad pokyčiai judėtų greitesniu tempu.

Pageležių padalinyje

Pageležių padalinio, kuris įsiskverbęs į Ukmergės rajoną, vadovas Albinas Urbonas šmaikštauja, kad esąs pripratęs kaimyniniame rajone  atstovauti Jonavai. Šioje girininkijoje yra apie 4 tūkst. ha valstybinės reikšmės ir apie 3 tūkst. ha privačių miškų.

„Iš kiemo gerai matyti priešgaisrinės apsaugos bokštelis, įspėjantis apie gaisro pavojų abiejuose rajonuose“, – rodydamas į statinį, sakė daugiau kaip 30 metų girininku dirbantis A. Urbonas.

Išakėtas žemės plotas girininkijos prieigose rodo, kad čia ketinama kažką įrengti. Pasak padalinio vadovo, ten stovėjęs nereikalingas pastatas neseniai buvo nugriautas, o jo vietoje ketinama sukurti patrauklų parkelį.

„Gal tai bus atminimo parkas? Pasodinsime medelių, pastatysime suolelius, gal kokį retą augalą įveisime. Viską darome pamažu, neskubėdami, kad išliktų tiems, kurie ateis po mūsų. Kiek čia liko man dirbti? Prasideda miškų reforma, mus, senbuvius, tikrai išprašys. Kam reikalingi tie, kurie viską prisimena?“, – nostalgiškai prabilo girininkas, o akys liudijo, kad jam čia viskas sava, pažįstama, artima.

Jam antrino ir kiti komandos nariai. Jeigu iki šiol miglota reforma neduos gerų rezultatų, tai iš tiesų ilgamečių darbuotojų prisiminimai liudytų, kaip neatsakingai kartais elgiasi aukščiausioji valdžia.

Taip ir atsisveikinome, palikdami viltį, kad miškų urėdijos sugriautos nebus.

Šaltis kaktuso nepakando

Pakeliui į Girelės girininkiją, esančią Žeimių seniūnijoje, stabtelėjome buvusiame Jonavos medelyne, kuris pateko į naikinamųjų sąrašą ir nebevykdo jokios plėtros.

Mus pasitikęs Arūnas Jokubauskas aprodė 14 tūkstančių „Kalėdų“ – tiek eglaičių sodinukų laukia pirkėjų. Netoliese guli krūva rąstų. Mat pirkėjams pasirodė, kad ši mediena netinkama, tad miškininkai ją panaudos savo reikmėms – pagamins stalus, suolus, pavėsines.

„Iki prasidedant grybavimo sezonui, norime atnaujinti per 40 urėdijoje esančių rekreacinių objektų. Suremontuosime ar pakeisime stogines, atnaujinsime takus, poilsiavietės bus jaukesnės. Tai viena pagrindinių mūsų veiklos sričių. Todėl ir ši mediena mums labai pravers“, – aiškino urėdas R. Skuja.

Girelės girininkijai vadovaujantis Rimantas Varanauskas kvietė pasižvalgyti po patraukliai sutvarkytą kiemą, kuriame nemažai įvairios augmenijos. Romantiškai nuteikia skoningai suformuoti kadagiai, kukmedis, kt. augalai. Urėdas vadovui priekaištų neturėjo, bet galbūt vertėtų pakelti liepų lają, nes pro kelią vingiuoja asfaltuotas kelias, dulkės į kiemą nesiveržia. „Tereikia trupučio kūrybiškumo ir fantazijos – rezultatas bus dar geresnis“, – įvertino R. Skuja.

Gerai nusiteikę buvo Gaižiūnų girininkijos vyrai, vadovaujami Vitalijaus Januškevičiaus. Jų laukia ką tik baigtos renovuoti patalpos, į kurias miškininkai šiomis dienomis turi persikraustyti iš senojo statinio. Naujuose kabinetuose įrengtos darbo vietos, akį traukia pastatytas židinys. „Labai džiaugiamės geromis darbo sąlygomis. Tai skatina naujiems ieškojimams“, – sakė V. Januškevičius.

Nuotaiką kelia šios girininkijos aplinka – didžiulė erdvė, jauki pavėsinė, nemažai įvairių augalų. Visi stebisi, kaip lauko žemėje peržiemojo ir net žydėjo kaktusas, kurį mes įpratę saugoti nuo šalčių kambaryje? Vyrai pokštavo – esą meilė miškui šildo net kambarinę gėlę.

Darbų nestinga

Svilonių girininkijos girininkas Kęstutis Kakanis per 27-erius vadovavimo padaliniui metus sukaupė didelę patirtį. Padalinio kieme žydi retos pušys, eglės, kitokie augalai, kuriuos ne miškininkui sunku ir pažinti. Jauki erdvė tarsi vilioja ilgiau paviešėti maloniame gamtos kampelyje.    

Kakanis atvirai kalbėjo, kad jį erzina miškų reforma. Anot jo, reforma velniškai reikalinga, bet į priekį reikia judėti protingai, turint bent šiek tiek apčiuopiamą viziją.  „Tų sumanytojų pirmasis veiklos etapas – sugriauti miškų urėdijas, o toliau – planų nebėra. Neaišku nei kur ta centralizuota įmonė bus, nei kiek žmonių ir ką dirbs. Nėra žinios, kaip miško ruošai vadovausim, kaip medieną realizuosim? Klausimų dešimtys – o atsakymo nėra nė vieno“, – dalijosi nuomone girininkas.

