Himnas krašto grožiui ir medžiui
Nuotoliniame seminare aptartos opiausios miškų problemos
30 sausio, 2021
Dėl miškininkų gaisrų gesinimo technikos savivaldybėms pasiūlyta tartis
1 vasario, 2021
Himnas krašto grožiui ir medžiui
Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrusių į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų grupę, 2020 m. pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų leidinį ,,Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ bei mokslinių, publicistinių ir meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams ,,Medis Lietuvos kraštovaizdyje“.
Mokslinių darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-čiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andre (1840-1911) 180-osioms gimimo metinėms bei kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti.
Abiejuose leidiniuose publikuojami ir vilkaviškiečių – Lietuvos arboristų asociacijos prezidento Renaldo Žilinsko bei žurnalistės, etnologijos ir arboristikos entuziastės Kristinos Žalnierukynaitės – rašiniai.
Leidinėlyje ,,Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ įtaigiai pasakojama apie Lietuvos medžius, jų priežiūrą ir gydymą. Šios knygelės autoriai ir leidėjai ryžosi smalsiam skaitytojui pateikti mokslinių ir meninių pasakojimų apie medžius taip norėdami padėti pažinti sumedėjusios augalijos pasaulį bei suvokti jo reikšmę.
Odė maumedžiui
Medžių gydytojas, arboristas Renaldas Žilinskas savo dėmesį skyrė maumedžiui ir ąžuolui. Tyrinėdamas istorinius šaltinius rašinio autorius aprašo maumedžio paplitimą, jo rūšis ir priežiūrą. Lietuvoje maumedžiai minimi jau nuo XIV-XVI amžiaus, buvo ypač paplitę parkuose prie dvarų. Iš jų medienos statyti net dvarų rūmai (XVIII a. Švėkšnos dvaras).
Lietuvoje išskirtinį maumedyną buvo galima rasti senosiose Anykščių kapinėse (dabar daugiafunkcinio menų centro skveras) Vilniaus gatvėje. Želdyne auga 5 europiniai ir 3 sibiriniai maumedžiai. Manoma, kad šių medžių pasodinimas kapinėse susijęs su Burbiškio dvaro grafų Venclavovičių kapaviete – koplyčia ir parko įveisimu arba jaunųjų Venclavovičių tremtimi į Sibirą po 1863 m. sukilimo.
Iš saugomų maumedžių Užnemunėje garsiausi ošia Degsnės miške (Prienų raj.) ir Kybartuose augantis Dabulevičių maumedis. Pastarojo kamieno skersmuo – 70 cm, aukštis – 14 metrų. Arboristas R. Žilinskas apie Dabulevičių maumedį rašo: ,,Šio medžio išvaizda išskirtinė. Kodėl taip nusviro ir išsiraitė šis Daugėlaičių kaimo prie Kybartų šimtametis maumedis, niekas negali pasakyti. Nuo 2016 metų maumedis paskelbtas saugojamu gamtos objektu, imtasi jo tvarkymo ir globos darbų“.
Lietuvoje išskirtinį maumedyną galima buvo rasti senosiose Anykščių kapinėse (dabar daugiafunkcinio menų centro skveras) Vilniaus gatvėje. Želdyne auga 5 europiniai ir 3 sibiriniai maumedžiai. Manoma, kad šių medžių pasodinimas kapinės yra susijęs su Burbiškio dvaro grafų Venclavovičių kapaviete – koplyčia ir parko įveisimu arba jaunųjų Venclavovičių tremtimi į Sibirą po 1863 m. sukilimo.
Lietuvoje išskirtinį maumedyną buvo galima rasti senosiose Anykščių kapinėse (dabar daugiafunkcinio menų centro skveras) Vilniaus gatvėje. Želdyne auga 5 europiniai ir 3 sibiriniai maumedžiai. Manoma, kad šių medžių pasodinimas kapinėse susijęs su Burbiškio dvaro grafų Venclavovičių kapaviete – koplyčia ir parko įveisimu arba jaunųjų Venclavovičių tremtimi į Sibirą po 1863 m. sukilimo.
Iš saugomų maumedžių Užnemunėje garsiausi ošia Degsnės miške (Prienų raj.) ir Kybartuose augantis Dabulevičių maumedis. Pastarojo kamieno skersmuo – 70 cm, aukštis – 14 metrų. Arboristas R. Žilinskas apie Dabulevičių maumedį rašo: ,,Šio medžio išvaizda išskirtinė. Kodėl taip nusviro ir išsiraitė šis Daugėlaičių kaimo prie Kybartų šimtametis maumedis, niekas negali pasakyti. Nuo 2016 metų maumedis paskelbtas saugojamu gamtos objektu, imtasi jo tvarkymo ir globos darbų“.
Paežerių dvaro parko ąžuolo globa
Paežerių dvaro parko ąžuolas tapo Vilkaviškio rajono vizitine kortele ir dvaro puošmena. Labai raiški medžio lajos skeletinė struktūra. Centrinis kamienas 5 metrų aukštyje buvo seniai išlūžęs, tad jo vietoje susiformavusi drevė buvo užpildyta betonu. Neliko ryškios viršūnės, išaugo šoninės šakos lygiagrečiai su centriniu kamienu. Išlūžo ir šoninė šaka. Iš lūžusių galingų šakų medžio drožėjai parke sukomponavo išraiškingas skulptūras pagal dvaro legendas. Iki medžio tvarkybos darbų ąžuolo kamienas dviejose vietose buvo suveržtas keturiais metaliniais lankais, sujungtais plienine viela su srieginiu veržimu. Lankai uždėti seniai, vietomis viela jau buvo įaugusi į medžio audinius.
Siekiant išsaugoti ąžuolą nuo griuvimo, pažemintas medžio aukštis. Gerinant ąžuolo augavietę jo prižiūrėtojams R. Žilinskas pataria: nerinkti nukritusių smulkių šakelių polajo, o visus lapus sugrėbti į ąžuolo poląjį ir palikti kaip natūralų mulčą. Šis būdas – pats natūraliausias ir pigiausias sprendimas, kuris, pasak medžio gydytojo R. Žilinsko, pagerins ąžuolo polajo dirvos būklę ir stiprins jo gyvybingumą.
Nors buvo numatyta ąžuolo polajį aptverti tvorele, Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus pareigūnai tam nepritarė. Tad tvorelės atsisakyta. Vis dėlto lankydami parką vasarą nesistebėkite ,,tariama netvarka“ po ąžuolu. Būtent taip saugomas šimtametis senolis semiasi jėgų stiprindamas kamieną ir lajos šakas.
Antanas Žilinskas
