Iš urėdijų – į bedarbių armiją?
Valstybinių miškų valdymo reforma – pagal nuosaikesnį modelį?
11 vasario, 2017
Prezidentė nepalaiko vienos įmonės idėjos
14 vasario, 2017Aktyviai aptarinėjamas valstybinių miškų valdymo reformos modelis daugiausiai diskusijų kelia ne dėl dabartinių urėdijų stambinimo ir jų pagrindu naujų vienetų įsteigimo. Pirmiausia - dėl visų dabartinio kompleksinio miško ūkio funkcijų centralizavimo, t. y. valdymo iš vieno centro, taip pat juridinio statuso regioniniams padaliniams naikinimo ir didėsiančio nedarbo kaimiškuose, ypač miškinguose rajonuose.
Kiek žmonių gali netekti darbo? Tokių skaičių reformos modelio autoriai kol kas neskelbia, nors sklando gandai, kad atleidimo lapelius urėdijų darbuotojai gali gauti jau šių metų vasaros pabaigoje. Nuomonės, kokiam būriui miškininkystės sektoriaus atstovų tektų atsisveikinti su pasirinkta profesija, skirtingos: vieni į pertvarką žvelgia itin optimistiškai, kiti įžvelgia naują socialinę bombą.
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko žodžiais, urėdijų reforma siekiama pagerinti ne tik ekonominius rodiklius, bet ir miškininkų socialines bei darbo sąlygas. Centralizavus miškų ūkio valdymą, padidėtų miškų urėdijų specialistų darbo užmokestis - pertvarka leistų urėdijų darbuotojų atlyginimus padidinti iki pusantro karto. „Sutaupytos lėšos, sumažinus 42 urėdijų administracinį aparatą, būtų skiriamos miške dirbančių girininkų, eigulių ir kitų specialistų darbo užmokesčiui didinti. Tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičius nebus mažinamas“, - tikina ministras.
Esą iki šiol urėdijos dirbo pelningai, nes per pastarąjį dešimtmetį buvo mažinamas miškininkų etatų skaičius, mažėjo investicijos į miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbus. Ministras neigia galimas miškų ūkio pertvarkos grėsmes urėdijų darbuotojams ir valstybei.
Šiuo metu miškų urėdijose dirba 339 girininkai, 341 girininko pavaduotojas ir 480 eigulių – iš viso 1160 žmonių. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, dabar urėdijose vidutinis miškininkų specialistų bruto darbo užmokestis (popieriuje) siekia 950 eurų. Vidutinis girininkų darbo užmokestis pernai buvo 1024 eurai, girininko pavaduotojų – 780 eurų, eigulių – 608 eurai. Planuojama, kad šiemet miške dirbančių specialistų algos didės 7-12 proc.
Sieks išsaugoti profesionalių miškininkų potencialą
Seimo narė, LVŽS frakcijos atstovė Virginija Vingrienė teigia, kad vykdant reformą girininkų, eigulių ir kitų miške dirbančių specialistų etatai nebus „liečiami“ - jie savo darbo vietų nepraras.
„Reforma būtų tik dėl urėdijų personalo, bus peržiūrimos funkcijos ir visos pozicijos, pavyzdžiui, buhalterijos, tad šiek tiek atleidimų būtų. Koks skaičius žmonių netektų darbo, LVŽS frakcijoje pristatant pertvarkos projektą, nebuvo kalbama ir apie tai kol kas nediskutuota“,- sakė V. Vingrienė. Anot jos, aiškiau bus po kovo 20 d. organizuotos konferencijos Seime, kurioje savo nuomonę galės pareikšti urėdijų, profsąjungų atstovai, taip pat mokslininkai, verslo konsultantai. Seimo narės įsitikinimu, po tokios diskusijos bus rastas optimaliausias ir priimtiniausias valstybinių miškų reformos variantas.
„Mūsų pozicija ta, kad regionuose reikia išlaikyti profesionalių miškininkų specialistų potencialą. Miškininko specializacija yra labai siaura ir toks specialistas gali tik juo būti. Mes esame už tai, kad jie išliktų, nes yra kvalifikuoti ir tikrai žino savo valdas. Galbūt net reikės skatinti miškininkų ruošimą, nes mūsų šalis - miškų valstybė“,- kalba parlamentarė.
Jos kolega Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika antrina, kad tiesiogiai miške dirbantys ir regionuose gyvenantys miškininkystės specialistai – pagrindinis tinkamo miškų tvarkymo ir apsaugos garantas, kartu jie svarbūs vykdant socialinę politiką kaimo vietovėse. Tad jų išsaugojimas – vienas kertinių uždavinių vykdant bet kokį valstybinių miškų valdymo optimizavimą.
Tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, kurio valdose šeimininkauja dvi - Varėnos ir Valkininkų - urėdijos ir kuriose dirba daugiau nei 200 darbuotojų, susirūpinęs.
„Mūsų tikrai nedžiugina Aplinkos ministerijos parengtas reformos projektas, nes mūsų rajonas - vienas rečiausiai gyvenamų ir su miškingiausia teritorija. Be jokios abejonės, jei bent trečdalis žmonių bus atleista, kils didelių papildomų socialinių problemų, ypač konkrečioms šeimoms. Rajone įsidarbinti sunku, ypač turint miškininko specialybę, nes vyrauja gana nemažas nedarbas“,- teigia meras. Anot jo, tai neigiamai atsilieptų ir rajono biudžetui, nes gyventojų jame mažėja, kartu ir pajamų mokesčių mokėtojų. Aktualu ir tai, ar numatoma pertvarka neatsilieps miškų priežiūrai – gaisrų gesinimui, miško sodinimo darbams, rekreacijai ir pan.
„Manau, kad planas iki galo neapgalvotas. Man atrodo, kad racionalesnis ir daugiau priimtinas variantas, kurį siūlo miškininkų bendruomenė, t. y. stambinti urėdijas ir tokiu būdu svariau viską apgalvoti, atsižvelgiant ir į ekonomines, ir socialines aplinkybes. Nuosaikesnė pertvarka ne taip skausmingai atsilieptų ir žmonėms, dirbantiems šiame sektoriuje, ir patiems miškams“,- įsitikinęs Varėnos rajono meras.
Būsimi padaliniai (urėdijos) pagal planą netektų juridinio asmens statuso. Ką tai reikštų Varėnos regionui? Pasak A. Kašėtos, urėdijos, kaip valstybinės įmonės turi didelę socialinę ir kultūrinę reikšmę, miškingame rajone miškininkų bendruomenė yra pakankamai autoritetinga. Juridinis statusas įmonėms suteikia kitokias sąlygas dirbti, reikalauja didesnės atsakomybės, taip pat yra daugiau galimybių lanksčiau prisitaikyti prie vietos sąlygų, suteikti pagalbą vietos žmonėms, mokykloms ir pan. Miškininkų bendruomenė yra išdiskutavusi reformos modelius ir jos variantas, mero nuomone, kur kas protingesnis, tad jis, kaip savivaldos atstovas, jį gins.
Iki 3 tūkst. žmonių - ant ledo?
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė apskaičiavo, kad dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3 tūkst. šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo. Blogiausia, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus. „Mes, dirbantys miškų sistemoje, puikiai suprantame, kad pokyčiai būtini, bet nesutinkame, kad šis sektorius sustabarėjęs ar perteklinis. Pavyzdžiui, nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Tai tikrai daug. Tiesą sakant, pagal tai, kiek ir kokių funkcijų tenka urėdijoms, dirbančiųjų skaičius jau priartėjęs prie ekstremalaus minimumo“,- akcentuoja I. Ruginienė. Anot jos, keistokai nuteikia, kad pabrėžiant efektyvumo, didesnio pelningumo siekį nutarta įkurti vieną valstybės valdomą įmonę. Ar reformos tikslas pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus, ar didinti gaunamą naudą valstybei? Jei pelningumą, tuomet būtina pateikti konkrečius skaičius ir planus, o urėdijos informuotų apie galimybes - galbūt neprireiktų brangiai kainuojančių reformų.
Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai kelia didelį nerimą, kad iš 3,8 tūkst. dabar urėdijose dirbančių žmonių darbo gali netekti net apie 2-3 tūkst. „ Jei iš tikrųjų taip nutiks, liūdna pagalvoti, kas laukia šio sektoriaus. Šiuo metu 1000 ha miško tenka 3,6 darbuotojo, o po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti vienas žmogus. Vis dėlto reikia neužmiršti, kad Lietuvoje urėdijoms tenka visas kompleksas miškininkystės ir miško ruošos darbų: nuo sėklų surinkimo iki išaugintų medžių kirtimo, be to, papildomai atliekama nemažai socialinių funkcijų.
Profsąjungos atstovės teigimu, Aplinkos ministerija klaidingai skaičiuoja urėdijose dirbančius specialistus - tik 1,2 tūkst. Kam tuomet priskirti likusius 2,6 tūkst.? Tiesa ta, kad tiesiogiai miške dirba beveik visi.
