Įgyvendins integruotą gamtosaugos projektą už 17,2 mln. eurų (papildyta)

vasario 6, 2018
www.miskininkas.eu laukia 1 000 000-ojo skaitytojo
vasario 5, 2018
Konstitucinis Teismas spręs, ar Miškų įstatymo pataisos atitinka Konstituciją
vasario 7, 2018

Įgyvendins integruotą gamtosaugos projektą už 17,2 mln. eurų

 

(Papildyta)

 

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pradėjo  įgyvendinti pirmąjį Lietuvoje dešimties metų trukmės LIFE integruotą gamtosaugos projektą, kuriuo bus siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Jo vertė 17,2 mln. eurų. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse.

 

Didžioji dalis lėšų  skirta iš ES programos LIFE paramos (10,3 mln. eurų), o likusiąją sumą skirs valstybės biudžetas. Projektą Aplinkos projektų valdymo agentūra įgyvendins kartu su partneriais: Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijomis, VšĮ Baltijos aplinkos forumu, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės institutu, Varėnos ir Druskininkų miškų urėdijomis.

 

Kiekvienam partneriui numatytos lėšos (eurais):

 

Nr. Partneris Partnerio veiklų biudžetas
1. Aplinkos projektų valdymo agentūra 2.756.763
2 Aplinkos ministerija 362.892
3 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 5.813.237
4 Žemės ūkio ministerija 132.509
5 Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 290.739
6 Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 548.727
7 Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 1.614.928
8 VšĮ Baltijos aplinkos forumas 3.233.450
9 Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės institutas 1.870.426
10 VĮ Varėnos miškų urėdija 189.417
11 VĮ Druskininkų miškų urėdija 186.956
Iš viso: 17.000.044

 

Integruotas  projektas leis vykdyti Lietuvos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir įgyvendinti nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms – Prioritetinių veiksmų programą.

 

„Prioritetinių veiksmų bendrųjų priemonių programai nustatytos būtinos įgyvendinti priemonės Natura2000 tinklo teritorijose, siekiant palaikyti arba atkurti prioritetinių natūralių buveinių tipų ir prioritetinių rūšių gerą apsaugos būklę, taip pat skiriamos toms priemonėms reikalingos lėšos“,- aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

Anot jos, projekto metu, be to, numatyta peržiūrėti planavimo, valdymo bei stebėsenos procesus ir, naudojantis ES šalių gerąja patirtimi, sukurti pagrindą sėkmingam sistemos funkcionavimui.  Ypatingas dėmesys bus skirtas ir gamtosaugos priemonių integracijai į miškų bei žemės ūkio sektorius, ieškoma inovatyvių agro aplinkosauginių schemų bei jų valdymo metodų.

 

Konkrečias apsaugos priemones numatoma vykdyti pilotinėse vietovėse, pavyzdžiui, trijuose nacionaliniuose parkuose taikyti inovatyvius miškotvarkos metodus,  inovatyvius šlapynių atkūrimo būdus, skatinti gyvulininkystę, kaip tvarų ir ekonomiškai perspektyvų atvirų buveinių tvarkymo būdą ir kt. Apie Natura2000 ekosistemų naudą bus teikiama informacija vietos bendruomenėms, plėtojamas gamtos turizmas kuriant atitinkamą informacinę infrastruktūrą, skatinant vietos gyventojų verslumą ir pan .

 

 Lietuvoje Natura2000 tinklui priklauso gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kitos saugomos teritorijos.

 

Skaičiuojama, kad tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. eurų, bet per metus šiose saugomose teritorijose  sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz., CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos) už maždaug 200-300 mlrd. eurų per metus arba 2–3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

Dėl žmogaus veiklos tiesiogiai ar netiesiogiai ekosistemoms daromos žalos, jų būklė blogėja. Teigiama, kad ekosistemų praradimas pasaulio ekonomikai 2050 m. kainuotų apie 14 trilijonų eurų, arba apie 7 proc. pasaulio  BVP.

 

www.miskininkas.eu

Įgyvendins integruotą gamtosaugos projektą už 17,2 mln. eurų

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotas gamtosaugos projektas, kuriuo bus siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Jo vertė 17,2 mln. eurų. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse, pranešė Aplinkos ministerija.

Didžioji dalis lėšų bus skirta iš ES programos LIFE paramos (10,3 mln. eurų), o likusiąją  sumą turės skirti  valstybės biudžetas. Projektą įgyvendins Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su partneriais: Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijomis, VšĮ Baltijos aplinkos forumu, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės institutu, Varėnos ir Druskininkų miškų urėdijomis.

Integruotas  projektas leis vykdyti Lietuvos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir įgyvendinti nacionalinį strateginį dokumentą „Natura 2000“ teritorijoms – Prioritetinių veiksmų programą. Projekto metu bus užtikrinama palankesnė apsaugos būklė svarbioms buveinėms ir rūšims, siekiama biologinės įvairovės apsaugos bei žemės ūkio, miškų bei turizmo sinergijos.

Pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus „Natura 2000“ tinklo teritorijas būtina tinkamai saugoti ir tvarkyti. Lietuvoje jam priklauso gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kitos saugomos teritorijos.

„Natura 2000“ nėra tiesiog saugomų gamtos draustinių tinklas. Juo pripažįstama, kad žmonėms ir gamtai geriausia veikti drauge ir siekiama ne atsisakyti ekonominės veiklos, o užtikrinti, kad ji netrukdytų saugoti vertingų rūšių ir buveinių. Tinklas turi didelį ekonominį poveikį“, – teigia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. eurų, bet per metus šiose saugomose teritorijose  sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz., CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos) už maždaug 200–300 mlrd. eurų per metus arba 2–3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dėl žmogaus veiklos tiesiogiai ar netiesiogiai ekosistemoms daromos žalos jų būklė blogėja, kartu prastėja ir teikiamų paslaugų kokybė. Skaičiuojama, jog ekosistemų praradimas pasaulio ekonomikai 2050 m. kainuos apie 14 trilijonų eurų, arba apie 7 proc. pasaulio  BVP.

www.miskininkas.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *