Girios, Girėnai, Girionys ir Girininkai

4 birželio, 2019
Iš naujo atrask Kupiškio rajoną
4 birželio, 2019
Ant Siesarties kranto stiebiasi Lietuvos šimtmečio ąžuoliukai
10 birželio, 2019

Girios, Girėnai, Girionys ir Girininkai

Lietuviai didelius miškus vadino giriomis, be jų neįsivaizdavo  savo gyvenimo. Kiek jie mums svarbūs, puikiai rodo ir daugybė vietovių, kurių pavadinimai kilo nuo žodžių giria ar girininkas. Tad šiais, vietovardžių, metais pasidomėkime būtent tokiomis  gyvenvietėmis, juk, pasak žymaus kalbininko Kazimiero Būgos, vietovardžiais į mus kalba pati Žemė. Beje, labai simboliška, kad šalies miškininkų gyvenvietė „pakrikštyta“ Girionių vardu.

Miškininkystės centras prie Kauno  

Girionyse, Kauno rajono savivaldybės gyvenvietėje, Kauno marių pietiniame krante, į rytus nuo Kauno, jau daugiau kaip pusšimtį metų yra susitelkusi šalies miškininkų bendruomenė. Šiame miestelyje veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miškų institutas,  aplinkinius miškus prižiūri Girionyse įsikūrusi Valstybinių miškų urėdijos Dubravos padalinio, apjungusio Kauno, Jonavos ir Dubravos urėdijas, miškininkai. Čia pat  ir Dubravos arboretumas, kuriame gausi sumedėjusių augalų kolekcija, ambulatorija, vaikų darželis, paštas.

„Galima drąsiai sakyti, kad kas antroje girioniškių šeimoje yra miškininkų. Tik dauguma atvažiavę, kaip ir aš, atavažos“, – pastebėjoSeimo narys Kęstutis Bacvinka, buvęs Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijos girininkas.

Kuo didžiuojasi Girionys? Pasak K. Bacvinkos, ši gyvenvietė – miškininkystės centras, tyrimų barelių skaičiumi lenkusi visas girininkijas, turinti unikalią aukštapelkę Dubravos apyrubėje, ten gyvena ir peri jūriniai ereliai. Girionyse yra didžiausias Lietuvos parkas, didžiausia sumedėjusių augalų kolekcija Lietuvoje. Buvo ir didžiausi šalies eglynai, bet kinivarpos sunaikino.

„Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – 101 darbuotojas. Beveik 40 proc.  jų  miškininkai“, – pastebėjo kolegijos  personalo skyriaus specialistė Eglė Morkūnienė.

„Lietuvos miškų institute dirba 81 darbuotojas, dauguma jų miškininkai. Tik ūkio personalas – ne, dar dirba 3-4 biologai, kiti – miškininkai, aplinkotyrininkai, ekologai“, – teigė Lietuvos miškų instituto  personalo specialistė Violeta Kiršienė.

Gyvenvietę puošia 250 ha  užimantis dendrologinis Girionių parkas, kuriame auga apie 300 retų ir egzotiškų augalų rūšių. Į  pietus nuo jos plyti Dubravos miškai. Per gyvenvietę  teka Nemuno intakas Dubrius, į vakarus nuo jos stūkso Pakalniškių piliakalnis –  nuo jo viršūnės atsiveria Kauno marių panorama, Pažaislio vienuolynas.

Raguolių kaimo pavadinimo nenorėjo

Girionys – viena naujausių šalies gyvenviečių, todėl  jos vardo kilmė visiškai aiški, kas  labai retas reiškinys, nes dauguma vietovardžių yra šimtus ar dar daugiau kartų vyresni už tų gyvenviečių gyventojus.