„Nuo kitų metų pradžios pradės veikti nauja įmonė, o rugpjūtį ar rugsėjį darbuotojai gaus atleidimo lapelius, bet niekas nežino, kaip viskas turi atrodyti ir veikti. Dėl to daugiau klausimų nei atsakymų. Miškininkus gąsdina, kad reformą norima įgyvendinti itin sparčiai, bet realiai niekas beveik nesitaria, nesikonsultuoja, kaip geriausia tai padaryti. Viską išdraskyti lengva, bet ar tikrai pakeisime dabartinę sistemą kažkuo geresniu?“, - klausia I. Ruginienė. Ji priduria, kad profesinei sąjungai niekas nepateikė pakankamai informacijos, kurią būtų galima išanalizuoti ir tinkamai įvertinti. Apie reformą daugiau žinoma iš žiniasklaidos, nei iš jos iniciatorių. Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija siūlo sulėtinti tempą, viską gerai apgalvoti ir tik tuomet keisti struktūrą.
Kokią poziciją dėl numatomos reformos užima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Panašu, kad šio specifinio sektoriaus ji tiesiog neišskiria iš bendro konteksto, o galbūt dar neturėjo tam laiko. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis į klausimą apie galimas miškininkų nedarbo grėsmes atsakė labai aptakiai.
„Ministerija kiekvienais metais stebi situaciją darbo rinkoje ir ieško būdų, kaip padėti darbuotojams susirasti geriausią darbdavį, o pastarajam – kvalifikuotus ir kompetentingus specialistus. Dėl to gana sėkmingai pastaruosius kelerius metu dirba ir Lietuvos darbo birža, kuri darbo neturintiems asmenims, jei darbo rinkoje nėra didelio poreikio jų profesijai, gali pasiūlyti vieną efektyviausių priemonių - profesinį mokymą ir persikvalifikavimą“, - nurodo ministras. Esą taip asmenys iš esmės pakeičia savo profesinę sritį, išmoksta naujo amato arba specialybės, kurių tuo metu konkrečiame rajone labiausiai trūksta. Darbo neturintys asmenys taip pat gali pasinaudoti plačiai taikomomis aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis, pavyzdžiui, įdarbinimu subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimu ir pan.
„Jei bus poreikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Darbo biržos atstovai yra pasiruošę dalyvauti bendruose susitikimuose su Aplinkos ministerija bei profesinėmis sąjungomis, sprendžiant šias problemas“, - garantuoja L. Kukuraitis.
Parengta Angelės Grėbliūnaitės, www.miskininkas.eu
Kiek žmonių gali netekti darbo? Tokių skaičių reformos modelio autoriai kol kas neskelbia, nors sklando gandai, kad atleidimo lapelius urėdijų darbuotojai gali gauti jau šių metų vasaros pabaigoje. Nuomonės, kokiam būriui miškininkystės sektoriaus atstovų tektų atsisveikinti su pasirinkta profesija, skirtingos: vieni į pertvarką žvelgia itin optimistiškai, kiti įžvelgia naują socialinę bombą.
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko žodžiais, urėdijų reforma siekiama pagerinti ne tik ekonominius rodiklius, bet ir miškininkų socialines bei darbo sąlygas. Centralizavus miškų ūkio valdymą, padidėtų miškų urėdijų specialistų darbo užmokestis - pertvarka leistų urėdijų darbuotojų atlyginimus padidinti iki pusantro karto. „Sutaupytos lėšos, sumažinus 42 urėdijų administracinį aparatą, būtų skiriamos miške dirbančių girininkų, eigulių ir kitų specialistų darbo užmokesčiui didinti. Tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičius nebus mažinamas“, - tikina ministras.
Esą iki šiol urėdijos dirbo pelningai, nes per pastarąjį dešimtmetį buvo mažinamas miškininkų etatų skaičius, mažėjo investicijos į miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbus. Ministras neigia galimas miškų ūkio pertvarkos grėsmes urėdijų darbuotojams ir valstybei.
Šiuo metu miškų urėdijose dirba 339 girininkai, 341 girininko pavaduotojas ir 480 eigulių – iš viso 1160 žmonių. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, dabar urėdijose vidutinis miškininkų specialistų bruto darbo užmokestis (popieriuje) siekia 950 eurų. Vidutinis girininkų darbo užmokestis pernai buvo 1024 eurai, girininko pavaduotojų – 780 eurų, eigulių – 608 eurai. Planuojama, kad šiemet miške dirbančių specialistų algos didės 7-12 proc.
