Įsipareigojimai dėl „Natura 2000“ ES: pirmiau pasižada, paskui – ieško (II dalis)

Įsipareigojimai dėl „Natura 2000“  ES: pirmiau pasižada, paskui – ieško

Antra dalis

Tinklalapyje www. miskininkas.eu  jau rašėme, kad įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo, jog net 22 proc.  šalies miškų turėtų būti priskirta “Natura 2000” teritorijoms – vis dėlto tik priėmus šiuos įsipareigojimus pradėta miškuose jų ieškoti.  Apie šias problemas buvo diskutuota ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos  fakultete organizuotame  rekomendacijų projekto pristatyme.

Galima tik pritarti Europos Komisijos (EK) rekomendacijoms, kad apie būtinąsias apsaugos ar gamtotvarkos priemones būtina spręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir nesivadovauti šablonais. Nekūrybingi, šabloniški, kartais aplaidūs sprendimai tik gilina takoskyrą tarp miškininkų, visuomenės bei gamtosaugininkų, neskatina tobulėti ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę.

Bendraisiais šablonais vadovautis negalima

Prisimenu genetinių miško medžių draustinių tvarkymo praktinę patirtį. Įsteigus miško medžių genetinius draustinius, bandyta juos tvarkyti vadovaujantis bendraisiais aplinkos ministro patvirtintais nuostatais. Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po šių draustinių  įsteigimo, bendrųjų jų tvarkymo nuostatų niekas ne tik neprisimena, bet ir nepasigenda. Kodėl?  Kiekvieno genetinio draustinio inventorizacija atliekama ne rečiau kaip kas dešimt metų. Po inventorizacijos įvertinama jo būklė. Draustinio apsaugos, priežiūros ir atkūrimo priemones projektuoja ir rekomendacijas teikia jį įvertinęs medžių genetikos specialistas, atsižvelgdamas ne į šabloninio teisės akto reikalavimus, o į konkrečią draustinio būklę  ir pasitaręs su vietos miškininkais, geriausiai žinančiais savo prižiūrimų miškų savybes ir vietos ekologines sąlygas. O kaip siūlo tvarkyti buveines lietuviškųjų rekomendacijų autoriai? Tik vadovaujantis bendraisiais šablonais. Pavyzdžiui: atrankiniai sanitariniai kirtimai 9020 plačialapių ir mišrių miškų buveinėje blogina buveinės kokybę, o pavienių medžių iškirtimas – gerina. Ar tikrai? Nors visi žino, kad kai kuriais atvejais miško kirtimais galima suformuoti įvairiaamžius ir įvairiarūšius norimos rūšinės sudėties medynus, būdingus tam tikroms miškų buveinėms, šie kirtimai visais atvejais visose miškų buveinėse įvardijami kaip veiksniai, lemiantys buveinės sunaikinimą. Toks pat požiūris ir į ugdomuosius, plyniuosius, grupinius sanitarinius miško kirtimus, kurie dažnai bus būtini ne tik miško medžiams, bet ir kitoms botaninėms ar zoologinėms rūšims išsaugoti.

Ekspertų nuomonė

Ką apie tai mano EK ekspertai? ,,Nedraudžiami plynieji kirtimai. Sprendžiant apie jų būtinumą, reikia remtis teritorijos apsaugos tikslais ir kiekvienu konkrečiu atveju atlikti analizę. Pvz., mažose ąžuolynų plotuose būtų neišvengta neigiamo poveikio, tačiau dideliuose medynuose nebūtų padaryta didelės žalos. Vienoje vietoje medienos ruoša gali padaryti teigiamą poveikį, pavyzdžiui, kai leidžiama didesniam kiekiui šviesos pasiekti dirvožemį arba pašalinant nepageidaujamas rūšis, bet ji gali būti problema kitoje vietoje (nes tai gali lemti dirvožemio sutankėjimą, paveikti hidrologines sąlygas ir turėti įtakos natūraliems atsikūrimo arba puvimo procesams ir pan.). Todėl nebūtinai reikia keisti esamą miškininkystės praktiką, nes visų pirma būtent esama miškotvarkos praktika ir yra priežastis, kodėl tam tikros buveinės ar rūšies išsaugojimo lygis yra geras. Teritoriją paskelbiant „Natura 2000“ teritorija, nesiekiama sistemingai išsaugoti tam tikro miško esamos būklės tam tikru metu, nors kai kurių pusiau natūralių miškų išlikimą lemia aktyvus tvarkymas, siekiant užkirsti kelią natūraliai kaitai. Apsaugos tikslais nesiekiama bet kokia kaina, neatsižvelgiant į natūralius pokyčius, išsaugoti esamos būklės. Natūralūs pokyčiai turi būti neatsiejama ekologinių veiksnių, kuriais remiantis yra nustatomi apsaugos tikslai ir priemonės, dalis. Miško ciklas (atkūrimas, retinimas ir subrendusių medžių arba medynų kirtimas) gali būti suderinamas su šiuo dinamika grindžiamu požiūriu.“