Populiarioje internetinėje enciklopedijoje apie gyvenvietės istoriją rašoma, kad iki 1965 m. ten buvo kaimas, žinomas kaip Dubrava arba Dubriai, tada pavadintas Girėnais.  1966 m. gruodžio 30 d. Raguolių gyvenvietė pavadinta Girionimis. 1950–1992 m. ji  Dubravos miškų tyrimo stoties centrinė gyvenvietė. 1963 m. įkurtas Kauno miškų technikumas (nuo 2002 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). 1963 m. į Girionis perkeltas 1950 m. Kaune įkurtas Lietuvos miškų institutas. Gyvenvietė pastatyta pagal Žemės ūkio statybos projektavimo instituto projektą, įveistas 135 ha parkas, 75 ha medelynas, arboretumas.

Populiarioji Vikipedija pateikia tokią demografinės raidos histogramą šioje vietovėje:  1923 m. ten gyveno 260, 1959 m. – 271, 1970 m. – 873, 1979 m. – 812, 1985 m. – 1032, 1989 m. – 1068, 2001 m. – 684, 2011 m. – 752 gyventojai. Samylų seniūnijos duomenimis, dabar Girionyse gyvena 1111 žmogus, tai antra pagal dydį seniūnijos gyvenvietė po Šlienavos, kurioje gyvena 1947 gyventojai.

Varžėsi Dubrava, Girėnai ir Girionys

Žinomas šalies miškininkas prof. Albertas Vasiliauskas,  dirbęs Vaišvydavos miškų girininku, Dubravos miškų tyrimo stoties direktoriumi, Miškų instituto direktoriumi, miškų ūkio ministru, aplinkos viceministru, dėstęs ekologijos pagrindų bei miško fitopatologiją studentams, pastebėjo, kad Girionių pavadinimo istorija prasidėjo 1960 m. kartu su miškininkų miestelio statyba Raguolių kaimo vakarinėje dalyje, besiribojančioje su būsimu Kauno marių krantu.  Statybų užsakovo funkcijas vykdė  Dubravos miškų tyrimo stotis, kuri jau tada administravo Dubravos girią ir kūrėsi būsimo miestelio laikinuose pastatuose.

„Raguolių kaimas buvo išsibarstę vienkiemiai.  Dubravos pavadinimą pirmi „išplatino“ vairuotojai, kurie į plyną lauką veždami medieną, plytas ieškojo ne Raguolių kaimo, bet kažkokios Dubravos, kuri nurodyta jų važtaraščiuose. Dėl to net ir vietos gyventojai maždaug 1963-1966 m. tą vietą pradėjo vadinti Dubrava. O iš Kauno, Vilniaus atsikėlusiems mokslininkams, pedagogams Raguolių kaimo pavadinimas nepatiko. Institutas skelbė konkursą, kaip pavadinti teritoriją, kurioje kūrėsi miškininkystės centras. Buvo pasiūlyti Girėnai, Miškininkai ir kt., bet  kažkas pasiūlė ir Girionis. Mums patiko. Miškininkas akademikas Leonardas Kairiūkštis ėmėsi iniciatyvos su  kalbininkais išsiaiškinti, koks pavadinimas geresnis. Nuvažiavom pas žymų kalbininką prof. Kazį Ulvydą prašydami paaiškinti žodžio Girionys prasmę. Kiek pasiaiškinęs jis  atsakė, kad šis žodis gali reikšti vietovę, kurioje gyvena žmonės, nusimaną apie mišką. Mums šis pavadinimas pasirodė labai patrauklus ir tikslus“, – pasakojo prof. A. Vasiliauskas, ten  gyvenantis nuo 1959 m.

Beje, tai aprašyta ir Kauno rajono savivaldybės išleistoje knygelėje  „Girionių žmonės be miškų  savo gyvenimo neįsivaizduoja. Penkiasdešimtmetė Girionių krašto kronika“. Pasak prof. A. Vasiliausko, ši knygelė – tai ir nusilenkimas šio krašto žmonėms, buvusiam Raguolių kaimui, iš kurio palengva besiplėsdami Girionys  atėmė žemę ir nugriovė buvusias sodybas.

