Iš naujo atrask Molėtų rajoną

Molėtai – ne tik ežerų kraštas

Jeigu po šv.Baltramiejaus atlaidų Giedraičiai bus visiškai ištuštėję, važiuodami į Molėtus senuoju plentu būtinai stabtelkite ties baltąja bažnyčia, nes  miestelis nuo seno priklausė įtakingai kunigaikščių Giedraičių giminei, buvo kunigaikštijos centras.

Brolių pastatyta bažnyčia

Giedraičiai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1375-ųjų metų, o 1510-aisiais, pastačius bažnyčią, ėmė kurtis miestelis. Šv. Baltramiejaus bažnyčią, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įpareigotas, 1410 metais pastatė Mykolas Gintilavičius-Gentvila, 1655-aisiais Rusijos kareiviai bažnyčią sudegino, vėliau buvo laikina bažnyčia. Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ir jo brolis Martynas 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Pagal vyskupo valią po mirties (1838 m.) jo širdis įmūryta presbiterijos sienoje, zakristijoje kabo fundatoriaus portretas. Bažnyčia klasicistinė, bebokštė, su portalu, trikampiu frontonu ir plačiu antablementu, vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro, o jos kampe – masyvi klasicistinė varpinė. 

Paminklas Lietuvos karžygiams

Giedraičių centre stovi paminklas ,,Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920-aisiais metais“, primenantis čia vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su Lenkijos kariuomene. Šiose kautynėse buvo sulaikytas lenkų dalinių, vadadovaujamų  generolo Liucijaus Želigovskio, užėmusių Vilnių, tolesnis veržimasis į Lietuvą. Aukštų medžių paunksmėje stovintis paminklas buvo ir yra Giedraičių krašto gyventojų ir jų svečių lankoma vieta. Beveik kiekvieno iš šio krašto kilusio žmogaus albume ir šandien rasi nuotraukų, kuriose išsirikiavę giminaičiai, svečiai, moksleiviai, mokytojai.

Garsiųjų Giedraičių koplyčia

Nereikia toli sukti iš kelio, jei keliaujate dviračiais ar pasuksite vietiniais keliukais – už kokių 15 kilometrų (jei aplink – atstumas ilgesnis) kitas garsus miestelis – Videniškiai.  XVII-XVIII a. miestelis buvo svarbus kultūros ir dvasinio gyvenimo centras, o XV-XVII a. čia esančios žemės priklausė Giedraičiams. Pirmoji medinė bažnyčia Videniškiuose pastatyta 1547-1549 metais Motiejaus Giedraičio rūpesčiu. Jo sūnų Mstislavlio vaivados, Ukmergės seniūno ir Obelių laikytojo Martyno Marcelijaus Giedraičio bei Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1617-aisiais Martynas Marcelijus Giedraitis fundavo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. Nuo tada Videniškiai tapo šio ordino centru Lietuvoje. Pirmasis vienuolyno pastatas buvo nedidelis, medinis. Jame galėjo gyventi 12 vienuolių. Martynas Giedraitis vienuolynui dovanojo Videniškių dvarą ir 4 palivarkus.

Vienuolyno bažnyčia sumanyta ir kaip šeimos mauzoliejus, taip pat liudijo gilią fundatorių giminės dvasinio gyvenimo tradiciją (1544 m. palaimintuoju paskelbtas atgailos kanauninkas Mykolas Giedraitis, kurio kultą giminės nariai uoliai skatino). 1631 m. prie naujosios bažnyčios dešiniojo šono pristatyta kvadratinė koplyčia su erdviu rūsiu, kuriame laidoti Giedraičių šeimos nariai.

Prie Molėtų-Želvos kelio stovinti Videniškių šv. Lauryno bažnyčia yra renesansinė, jos bokštas 42 metrų aukščio. Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą šių metų birželį amžinam poilsiui buvo iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.

Šalia bažnyčios įkurtas vienuolyno muziejus: keliuose infulato rezidencijos kambariuose, puoštuose išlikusia sienų tapyba, saugoma liturginių reikmenų, rūbų kolekcija. Sienų tapyba primena senąją patalpų paskirtį –  ovaliuose medalionuose įamžinti vienuolyno vyresniųjų portretai. Vienuolyno architektūros formos kuklios, pastato išorėje vengta dekoro elementų.

Vienuolyne vyksta ir edukaciniai užsiėmimai. Čia galima pasigaminti žvakių, o po ekskursijos pasivaišinti “Vienuolių” troškiniu, kurį ruošia Videniškių bendruomenės moterys.

Tikinčiuosius traukia ir Videniškių bažnyčioje esantis XVIII amžiaus paveikslas, vaizduojantis palaimintąjį Mykolą Giedraitį. Paveikslas laikomas šventu. Daug metų žmonės prie jo meldėsi, prašydami įvairių malonių, ir buvo išklausyti. Atsidėkodami tikintieji aukojo votus – padėkos ženklus už patirtas malones –  širdeles, žiedus, medalikėlius, įvairius juvelyrinius dirbinius. Kai jų susikaupė labai daug, iš jų buvo pagaminti apkaustai paveikslui – liudijimas apie išklausytas maldas.