Pasak jo, girininkijoje darbų niekad nestinga. Šiuo metu vyksta miškų kirtimai pagal Miškotvarkos tarnybos projektą. Girininkas sako manęs, kad šiemet reikės kirsti mažiau medžių, bet jų plotai tik padidėjo. Gyventojai tokia veikla nelabai patenkinti, tačiau kirtimus susigalvoja ne urėdai ir ne girininkai.

„Iškirstas teritorijas būtina apželdinti ir prižiūrėti. Štai nuo birželio pradėsime mažų sodinukų priežiūros darbus. Jų ūgis tesiekia 15, 20 centimetrų, būtina surasti daigelius žolėse, jas išravėti, supurenti žemę. Lietus ar kaitra – dirbti reikia. O žmonių tokiems reikalams net Darbo biržoje nėra“, – pasakojo K. Kakanis, kartu su svečiais vaikščiodamas po girininkijos valdas.

Patrauklus kampelis

Užusalių girininkijos, vadovaujamos Žilvino Koncevičiaus, vyrai laukia, kada galės persikelti į naują kontorą – dar kvepiantį dažais dviejų aukštų pastatą. Kol kas dokumentai tvarkomi Dumsių padalinio, kuris neseniai buvo prijungtas prie Užusalių, patalpose.

Gražiai tvarkoma aplinka rodo, kad ateityje čia bus erdvus poilsio kampelis ne tik patiems miškininkams, bet ir moksleiviams ar norintiesiems ramiai praleisti laisvalaikį.

Kylantys pavėsinės pastoliai, užakėtos vejos liudija – čia vyksta intensyvūs darbai. Prieš trejus metus girininko pareigas perėmęs iš visą gyvenimą šiam darbui paskyrusio Kazimiero Skujos, Ž. Koncevičius stengiasi gražinti ir puoselėti visą teritoriją.

Kur pažvelgsi – visur nušienauta žolė. Girininkas pasidžiaugė, kad urėdas aprūpino traktoriuku-žoliapjove, kitokiu būdu tokio ploto neįmanoma nupjauti. „Į tvenkinį prileidome amūrų, matote – netrukus žydės vandens lelijos. Ta salelė buvo apaugusi garšvomis ir dilgėlėmis, tad jas išrovėme, sutvarkėme, apsėjome žolyte, – aiškino Ž. Koncevičius. – Liko dar šis kemsynas, bet ir jį užkariausime – pamatysite, kokį gražų kampelį įrengsime.“

Netoliese auga beržų giraitė, ant tvenkinio kranto stiebiasi selekcininkų išvestas bukas. Pasak Ž. Koncevičiaus, jo šakos kris į apačią ir sudarys fontano įspūdį, tad nebereikėsią rengti specialaus trykštančio vandens. Kitoje pusėje tvenkinio į aplinką įdomiai įsikomponavo ąžuolo išvarta, primenanti iš vandens šliaužiantį krokodilą.

Entuziastingas girininkas, stengdamasis visą teritoriją paversti grožio oaze, savo jėgomis pradėjo statyti nemažą pavėsinę – mediena nužievinta, impregnuota. Ateityje prie jos bus įrengta laužavietė, girininko rankomis padaryti baldai – lankytojams liks tik mėgautis nepaprasta ramybe.

„Mes labai artimai bendraujame su skautais, miško bičiuliais, Užusalių pagrindinės mokyklos moksleiviais, kurie padeda tvarkyti aplinką – pavasarį ir rudenį sugrėbia lapus. Jiems bus vedamos edukacinės valandėlės, kurių metu stengsimės papasakoti ne tik apie medžio augimą, bet ir supažindinti su augalo gyvybe nuo sėklos ar daigo. O štai ten pasodinome kelias obelaites, vyšnių, trešnių, lankytojai galės pasivaišinti. Kai tame buvusiame kemsyne baigsime įrengti parką, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, jau būsiu patenkintas aplinkos tvarkymo veikla“, – pasakojo Ž. Koncevičius, atskleisdamas norą aplinką papildyti dendrologinių augalų kolekcija.    

Jauno ir sumanaus girininko veikla – miškininkų, dirbusių iki jo, tęsinys. Pagal tradiciją kiekvienas žmogus, dalį savęs atidavęs Užusalių girininkijai, išeidamas į pensiją, pasodino po ąžuoliuką. Ateityje, tikėtina, ši vietovė virs ne tik visų lankoma poilsiaviete,  bet ir jaunavedžių pageidaujama žiedų sumainymo vieta.

Urėdo nuomonė

Skuja atkreipė dėmesį, kad aplinka parodė padalinių vadovų požiūrį į jiems priklausančias teritorijas.

„Kur girininkas dirba iš širdies, o ne, kaip sakoma, „valdiškai“, ten ir rezultatas matyti. Ne visur pasiekta tai, apie ką buvome kalbėję. Vieniems girininkams teks pasitempti ir paspartinti apsukas. Malonu, kad daugelis jų nėra tik amatininkai, bet pasirodo esą kūrybingi, įžvalgūs ir turintys savo vizijas žmonės. Dirbti per prievartą visada sunkiau, negu įgyvendinti viduje kilusią mintį. Kurie įdeda daugiau pastangų, tuos maloniau ir paskatinti, ir jiems padėti“, – išsakė nuomonę Jonavos miškų urėdijos urėdas R. Skuja.

Irena NAGULEVIČIENĖ

Foto D. Šerono