Prof. A. Vasiliausko teigimu, 1965- 1966 m. Miškų institutas kreipėsi į Vyriausybę, prašydami šią gyvenvietę pavadinti Girionimis, o 1966 m. gruodžio 30 d.  tuometinis  LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įsaku  pakeitė Kauno r. Samylų apylinkės Raguolių kaimo pavadinimą į Girionių.

Kalbininkų pastabos ir žmonių mintys

Kalbininkai teigia, kad lietuviškas žodis giria, reiškiantis („didelis miškas“), suteikė pavadinimus šimtams vietovių. „Vietovardžių žodyne“ aiškinama, kad neatmestina ir kai kurių tokių vietovių siejimo su asmenvardžiu Giraitis galimybė.

Pasak kalbininkų, dabartinis Girionių gyvenvietės vardas kilęs prie žodžio giria („didelis miškas“) pridėjus vietovardinę priesagą –onys. Ankstesnis vardas – Dubrava – buvo slaviškos kilmės ir galėjo būti aiškinamas dvejopai: nuo žodžio дуб – ąžuolas, t. y. vietovė, kurioje gausu ąžuolų; arba  дубрава – apaugusi vietovė žemumoje ar pelkėje. Seimo narys Kestutis Bacvinka pastebėjo, kad tai buvo tiksliai vietovę apibūdinantis pavadinimas – ten auga nemažai ąžuolų, žinoma, ne tiek kaip Vilkaviškio rajone ar Pajūrio žemumoje – žemės ne tokios derlingos.

Lietuvių kalbos žodyne pateikiami ne tik žodžiai giria,  reiškiantis  1)didelis miškas, 2) dykuma, tyrlaukis, girininkas, reiškiantis 1) tam tikro miškų ploto, girininkijos valdytojas, 2) girios ar pagirio gyventojas,  girininkija, reiškiantis  1) miškų ūkio specialus administracinis vienetas, 2) girininko įstaiga, būstinė, bet ir  giriadalis, giriadrugis, giriapirklis, giriapirklystė, giriasargis, giriena ( medžioklės grobis, žvėriena), girietis (miško gyventojas, atsiskyrėlis), girinaitis 1) girios gyventojas, 2) neišauklėtas, nemandagus žmogus, 3) miškinis, girinis (pasakų būtybė), girynas (daug girių, didelė giria), girinis – 1) girininkas, 2) girios plėšikas, 3) miškų administratorius, girionis (atsiskyrėlis).

Kodėl miškininkų gyvenvietei neprigijo praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį kurį laiką vartotas Girėnų pavadinimas? Su girioniškiais ir prof. A. Vasiliausku svarstėme, kad galbūt dėl to, kad Girėnų kaimų Lietuvoje buvo ir daugiau, galbūt,  kad tai žymaus šalies lakūno pavardė, tad pavadinimas būtų rodęs ne vien gyvenvietės ryšį su miškais.

Kauno rajone – ir Giraitė, ir Girininkai

Kauno rajone yra ir daugiau su lietuvišku žodžiu giria susijusių vietovių pavadinimų – tai Giraitė ir Girininkai.

Giraitė – Užliedžių seniūnijos centras, į vakarus nuo Sargėnų, prie pat Kauno miesto šiaurinės ribos.  Giraitėje (kaip ir Užliedžiuose) sparčiai daugėja gyventojų, ten aktyviai vyksta individualių namų ir kotedžų statybos.  Giraitės kaime demografinė situacija tokia: 1959 m. jame gyveno 140, 1970 m. – 312, 1979 m. – 307 , 1985 m. –  290, 1989 m. – 323, 2001 m. – 588, 2011 m.  – 871 gyventojai. Užliedžių seniūnijos duomenimis, dabar Giraitėje gyvena apie 2250 žmonių.

