Įsipareigojimai dėl „Natura 2000“ ES: pirmiau pasižada, paskui – ieško
Nerijus Kupstaitis – miškininkystės mokslų daktaras iš trečios miškininkų kartos
25 rugpjūčio, 2020
Kaip Lietuvoje įgyvendinsime ES biologinės įvairovės strategiją?
1 rugsėjo, 2020
Įsipareigojimai dėl „Natura 2000“ ES: pirmiau pasižada, paskui – ieško
Įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo, kad net 22 proc. miškų (pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas) turėtų būti priskirta “Natura 2000” teritorijoms, kitos šalys – nuo 4 iki 49 proc. (ES vidurkis – 21 proc.). Deja, tačiau tik priėmus šiuos įsipareigojimus miškuose imta ieškoti tokių teritorijų.
Klaidų neišvengta
Savaime suprantama, kad beieškant pasitaikė ir inventorizacijos klaidų, kilo nesusipratimų ir neaiškumų, kaip toliau ūkininkauti šiuose miškuose: daugiau kaip pusė „Natura“ teritorijų Lietuvoje išskirta ūkiniuose miškuose (apie 60 proc.), kuriuose visą medynų augimo laiką vyko kokia nors ūkinė veikla – vykdytos sanitarinės miško apsaugos priemonės, ugdymo kirtimai ir pan. Iki įstojant į Europos Sąjungą ir įsteigiant Lietuvoje ,,Natura 2000“ teritorijų tinklą miškuose esančių saugomų teritorijų sistema ir jų tvarkymo reglamentai miškininkui ar miško savininkui lyg ir buvo aiškūs bei suprantami: valstybiniai parkai su juose taikomais įvairių kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentais atitiko miškų grupėms taikomus reglamentus, rezervatuose – ūkinė veikla draudžiama, draustiniuose ribojama iš dalies, prioritetą taikant saugomoms vertybėms.
Steigiant ,,Natura 2000“ teritorijas bet kurios grupės miškuose su daugybe, dažnai skirtingų tų teritorijų apsaugos tikslų, pasidarė visiškai neaišku, ar įvykdžius gausybę, dažnai prieštaringų ir praktiškai nepatikrintų gamtotvarkinių priemonių išliks pagrindinis miško ekosistemos komponentas – medynas, kurio prieglobstyje ir susiformavo šios vertybės ir kokia bus jo būklė po 50 ar 100 metų.
Europos Komisija (EK), reaguodama į miško savininkų ir valdytojų susirūpinimą dėl ,,Natura 2000“ teritorijose esančių miškų tvarkymo, sudarė darbo grupę ir 2018 m. parengė rekomendacijas ,,Tinklas ,,Natura 2000“ ir miškai“, kuriose išaiškino bendruosius miškų tvarkymo šiose teritorijose principus ir pateikė rekomendacijas šalims narėms, kaip nustatyti ir organizuoti apsaugos priemones šiose teritorijose. EK rekomendacijose teigiama, kad ir tais atvejais, kai pats miškas nėra pagrindinė ES saugomos rūšies ar buveinės tipo buveinė, tačiau jis vis tiek yra svarbus bendram ,,Natura 2000“ teritorijos ekologiniam vientisumui: ,,mišką paskelbiant ,,Natura 2000“ teritorija pripažįstama to miško didelė vertė siekiant Paukščių ar Buveinių direktyvų tikslų.“
Savaime suprantama, kad klausimas, koks miško vaidmuo ir, svarbiausia, ateitis europinės svarbos buveinių išsaugojimo procese, kyla ir Lietuvos miškų valdytojams, ir savininkams, o ginčai šia tema tarp miškininkų ir gamtosaugininkų vyksta jau ne vienerius metus. Daugiausiai dėl to, kad nei vieni, nei kiti nenori girdėti kitos pusės argumentų, pasigendama aiškių gamtosauginių priemonių tikslų, neanalizuojama jų įtaka visos miško ekosistemos tolimesniam vystymuisi ir būklei, o ypač ignoruojama geroji praktinė miškininkystės patirtis, kuri labai praverstų projektuojant šias priemones.
Mokslininkų projektas sukėlė didžiulį šurmulį
Pastaraisiais metais VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai parengė Europos Bendrijos svarbos miško natūralių miško buveinių tipų tvarkymo rekomendacijų projektą ir pateikė svarstyti grupei mokslininkų ir specialistų. Gamtosaugininkų pusę atstovavo aštuoni botanikai, entomologai, ornitologai ir kitų sričių gamtininkai ir tiek pat miškininkystės mokslo bei praktikos atstovų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – ideali ekspertų grupės sudėtis, kad būtų paruoštos praktikoje taikytinos rekomendacijos ,,Natura 2000“ teritorijoms miškuose tvarkyti. Vis dėlto rekomendacijų projektas sukėlė dar didesnį šurmulį: miškininkams atrodo, kad daugelis jame rekomenduojamų priemonių prieštarauja praktinei patirčiai arba Lietuvoje dar nebuvo taikytos, todėl kategoriškai teigti, kad jos gerins ar blogins buveinių būklę, nėra jokio pagrindo. Siekiant išsiaiškinti ir išaiškinti šiuos bei kitus klausimus, šiemet rugpjūčio 11 d. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete vyko miškininkų ir gamtosaugininkų susitikimas su rekomendacijų rengėjais ir ekspertais. Įdomu tai, kad šiame susitikime miškininkams ekspertams kilo ne mažiau klausimų nei kitiems susitikimo dalyviams, o į daugelį pateiktų klausimų nebuvo atsakyta arba atsakyta išvengiant aiškaus ir konkretaus atsakymo.