Sprendimai turi būti priimami kiekvienu konkrečiu atveju

Lyg ir suprantama, ir gyvenimiška – jau išbandyta tiesa. EK ekspertų nuomonė patvirtina ir jau minėtą miško medžių genetikų suformuotą praktiką tvarkant ir išsaugant miško medžių genetinius išteklius: ,,sprendimai dėl buveinių tvarkymo turi būti priimami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į miškininkų praktinę patirtį, visuomenės interesus ir ekonominius aspektus dėl to, kad kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos biotinės, abiotinės bei socialinės ir ekonominės sąlygos yra būdingos tik tai teritorijai ir skirtingose teritorijose tos sąlygos gali labai skirtis, net jeigu jose glaudžiasi tos pačios rūšys ir buveinės. Rekomenduojama ne tik užtikrinti, kad apsaugos tikslai būtų grindžiami tvirtomis žiniomis, bet ir į apsaugos tikslų nustatymo procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis – miškų valdytojus ar savininkus arba gamtosaugos NVO. Atkreipiamas dėmesys, kad miškų savininkai ir valdytojai apskritai labai gerai išmano taikomus miškotvarkos būdus, kuriuos anksčiau taikant buvo pasiekta sėkmingų arba nesėkmingų apsaugos rezultatų, todėl būtina užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir miškų savininkai ar valdytojai galėtų išsamiai tartis, kaip būtų galima geriausiai nustatyti kiekvienai teritorijai skirtus apsaugos tikslus ir priemones. Diskusijos ir aiškios informacijos apie konkrečių teritorijų svarbą, vaidmenį ir apsaugos tikslus teikimas taip pat padeda didinti visų dalyvaujančių subjektų informuotumą. Kuriant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į ekonomines, socialines ir kultūrines aplinkybes ir į regiono bei vietos ypatybes. Šis principas yra įtvirtintas Buveinių direktyvoje (2 straipsnis). Miškų savininkai ir valdytojai jau ankstyvajame etape turi dalyvauti kuriant konkrečioms teritorijoms skirtas apsaugos priemones. Jiems dalyvaujant „Natura 2000“ teritorijų apsaugos priemonių planavimo ir rengimo veikloje atsiranda galimybė naudotis jų, kaip ekspertų, žiniomis ir juos aktyviai įtraukti į šių apsaugos priemonių įgyvendinimo veiksmus. Esama geroji patirtis – tai ir užtikrinimas, pavyzdžiui, steigiant iniciatyvines grupes ar komitetus, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai aktyviai prie to prisidėtų.“

Į pastabas ir rekomendacijas projekto rengėjai neatsižvelgė

Tačiau ar taip yra pas mus? Miškų ir ekologijos fakultete organizuotame rekomendacijų projekto pristatyme dalyvavę miškininkai teigė, kad į daugelį jų pastabų ir pasiūlymų rekomendacijų projekto rengėjai neatsižvelgė. Buvo keliamas klausimas, kodėl Europinės svarbos buveinių nerasta ar neieškoma rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose, kuriuose ūkinė veikla nevykdyta mažiausiai 30 metų ir kurie dabar masiškai perduodami VĮ Valstybinių miškų urėdijai? Į šį klausimą nebuvo atsakyta.

Nors rekomendacijų projekto autoriai ir teigia, kad jas rengiant vadovautasi praktine patirtimi, tačiau jose rašoma, kad siekiant miško atkūrimo konteinerizuotus sodmenis (o jie konteineriuose auginami trumpai) reikia sodinti į neruoštą dirvą ir tokius želdinius inventorizuoti tik trečiaisiais metais po pasodinimo –  tad nekyla abejonių apie praktinės patirties stygių. Nesuprantama, kodėl įprastos miškininkystės ir sanitarinės miškų apsaugos būklės gerinimo priemonės vadinamos ūkine veikla, kuri dažniausiai netoleruojama, o priemonės, sukuriančios dirbtinius trikdžius – paklotės deginimas, geriausių medžių iškirtimas, žievės lupimas nuo sveikų medžių, betikslis plynių kirtimas ir pan. – vadinama gamtotvarkinėmis priemonėmis, gerinančiomis buveinių būklę, nors iš esmės jų poveikis miško ekosistemai yra tas pats, o kai kuriais atvejais, drįstu manyti, netgi žalingesnis. Deginant miško paklotę sunaikinama daug gyvų organizmų, iškertant geriausius medžius skurdinamas miškų genofondas, apie gyvų medžių žievės lupimą neverta net kalbėti – šios priemonės jau atsisako net jos ,,išradėjai“ skandinavai. Glumina ir keistas noras čia ir dabar turėti begalę negyvos medienos, nepaisant, kad ji gali trukdyti natūraliam ar dirbtinam miško atkūrimui, turėti neigiamos įtakos miško sveikatingumui, ignoruojant natūralius gamtos procesus, kuriems vykstant reikiamas jos kiekis atsirastų per 4–5 metus. Rekomendacijų projekto autoriai teigia, kad dalis natūralių buveinių tvarkymo priemonių inovatyvios ir niekada nebuvo taikomos Lietuvoje, tačiau užuot pasiūlę jas išbandyti praktiškai, siūlo keisti teisės aktus, kurių nuostatos, beje, priešingai – jau išbandytos ir patikrintos praktikoje.