Girininkai – gyvenvietė Kauno rajono pietinėje dalyje, Rokų seniūnijoje. Joje yra Girininkų pagrindinė mokykla, molio karjeras, ten gimė du Lietuvos knygnešiai Kazys Aglinskas ir Petras Varkala, per kaimą teka Girmuonio ir Moteros upeliai. Pasak Rokų seniūnės Dalės Žėkienės, dabar Girininkų kaime gyvena  apie 230 gyventojų. Šalia Girininkų kaimo yra miškas, bet kaimas labiau didžiuojasi iš čia kilusiais knygnešiais, o ne girininkais – tokių ten ji nė nežino.

Girininkai I ir Girininkai II Alšėnų seniūnijoje

Kauno rajone, į pietvakarius nuo Kauno, Alšėnų seniūnijoje, yra dar dvi  gyvenvietės tokiu pat pavadinimu – Girininkai I ir Girininkai II . Girininkai I yra didesni, šiame kaime gyvena 81 žmogus. Alšėnų seniūnijos vyriausioji specialistė Jolanta Stasiukonienė pastebėjo, kad šie kaimai įsikūrę prie miškų, turbūt todėl ir gavo tokius pavadinimus, legendų apie išskirtinius tų kaimų girininkus jai neteko girdėti.

Girininkų I   kaime  veikė Kazlų Rūdos miškų urėdijos Šališkių girininkijos būstinė ( dabar  Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šališkių girininkija), mokykla. Dabar dviejų aukštų mokyklos mediniame pastate įrengti socialiniai butai.

Vikipedijos enciklopedijoje pastebima, kad iki 1918 m. Girininkai vadinti Girininkai-Marva. Kaimo pakraštyje stūkso paminklinė Milžinkapio pušis, yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės,  kurias žymi medinis kryžius. Beje, 2018 m. balandžio 10 d. gretimame miške prie buvusio partizanų bunkerio aptiktas į žemę įkastas bidonas su karo laikų granata ir šimtu spausdintinių lapų, pažymėtų Lietuvos herbu ir užrašu „Partizanai“. Radinį ištyręs Lietuvos ypatingasis archyvas nustatė, jog rastas laikraščio „Partizanas“ nr. 4 (18) tiražas bei 1950 m. gruodį– 1952 m. balandį rašyti partizanų dokumentai – raportai, pranešimai, ūkio apyskaitos, partizanų karo lauko teismo nuosprendžiai bei nuteistų asmenų likvidavimo aktai. Dauguma dokumentų pasirašyta Povilo Pečiulaičio–Lakštingalos, Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos vado, kuris buvo suimtas 1952 m. rudenį. Netoli ir partizano Juozo Lukšos-Daumanto žūties vieta.

Girininkai II ribojasi  su Girininkais I,  šioje gyvenvietėje gyvena 72 gyventojai. Iš Kauno net du maršrutiniai taksi veža į skirtingus Girininkus kaimus.

Kiti Lietuvos Girėnai ir Girininkai

Girėnų pavadinimą, kuriuo trumpai savo kūdikystės amžiuje buvo vadinami Girionys, turi  kaimas Rietavo seniūnijoje. Šis kaimas yra seniūnaitijos centras, greta jo driekiasi magistralė, plyti Girėnų miškas. Kaimo šiaurėje teka Jūros upės intakas Deguva, pietryčiuose – Aitra, jame gyvena apie 120 gyventojų.

Girėnai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, prie rytinio Šakių miesto pakraščio, seniūnaitijos centras. Rašytiniuose šaltiniuose kaimas minimas 1719 m., iki 1934 m. vadinosi  Kerėpliais. 

1809 m. įkurus Gelgaudiškio dvaro Augustavo palivarką buvo sujungtos  Kerėplių, Justiniškės ir Kukiškės kaimų žemės, o 19231924 m. vykdant Žemės reformą išdalijus palivarko žemę išliko tik Kerėplių kaimas. Žuvus S. Dariui ir S. Girėnui, kaimas 1934 m. pavadintas Girėnais. Kaime yra Girėnų tvenkinys, 19501992 m. jis buvo „Taikos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1992 m. įsteigta Girėnų žemės ūkio bendrovė.Girėnų kaime šalia  Šakių gyvena arti 700 gyventojų. 