Kaip teigia projekto autoriai, rekomendacijų tikslas – pateikti siūlymus natūralioms miško buveinėms tvarkyti ir juos naudoti buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST), suformuoti šių teritorijų gamtotvarkinių priemonių ir ūkinio naudojimo praktiką, užtikrinti BAST teritorijose esančių natūralių miškų buveinių palankią apsaugos būklę ir stabilų ar didėjantį jų plotą, kaip to reikalauja Buveinių direktyva. Už BAST ribų natūralios miško buveinės turėtų būti tvarkomos ir prižiūrimos vadovaujantis kitais principais. Dabar Lietuvoje inventorizuota 266,6 tūkst. ha natūralių miško buveinių, BAST teritorijose yra tik dalis buveinių ir jų užimamas plotas didėja su kiekviena įteisinta nauja teritorija. Parengtų rekomendacijų projektas apima tik Lietuvoje aptinkamas miško ekosistemoms būdingas natūralias miško buveines (iš viso – 13 tipų).
Lietuviškųjų rekomendacijų projekte teigiama, kad ,,Lietuvoje dalies natūralių miško buveinių būklė pakankamai gera arba jos palanki būklė susiformuoja savaime, todėl tokių miško buveinių geriausia apsaugos priemonė – ūkinės veiklos nevykdymas“. Tačiau EK rekomendacijose nurodyta priešingai (tekste pažymėta kursyvu): ,,įsteigus ,,Natura 2000“ teritoriją nebūtinai turi būti keičiamos iki šiol taikytos miškotvarkos priemonės, kadangi būtent dėl to iki šiol buvo užtikrintas geras buveinės išsaugojimo lygis“.
EK: priemonės ,,Natura 2000“ teritorijoje gali būti įvairios
Projekte kiekvienam natūralios buveinės tipui nurodomos labai konkrečios priemonės, kurios gerina ar blogina buveinės būklę, lemia jos sunaikinimą ar yra neutralios jos būklei. Kai kurios iš jų prieštaringos: pavyzdžiui, 9010 Vakarų taigos buveinėje plynieji sanitariniai kirtimai (0,1 ha ir daugiau) lemia buveinės sunaikinimą, o iškertamos šiaip sau medžių grupės, manytina, kad to paties ploto – gerina buveinės būklę; gaisraviečių atsodinimas, pasak autorių, taip pat lemia buveinės sunaikinimą, tačiau juk bus įvairių atvejų, kai degavietės savaime neatžels – nederės medžiai ir pan. Juolab, kad ir EK rekomendacijose teigiama: ,,neįmanoma bendrai nurodyti, kokios priemonės gali būti reikalingos ,,Natura 2000“ teritorijoje: jos gali būti įvairios – nuo ,,nieko nedarymo“ iki jos tvarkymo taip, kaip ji buvo tvarkoma iki šiol, arba ,,paprastų“ priemonių – sezono metu vengti trikdymo, palikti negyvą medieną, kurti mažas proskynas, kad patektų saulės šviesos ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad ,,neintervencinį tvarkymą tinka vykdyti tik tose miško buveinėse, kurių tikroji miško augalija būdinga daug vėlesniam augalijos kaitos etapui. Buveinės, kurios sukurtos taikant įprastas ir esamas tvarkymo priemones ir kurios, vykdant neintervencinį tvarkymą, išnyktų arba taptų kitokių tipų miškais, turės toliau būti aktyviai tvarkomos. Kalbant apie natūralią kaitą pusiau natūraliose buveinėse, reikėtų imtis priemonių šiam procesui sustabdyti, jei jis gali neigiamai paveikti buveinių tipus, kurioms apsaugoti išskirta teritorija; ši nuostata netaikoma, jei vykdant aktyvius tvarkymo veiksmus, proceso paveikti neįmanoma. Būtina kiekvienu konkrečiu atveju apsvarstyti galimą netiesioginį miškininkystės priemonių poveikį – vienoje vietoje medienos ruoša gali padaryti teigiamą poveikį, pavyzdžiui, kai leidžiama didesniam kiekiui šviesos pasiekti dirvožemį arba pašalinant nepageidaujamas rūšis, bet ji gali būti problema kitoje vietoje ir pan.“.
Kaip matome, Europos Sąjungos rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad kiekvienas konkretus atvejis turi būti išanalizuotas ir sprendžiama individualiai. Apie problemas, kurias kėlė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete organizuotame rekomendacijų projekto pristatyme dalyvavę miškininkai, pakalbėsime kitame rašinyje.
Zita Bitvinskaitė
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėja
Nuotraukos Zitos Bitvinskaitės ir Dainiaus Šerono
Kviečia diskusijai
Ši aktuali tema bus analizuojama ir svetainės www.miskininkas.eu Druskininkuose rugsėjo 19 dieną rengiamoje parodoje ‑ seminare „Miškininkystė saugomose teritorijose“. Jos dalyviai turės galimybę išklausyti pranešimą „Ar reikia tobulinti miškų atkūrimo, įveisimo, ugdymo ir kirtimo technologijas?“ bei išsakyti savo nuomonę, diskutuoti. Kviečiame ir jus pasidalinti savo įžvalgomis, konstruktyviais pamąstymais el. paštu: miskininkas.eu@gmail.com arba mob. tel. 869932532.