Sieks išsaugoti profesionalių miškininkų potencialą
Seimo narė, LVŽS frakcijos atstovė Virginija Vingrienė teigia, kad vykdant reformą girininkų, eigulių ir kitų miške dirbančių specialistų etatai nebus „liečiami“ - jie savo darbo vietų nepraras.
„Reforma būtų tik dėl urėdijų personalo, bus peržiūrimos funkcijos ir visos pozicijos, pavyzdžiui, buhalterijos, tad šiek tiek atleidimų būtų. Koks skaičius žmonių netektų darbo, LVŽS frakcijoje pristatant pertvarkos projektą, nebuvo kalbama ir apie tai kol kas nediskutuota“,- sakė V. Vingrienė. Anot jos, aiškiau bus po kovo 20 d. organizuotos konferencijos Seime, kurioje savo nuomonę galės pareikšti urėdijų, profsąjungų atstovai, taip pat mokslininkai, verslo konsultantai. Seimo narės įsitikinimu, po tokios diskusijos bus rastas optimaliausias ir priimtiniausias valstybinių miškų reformos variantas.
„Mūsų pozicija ta, kad regionuose reikia išlaikyti profesionalių miškininkų specialistų potencialą. Miškininko specializacija yra labai siaura ir toks specialistas gali tik juo būti. Mes esame už tai, kad jie išliktų, nes yra kvalifikuoti ir tikrai žino savo valdas. Galbūt net reikės skatinti miškininkų ruošimą, nes mūsų šalis - miškų valstybė“,- kalba parlamentarė.
Jos kolega Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika antrina, kad tiesiogiai miške dirbantys ir regionuose gyvenantys miškininkystės specialistai – pagrindinis tinkamo miškų tvarkymo ir apsaugos garantas, kartu jie svarbūs vykdant socialinę politiką kaimo vietovėse. Tad jų išsaugojimas – vienas kertinių uždavinių vykdant bet kokį valstybinių miškų valdymo optimizavimą.
Tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, kurio valdose šeimininkauja dvi - Varėnos ir Valkininkų - urėdijos ir kuriose dirba daugiau nei 200 darbuotojų, susirūpinęs.
„Mūsų tikrai nedžiugina Aplinkos ministerijos parengtas reformos projektas, nes mūsų rajonas - vienas rečiausiai gyvenamų ir su miškingiausia teritorija. Be jokios abejonės, jei bent trečdalis žmonių bus atleista, kils didelių papildomų socialinių problemų, ypač konkrečioms šeimoms. Rajone įsidarbinti sunku, ypač turint miškininko specialybę, nes vyrauja gana nemažas nedarbas“,- teigia meras. Anot jo, tai neigiamai atsilieptų ir rajono biudžetui, nes gyventojų jame mažėja, kartu ir pajamų mokesčių mokėtojų. Aktualu ir tai, ar numatoma pertvarka neatsilieps miškų priežiūrai – gaisrų gesinimui, miško sodinimo darbams, rekreacijai ir pan.
„Manau, kad planas iki galo neapgalvotas. Man atrodo, kad racionalesnis ir daugiau priimtinas variantas, kurį siūlo miškininkų bendruomenė, t. y. stambinti urėdijas ir tokiu būdu svariau viską apgalvoti, atsižvelgiant ir į ekonomines, ir socialines aplinkybes. Nuosaikesnė pertvarka ne taip skausmingai atsilieptų ir žmonėms, dirbantiems šiame sektoriuje, ir patiems miškams“,- įsitikinęs Varėnos rajono meras.
Būsimi padaliniai (urėdijos) pagal planą netektų juridinio asmens statuso. Ką tai reikštų Varėnos regionui? Pasak A. Kašėtos, urėdijos, kaip valstybinės įmonės turi didelę socialinę ir kultūrinę reikšmę, miškingame rajone miškininkų bendruomenė yra pakankamai autoritetinga. Juridinis statusas įmonėms suteikia kitokias sąlygas dirbti, reikalauja didesnės atsakomybės, taip pat yra daugiau galimybių lanksčiau prisitaikyti prie vietos sąlygų, suteikti pagalbą vietos žmonėms, mokykloms ir pan. Miškininkų bendruomenė yra išdiskutavusi reformos modelius ir jos variantas, mero nuomone, kur kas protingesnis, tad jis, kaip savivaldos atstovas, jį gins.
Iki 3 tūkst. žmonių - ant ledo?
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė apskaičiavo, kad dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3 tūkst. šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo. Blogiausia, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus. „Mes, dirbantys miškų sistemoje, puikiai suprantame, kad pokyčiai būtini, bet nesutinkame, kad šis sektorius sustabarėjęs ar perteklinis. Pavyzdžiui, nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Tai tikrai daug. Tiesą sakant, pagal tai, kiek ir kokių funkcijų tenka urėdijoms, dirbančiųjų skaičius jau priartėjęs prie ekstremalaus minimumo“,- akcentuoja I. Ruginienė. Anot jos, keistokai nuteikia, kad pabrėžiant efektyvumo, didesnio pelningumo siekį nutarta įkurti vieną valstybės valdomą įmonę. Ar reformos tikslas pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus, ar didinti gaunamą naudą valstybei? Jei pelningumą, tuomet būtina pateikti konkrečius skaičius ir planus, o urėdijos informuotų apie galimybes - galbūt neprireiktų brangiai kainuojančių reformų.
Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai kelia didelį nerimą, kad iš 3,8 tūkst. dabar urėdijose dirbančių žmonių darbo gali netekti net apie 2-3 tūkst. „ Jei iš tikrųjų taip nutiks, liūdna pagalvoti, kas laukia šio sektoriaus. Šiuo metu 1000 ha miško tenka 3,6 darbuotojo, o po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti vienas žmogus. Vis dėlto reikia neužmiršti, kad Lietuvoje urėdijoms tenka visas kompleksas miškininkystės ir miško ruošos darbų: nuo sėklų surinkimo iki išaugintų medžių kirtimo, be to, papildomai atliekama nemažai socialinių funkcijų.
Profsąjungos atstovės teigimu, Aplinkos ministerija klaidingai skaičiuoja urėdijose dirbančius specialistus - tik 1,2 tūkst. Kam tuomet priskirti likusius 2,6 tūkst.? Tiesa ta, kad tiesiogiai miške dirba beveik visi.
„Nuo kitų metų pradžios pradės veikti nauja įmonė, o rugpjūtį ar rugsėjį darbuotojai gaus atleidimo lapelius, bet niekas nežino, kaip viskas turi atrodyti ir veikti. Dėl to daugiau klausimų nei atsakymų. Miškininkus gąsdina, kad reformą norima įgyvendinti itin sparčiai, bet realiai niekas beveik nesitaria, nesikonsultuoja, kaip geriausia tai padaryti. Viską išdraskyti lengva, bet ar tikrai pakeisime dabartinę sistemą kažkuo geresniu?“, - klausia I. Ruginienė. Ji priduria, kad profesinei sąjungai niekas nepateikė pakankamai informacijos, kurią būtų galima išanalizuoti ir tinkamai įvertinti. Apie reformą daugiau žinoma iš žiniasklaidos, nei iš jos iniciatorių. Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija siūlo sulėtinti tempą, viską gerai apgalvoti ir tik tuomet keisti struktūrą.
Kokią poziciją dėl numatomos reformos užima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Panašu, kad šio specifinio sektoriaus ji tiesiog neišskiria iš bendro konteksto, o galbūt dar neturėjo tam laiko. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis į klausimą apie galimas miškininkų nedarbo grėsmes atsakė labai aptakiai.
„Ministerija kiekvienais metais stebi situaciją darbo rinkoje ir ieško būdų, kaip padėti darbuotojams susirasti geriausią darbdavį, o pastarajam – kvalifikuotus ir kompetentingus specialistus. Dėl to gana sėkmingai pastaruosius kelerius metu dirba ir Lietuvos darbo birža, kuri darbo neturintiems asmenims, jei darbo rinkoje nėra didelio poreikio jų profesijai, gali pasiūlyti vieną efektyviausių priemonių - profesinį mokymą ir persikvalifikavimą“, - nurodo ministras. Esą taip asmenys iš esmės pakeičia savo profesinę sritį, išmoksta naujo amato arba specialybės, kurių tuo metu konkrečiame rajone labiausiai trūksta. Darbo neturintys asmenys taip pat gali pasinaudoti plačiai taikomomis aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis, pavyzdžiui, įdarbinimu subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimu ir pan.
„Jei bus poreikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Darbo biržos atstovai yra pasiruošę dalyvauti bendruose susitikimuose su Aplinkos ministerija bei profesinėmis sąjungomis, sprendžiant šias problemas“, - garantuoja L. Kukuraitis.
Parengta Angelės Grėbliūnaitės, www.miskininkas.eu