Girėnų kaimas yra ir Vilkaviškio rajone, Vištyčio sen., 3 km į šiaurę nuo Totorkiemio, seniūnaitijos centras. XIX a. viduryje kaimas vadintas Papečkiais, iš čia kilęs mokytojas ir knygnešys Petras Kriaučiūnas, dabar jame gyvena apie 150 žmonių.  Girėnai yra ir Kupiškio rajono savivaldybėje, 3 km nuo Subačiaus, juose gyvena vos 14 gyventojų.

Girininkai taip pat populiarus gyvenviečių pavadinimas. Bene žinomiausi Girininkai  yra Vėžaičių seniūnijoje, prie kelio Vėžaičiai – Veiviržėnai, 5 km į pietryčius nuo Vėžaičių, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Tai seniūnaitijos centras, Girininkuose veikia Vėžaičių mokyklos skyrius, biblioteka. 1950–1992 m. tai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, dabar joje gyvena apie 250 žmonių. Girininkai  yra ir Žadeikių seniūnijoje Šilalės r., Judrėnų seniūnijoje Klaipėdos r. sav., Juknaičių seniūnijoje Šilutės r. sav., Lentvario seniūnijoje Trakų r. sav. ir  Marijampolio seniūnijoje  Vilniaus r. sav., Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, Kelmės r. sav., Vainuto seniūnijoje Šilutės r. sav.

Tos Giraitės ir  Girelės

Bet daugiausia vietovardžių iš žodžio giria padaryta su mažybinėmis priesagomis.Giraitė yra Matuizų  ir Merkinės seniūnijose Varėnos r. savivaldybėje, Šventežerio seniūnijoje Lazdijų r. sav., I Joniškio seniūnijoje Molėtų r. sav.  Girelė yra Andrioniškio seniūnijoje Anykščių r. sav., Ginkūnų seniūnijoje Šiaulių r. sav., Joniškėlio apylinkių seniūnijoje Pasvalio r. sav., Jūžintų seniūnijoje Rokiškio r. sav., Kavarsko seniūnijoje Anykščių r. sav., Kražių seniūnijoje Kelmės r. sav., Miežiškių seniūnijoje Panevėžio r. sav., Noriūnų seniūnijoje Kupiškio r. sav., Panevėžio ir Ramygalos seniūnijose Panevėžio r. sav., Salako seniūnijoje Zarasų r. sav., Sudeikių seniūnijoje Utenos r. sav., Svėdasų seniūnijoje Anykščių r. sav., Širvintų seniūnijoje Širvintų r. sav., Utenos seniūnijoje Utenos r. sav., Vadoklių seniūnijoje Panevėžio r. sav., Videniškių seniūnijoje Molėtų r. sav., Vilainių seniūnijoje Kėdainių r. sav., Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Kaišiadorių r. sav.

Zarasų rajone yra ir Girelės ežeras, Kaišiadoryse – Girelės tvenkinys.

Ką rodo tos mažybinės priesagos? Tikėtina, kad  pirmiausia rodo meilę ir švelnumą toms vietoms, jautrumą medžiams ir giriai, girelei, giraitei. Turbūt būtent dėl to didelei visuomenės daliai taip skaudu dėl ženkliai padidintų miškų kirtimų. Prisimena nemalonus faktas – kažkada plynai iškirsti miškus skubėdavo okupantai, dabar kažkodėl tai daro savi. Bet tai jau – kita tema. Tik liūdna, kad Girių, Giraičių,  Girelių, Girėnų ir Girininkų Lietuvoje gali sumažėti.

Daiva Červokienė

Nuotraukos iš Wikipedia