„Natura 2000“ teritorijose gali vykti ir pramogos, ir užkertamas kelias kenkėjams

Atsakydami į klausimą, ar „Natura 2000“ teritorijose esantys miškai turi būti tvarkomi tik gamtos apsaugos tikslais, EK ekspertai atsako: ,,Ne, „Natura 2000“ teritorijose esantys miškai gali būti tvarkomi ne tik gamtosaugos tikslu, bet ir siekiant užtikrinti įvairias funkcijas, pavyzdžiui, susijusias su medienos gamyba, medžiokle, pramogomis ir pan. Tačiau miškotvarka „Natura 2000“ teritorijose visada turi būti vykdoma laikantis konkrečiai teritorijai nustatytų apsaugos tikslų ir miškotvarkos veiksmais turi būti aktyviai prisidedama prie tų tikslų siekimo. Jei „Natura 2000“ teritorija yra nacionalinis draustinis arba nacionalinis parkas, paprastai joje esantys miškai yra daugiausiai tvarkomi išsaugojimo tikslais pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Kad „Natura 2000“ teritorijos būtų tvarkomos veiksmingai, reikalingas glaudus kompetentingų gamtos apsaugos ir miškininkystės institucijų, valstybinių ir privačių miško savininkų ir kitų interesų grupių bei NVO bendradarbiavimas.

Į klausimą, kaip elgtis „Natura 2000“ teritorijoje prasidėjus ligų protrūkiams (pvz., medžius užpuolus kinivarpoms, pušiniams stiebiniams nematodams ir pan.), kurių ekonominis poveikis gali būti labai svarbus, EK ekspertai atsako: ,,Natura 2000“ teritorijoms skirtos fitosanitarinės priemonės turėtų būti planuojamos atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus, o priemonės turėtų būti kuriamos taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio saugomoms rūšims ir buveinėms arba kad jis būtų sumažintas iki nereikšmingo lygio. Todėl reikės atlikti kiekvienos fitosanitarinės priemonės, kuri nėra reikalinga tvarkant teritoriją išsaugojimo tikslu, bet gali teritoriją reikšmingai paveikti, tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Jei vertinimo rezultatai yra neigiami, įgyvendinti priemonę gali būti leidžiama tik laikantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalies. Natūraliuose miškuose kai kurios ligos arba vabzdžių protrūkiai gali būti miško svarbių ekologinių procesų dalis ir jie gali lemti atitinkamo miško rūšims labai svarbių struktūrų ir funkcijų buvimą. Šie veiksniai neturėtų būti visada sistemingai stabdomi, ypač didelėse „Natura 2000“ teritorijose, išskyrus, jei jų neigiamas ekologinis arba socialinis ir ekonominis poveikis aiškiai viršija galimą teigiamą ekologinį poveikį. Jei pagal 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB63, ypač jos 16 straipsnio 3 dalies 4 sakinį, būtina „Natura 2000“ miške imtis nepaprastųjų priemonių siekiant užkirsti kelią augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų plitimui Sąjungoje, turi būti taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės – tai gali būti ir ligai imlių augalų kirtimas mažesniu mastu. Šiuo atveju visada reikia numatyti apsaugos priemones. Kalbant apie daugelio rūšių įprastą arba pakartotinai vykdomą su mišku susijusią veiklą (pvz., retinimą, vietinių rūšių medžių sodinimą, plantacijų priežiūrą ir pan.), dažnai galima daryti objektyvia patikra pagrįstą išvadą, kad nėra tikėtina, kad ta veikla reikšmingai neigiamai paveiktų „Natura 2000“ teritoriją. Tokiu atveju tinkamas vertinimas nebūtinas.“

Apibendrinant galima pasakyti, kad visose EK rekomendacijose, kurios apima 118 puslapių, pateikta daugybė pavyzdžių ir nuostatų, paneigiančių Lietuvoje taikomą praktiką, kai priimama ir toleruojama tik viena nuomonė, ignoruojama, nevertinama praktinė patirtis ir pasikliaujama tik šabloniškais teisės aktų reikalavimais. Todėl ir dirbama nei daugiau, nei mažiau kaip juose parašyta. Nekūrybingi, šabloniški, kartais aplaidūs sprendimai tik gilina takoskyrą tarp miškininkų, visuomenės ir gamtosaugininkų, neskatina tobulėti ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę. Taip sukuriamos ir eskaluojamos problemos, kurių tariantis tarpusavyje galėtų ir nebūti.

Zita Bitvinskaitė

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėja

Nuotraukos Dainiaus Šerono

Įsipareigojimai dėl „Natura 2000“ ES: pirmiau pasižada, paskui – ieško