“Kaimynystės namai” Balninkuose

 

Jei iš Videniškių pasuksite Ukmergės link, dešinėje pusėje, ant gražaus Alaušų ežero kranto – Balninkų miestelis. Čia ne tik bažnyčia, paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui  (1918-1928) paminėti, bet ir nuostabus kraštovaizdis. Miškeliai, ežerai, savita šio krašto istorija traukte traukia  pramogų, gamtos ir pažinimo mėgėjus. 2016-aisiais, visai neseniai, čia įkurtas ir universalus daugiafunkcinis centras “Kaimynystės namai”. Juose galėsite pasigaminti tradicinių lietuviškų koldūnų, o kol jie iškeps, aplankyti pirmąjį Lietuvoje stiklo dirbinių muziejų, kuriame eksponuojami XX-XXI amžių sandūroje Lietuvoje veikusių stiklo fabrikų bei gamyklų pagaminti dirbiniai, XVII-XIX amžiuje veikusių stiklo manufatūrų duženos, ugniai atsparių medžiagų liekanos, taip pat pasimokyti kurti vitražus, paveikslų galerijoje apžiūrėti tapytojo Vlado Miškinio, menininkės Onos Pusvaškytės, grafiko Stasio Aukštuolio darbų parodą.

Unikali virtuali kelionė

Jeigu norite patirti netikėtumų, grįžkite į Molėtus. O jei jau esate netoli ir orai nedžiugina, pasiilgote civilizacijos  –  važiuokite ar eikite tiesiai į Molėtų turizmo ir verslo informacijos centrą. Tik čia ir niekur daugiau Lietuvoje galėsite su virtualios realybės technologijos šalmais nusikelti beveik 3 tūkstančius metų atgal ir žingsnis po žingsnio virtualioje realybėje po Molėtų kraštą keliausite nuo senų senovės iki dabartinių laikų.

Pieš jūsų akis virtualios realybės ture atgyja tikros istorijos: plauko didelės lydekos po Baltųjų Lakajų ledu, gaudžia Giedraičių mūšis, stovi senovės polinė gyvenvietė ant Luokesų ežero, kurioje 2500 m. prieš Kristų gyvenusių žmonių buitis, trobesiai, Livonijos ordino antpuolis prieš Liesėnų pilį, Kunigaikštis Jogaila diktuoja laišką, kuriuo Molėtus dovanoja Vilniaus vyskupui, Barboros Radvilaitės, laukiančios žinių iš mylimo vyro Žygimanto Augusto, pokalbis su broliu, XX a. žydų prekybos namai, Alantos dvaras, Lietuvos etnokosmologijos muziejus – nuostabi kelionė iš Žemės į kosmosą, Mindūnų apžvalgos bokštas – Labanoro regioninio parko platybės… Šios animuotos istorinės kelionės, prikeliančios iš užmaršties praeitį, buvo rengiamos pagal istorikų, archeologų rekomendacijas.  Istorinių asmenybių, Molėtų krašto gyventojų vaidmenis sukūrė operos solistas Rafailas Karpis, aktorius Kristupas Krapavickas, Molėtų kultūros centro teatro studijos „Remarka” jaunieji aktoriai, pilietiški, savo kraštą mylintys žmonės.     

 

Kol vieni virtualiai keliaus po Molėtų kraštą, kitų laukia interaktyvūs žaidimai. „Rojaus lydeka“, „Molėtai – taip, ne”. Jie įtraukia į azartišką pažintinį žaidimą ir mažus, ir didelius, įsuka į Molėtų istorijos sūkurį. Edukacinės programos Molėtų turizmo informacijos centre vyksta ir šeštadienį, ir sekmadienį.

 

“Selfie” Molėtuose

Tie, kurie negali nustygti vietoje, gali smagiai pasivaikščioti po Molėtų miestą. Turizmo ir verslo informacijos skyriaus vedėja Daiva Kulienė turintiems išmanųjį telefoną su veikiančiu interneto ryšiu siūlo pasiimti miesto žemėlapį, eiti į gatvę ir laukti žinučių iš centro, kuriose šmaikščiai apibūdinami objektai.  Kelyje reikės daryti „selfie“ nuotraukas prie lankytinų Molėtų miesto objektų, siųsti jas į centrą, kad gautumėte naują užduotį. Geriausieji orentacininkai ne tik spėja susipažinti su miesto lankytinomis vietomis, bet ir apdovanojami prizais.

                                   

 Pasivaikščiojimas dangaus skliautais

 

Kol šilti orai dar neapleido Lietuvos, Meno ir mokslo laboratorija, vienijanti jaunus meno ir mokslo kūrėjus, pirmosios rudens dienos vakarą (rugsėjo 1-ąją ) kviečia pakelti akis į nakties dangų, įsiklausyti į tylą ir išgirsti, kad joje kužda daugybė neatrastų istorijų. Kadangi atmosferinis dangaus stebėjimas “Signalai” truks valandą, prieš ar po to galima aplankyti Molėtų astronomijos observatoriją arba Etnokosmologijos muziejų.

 

“Dangaus šviesuliai įkvepia mąstyti, kurti, tikėti dievų galybe ir žmogaus kosmine paskirtimi. Užvertę galvas į žvaigždynus įsiklausysime į jais sklindančius signalus: skirtingi personažai žada rugpjūčio vėsa dvelkiantį filosofinį, poetinį ir, žinoma, astronominį pasivaikščiojimą dangaus skliautais. Atmosferinio dangaus stebėjimo metu žiūrovus pasieks patys įvairiausi signalai – beliks juos priimti”, – sako jaunieji kūrėjai.

 

Išskirtinę atmosferą kuria režisierius Paulius Markevičius, žvaigždėtas istorijas dovanoja dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, dangaus gidė – Rūta Lovčikaitė. „Signalus“ įgarsina Laurynas Jurgelis, Paulius Markevičius, Julija Šatkauskaitė, Severina Špakovska, Šarūnas Zenkevičius.

Renginys nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Rekomenduojama šiltai apsirengti, turėti skarą ar pledą, nes “Signalus”, teks gaudyti gulint ant žemės. Kad ir kaip būtų liūdna, jeigu lis, renginys neįvyks…

Rasa Liškauskaitė