Hibridinės drebulės po 15 metų

Hibridinės drebulės po 15 metų

Apie hibridinės drebulės klono Nr. 51DF1001 auginimą Kėdainių miškų urėdijos Lančiūnavos girininkijoje jau buvo rašyta 2013 m. “Mūsų girios“ trečiame numeryje. Praėjus 15 metų po hibridinės drebulės pasodinimo į tik ką iškirstą Ia boniteto drebulyno plotą, norisi panagrinėti, kaip hibridinė drebulė auga savaiminio atžėlimo apsuptyje, koks medynas formuojasi, kokie yra taksaciniai rodikliai hibridinės drebulės ir savaime atsiradusių medžių rūšių, kokie pokyčiai įvyko per paskutinius penkerius augimo metus.

Minimo hibridinės drebulės medymo augimo eigą įvertinsime lygindami 2012 m. rudens matavimų duomenis su 2017 m. rudenį atliktais matavimais. Matavimai 2017 m. atlikti pagal tokią pat metodiką, kaip 2012 m., toje pat sklypo vietoje, tik šlapesnėje augavietėje imtas didesnis apskaitos aikštelių skaičius – matavimai atlikti ne 24, o 30 aikštelių. Jokie ūkiniai darbai medyne nebuvo vykdomi, išskyrus naujų, didesnio skersmens apsaugų ant hibridinės drebulės kamienų uždėjimą.

Pagrindiniai taksaciniai rodikliai

Iš lentelės matome, kad tiek sausesnėje Nf – Lf , tiek ir šlapesnėje Lf – Uf augavietėse per penkerius paskutinius  metus sumažėjo savaiminės drebulės bei kitų medžių rūšių medelių skaičius. Sausesnėje Nf – Lf augavietėje medelių sumažėjo 70 proc., o šlapesnėje Lf – Uf augavietėje 57 proc. Sausesnėje augavietėje savaiminis visų medelių iškritimas yra 13 proc. didesnis nei šlapesnėje augavietėje. Tai galima aiškinti lėtesniu medelių augimu šlapesnėje augavietėje nei sausesnėje. Įdomu, kad tiek sausesnėje, tiek ir šlapesnėje augavietėje rasta daugiau gluosnių ir blindžių, tačiau jų įtaka besiformuojančiam medynui neturi reikšmės, nes jų skaičius nedidelis. Paprastojo skirpsto, kaip II ardo medžio, augimo eigos nenagrinėsime, nors jo iškritimas sausesnėje augavietėje yra mažiausias 45,6 proc., o šlapesnėje augavietėje jo rasta 20,89 proc. daugiau nei 2012 m.

Šlapesnėje augavietėje augo sparčiau

Panagrinėkime hibridinės drebulės ir kitų medžių rūšių augimą per paskutinius penkerius metus sausesnėje Nf – Lf ir šlapesnėje Lf – Uf augavietėse. Hibridinės drebulės sausesnėje augavietėje per šį laiką vidutinis skersmuo padidėjo 8,22 cm, kasmet vidutiniškai po 1,64 cm, savaiminės drebulės –  atitinkamai 1,96 ir 0,39 cm, savaiminio baltalksnio – 2,51 ir 0,50 cm. Šlapesnėje augavietėje hibridinės drebulės vidutinis skersmuo padidėjo 8,65 cm, vidutiniškai kasmet 1,73 cm, savaiminės drebulės – atitinkamai 2,01 ir 0,4 cm, savaiminio baltalksnio – 3,19 ir 0,64 cm. Hibridinės drebulės aukštis sausesnėje augavietėje padidėjo 6,98, vidutiniškai kasmet 1,4 m, savaiminės drebulės – atitinkamai 2,97 ir 0,59 m, savaiminio baltalksnio – 2,08 ir 0,42 m. Šlapesnėje augavietėje hibridinė drebulė paaugo 7,68, vidutiniškai kasmet 1,54 m, savaiminė drebulė – atitinkamai 3,71 ir 0,74 m, savaiminis baltalksnis – 4,08 ir 0,82 m. 

Šlapesnėje augavietėje visų medžių rūšių skersmenys didėjo greičiau nei sausesnėje. Hibridinės drebulės skersmenys padidėjo 77,89 proc., savaiminės drebulės – 23,13 proc., savaiminio baltalksnio – 47,92 proc. daugiau nei tų pačių medžių rūšių skersmenys sausesnėje augavietėje. Panaši tendencija ir dėl vidutinių atskirų medžių rūšių aukščio. Hibridinės drebulės aukštis šlapesnėje augavietėje padidėjo 34,35 proc., vietinės drebulės – 19,96 proc., baltalksnio – 97,15 proc. daugiau nei sausesnėje.

Vertinant absoliučius skersmens ir aukščio dydžius galima teigti, kad šlapesnėje Lf – Uf augavietėje medyno formavimasis atsilieka nuo sausesnėje Nf – Lf augavietėje vykstančių formavimosi procesų, nors paskutinių penkerių metų duomenys rodo, kad atsilikimas sparčiai mažėja.

Vertinant pagrindinės medyną formuojančios medžių rūšies, hibridinės drebulės, tūrį sausesnėje ir šlapesnėje augavietėje, matome, kad po penkerių metų tūriai gerokai padidėjo. Tūris tiek sausesnėje, tiek šlapesnėje augavietėje padidėjo labai panašiai, atitinkamai – 35,51  ir 35,39 proc.

Atskirų medžių rūšių skerspločių sumos ir tūriai hektare turi panašią didėjimo tendenciją, kaip ir skersmenys bei aukščiai, tik tam tikras korektūras įneša išlikusių medelių skaičius. Jeigu hibridinės drebulės (esant tam pačiam medelių skaičiui) skerspločių suma ir tūris sparčiau didėja šlapesnėje augavietėje, tai vietinės drebulės skerspločių suma ir tūris sumažėjo tiek šlapesnėje, tiek  sausesnėje augavietėje – atitinkamai 4,49 proc. ir 54,46 proc. Vietinės drebulės tūris šlapesnėje augavietėje padidėjo 40,72 proc., o sausesnėje  sumažėjo 39,89 proc. Bendra visų medyną sudarančių medžių rūšių skerspločių suma šlapesnėje augavietėje padidėjo 69,2 proc., o tūris – 127,6 proc., palyginti su sausesne.

Hibridinės drebulės vidutinis metinis prieaugis šlapesnėje augavietėje padidėjo 42,55 proc. daugiau nei sausesnėje. Vietinės drebulės vidutinis metinis prieaugis tiek šlapesnėje, tiek sausesnėje  augavietėje po penkerių metų sumažėjo atitinkamai 9,53 ir 61,36 proc. Tad vykstant tolesniam medyno formavimuisi, vietinės drebulės tūrio dalis medyne mažėja, nes įsigalėdama hibridinė drebulė atima iš savaiminio atžėlimo medžių vieną svarbiausių sėkmingo augimo sąlygų – saulės energiją. Po penkiolikos metų hibridinės drebulės aukštis viršija savaiminės drebulės aukštį sausesnėje augavietėje 11,09 m bei  7,29 m – šlapesnėje augavietėje. Lajų plotis sausesnėje augavietėje jau dalyje vietų yra didesnis  nei atstumai (4x4m) tarp hibridinės drebulės medžių. Šlapesnėje augavietėje hibridinės drebulės lajos dar nesusivėrę. Jų plotis apie 3 – 3,5 metro, todėl savaiminėms medžių rūšims augimo sąlygos dar yra pakankamos.

Nors savaiminės medžių rūšys palaipsniui išstumiamos iš medyno, jų reikšmė besiformuojančiame medyne buvo ir yra labai svarbi. Pirmiausia jos padėjo įsitvirtinti jaunoms hibridinėms drebulaitėms medyne, apsaugodamos jas nuo periodiškai pasitaikančių uraganinių vėjų. Antra, besistiebdamos  į viršų savaiminės medžių rūšys padeda hibridinei drebulei valytis nuo šakų, taip gerindamos jų stiebų medienos prekinę vertę. Nustatyta, kad sausesnėje augavietėje žalios stambios šakos prasideda 8-9 metrų aukštyje, o šlapesnėje –  6-7 metrų. Tokiu tankumu pasodintų hibridinių drebulių žemės ūkio paskirties žemėje stambios žalios šakos prasideda 3-4 metrų aukštyje.

Išvados:

Hibridinė drebulė savaiminio miško aplinkoje puikai auga. Jos vidutinis skersmuo ir aukštis vietinę drebulę lenkia 4 ir 2 kartus sausesnėje augavietėje, o šlapesnėje augavietėje atitinkamai 3,4 ir 1,7 karto.

Hibridinės drebulės sausesnėje augavietėje tūris yra 196,69 m3 (82,1 proc. bendro medyno tūrio), o šlapesnėje –  89,44 m3 (53,23 proc. bendro medyno tūrio). Bendras medyno tūris sausesnėje augavietėje 239,57 m3 ir 168,01 m3 šlapesnėje augavietėje. Vietiniai drebulynai tokius tūrius pasiekia 30 metų amžiaus, augdami pagal Ia ir I bonitetus.

Hibridinę drebulę vertėtų auginti derlingiausiose augavietėse

Labai gaila, kad prieš kelerius metus Aplinkos ministerija uždraudė Kėdainių miškų urėdijai  pasodinti visų Lietuvos rinktinių hibridinės drebulės medžių bandomuosius kloninius želdinius derlingose kirtavietėse. Taip netekta galimybės ateityje išsiaiškinti, ar visi Lietuvos rinktinių hibridinės drebulės medžių klonai gerai auga miško aplinkoje ir kokią įtaką daro kitiems medžiams, krūmams, žolinei augalijai, įvairiems kitiems organizmams.

Jeigu norime padidinti derlingiausiose miško žemėse augančių medynų produktyvumą ir tuo pačiu pelningumą, kurie šiuo metu dėl masinio uosių džiūvimo bei  besikartojančių ąžuolų džiūvimų yra vieni iš žemiausių, tai hibridinę drebulę, kaip vieną iš greičiausiai augančių medžių rūšių, būtina bandyti auginti derlingiausiose augavietėse. Žiniasklaidoje laikas nuo laiko pasirodo jokiais tyrimais neparemti pasisakymai apie hibridinės drebulės auginimą, jos tariamai neigiamą įtaką ekosistemoms. Deja, nuomonės be argumentų yra ne ką daugiau, kaip „bobučių filosofija“.

Juozas Girinas, Aleksandro Stulginskio arboretumo vedėjas