Įspūdingos salos istorijos

25 sausio, 2019
Kalninė arnika
25 sausio, 2019
Išvydę įkainius miško darbininkai liko šokiruoti
25 sausio, 2019

Įspūdingos salos istorijos

Kur tu ten? Kai manęs pažįstama kartą paklausė, kurioje Tenerifės saloje esu, o po to vienas kelionių žurnalistas pasitikslino: “La Palma – tai Gran Kanarijos miestas?”, supratau, kad La Palma – dar paslaptingesnė ir nežinomesnė sala nei maniau. Ir tai normalu, nes mokykloje ne visiems geografijos mokslai buvo svarbiausi, o jei ir buvo, tai menkutis salynas šalia Afrikos gal net neįsiminė, o gal praslydo pro ausis… Kaip bebūtų keista, posakis “Kada nors Kanaruose…” ar “Svajonių atostogos Kanaruose” gyvas lyg bendrinis apie kažką tokio “Uch!” Kažką super gražaus, super nerealaus ir geriausio. Tas kažkas tarsi medus ant lūpų! Vienu žodžiu – iš fantastikos. Ir gal ne veltui?

Kas ta La Palma? Kur ji “plūduriuoja”?

Iš Ispanijos karalystei priklausančių salų Viduržemio jūroje ypač įspūdingas Balearų salynas, kurį sudaro keturios didelės salos – Maljorka, Menorka, Ibiza ir Formentera bei daugybė mažų, taip pat paslaptingasis “Uch” plyti šalia šiaurės vakarų Afrikos. Tai – Kanarų archipelagas, dar kartais vadinamas pradingusios Atlantidos kalnų viršūnėmis. Šiame Atlanto salyne, 100-500 km nuo Maroko parantės yra septynios pagrindinės salos – Gran Kanarija, Tenerifė, Fuerteventura, Lanzarote, La Palma, La Gomera bei El Hierro. Šalia Lanzarotės yra mažutė La Graciosa, o greta Fuerteventuros – Los Lobos.

Apie Los Lobos jau rašiau, ten praleidau kupiną įspūdžių dieną. Trys didžiosios salos lietuviams jau pažįstamos iš turistinių kelionių ir pasakiškų atostogų jose, tačiau kuo toliau nuo Afrikos, tuo seklesnė pažintis su Kanarais. O ši archipelago dalis – pati įdomiausia! Na, bent man – keliones ir autentiškas vietas, nepramintus takus, paveldą aš mėgstu ir vertinu, jų visada ieškojau ir ieškau.

Esu buvusi Turkijoje ir neišsižadu 5 žvaigždučių viešbučio su “viskas įskaičiuota” – galima naktį kitą ir jame apsistoti, tačiau taip praleisti visą atostogų laiką nevadinu prabanga, o tik patogiu ir stereotipiniu poilsiu. Kur kas įdomiau susipažinti su kalnuose gyvenančiu 90-mečiu sveiku ir laimingu ožkų piemeniu, paragauti jo gaminto “run run”, pernakvoti po atviru dangumi žvelgiant į milijardus žvaigždžių ar virš galvos praskrendį “neatpažintą objektą”, po to dieną pasivaikščioti ugnikalniais ir sugrįžti naktį atgal, stebėti mėnulio pilnaties kelionę dangumi, kavinukėje ant uolos skardžio paragauti šviežios žuvies, o desertui – iš vietinio ūkininko nupirktų, ką tik nuskintų mangų, avokadų… Kelionę gali tęsti priešistoriniame miške, tyloje pereiti papartynu ar nusileisti į tarpeklio dugną, prisiliesti prie milžiniškų riedulių, įsiklausyti į kalnuose gimstantį vandenį („Nacientes de Marcos“ ir „Corderos“), iš pirmų lūpų išgirsti vietinės šeimos istoriją, užsimerkti ir pajausti laimingą savo širdies plakimą. Tai – pats svarbiausias momentas. Ir , matyt, nuolat skubančiam šiandienos žmogui – prabanga.

Tolimiausia ir žaliausia iš visų – La Palma

Nuo žemyno apie 2 tūkst. km nutolusi La Palma viena iš tolimiausių salų Kanarų archipelage. Žaliosios vardą pelniusi sala tikrai skendi žalumoje. Išskirtinis kraštovaizdis, giedras ir platus dangaus skliautas, aukštos viršukalnės, tvirtos uolėtos pakrantės ir šiltas, juodas aksominis paplūdinių smėlis – geriausias trumpas La Palmos apibūdinimas. Prie šio sąrašo dar pridėčiau – galimybė per vieną dieną patirti visus metų laikus, nes salos klimatas skirtinguose aukščiuose dažnai iš esmės skiriasi – nuo žiemos kalnuose iki vasaros maudynių pakrantėje. Dėl daugybės gamtos lobių – vulkanų, šaltinių, įspūdingų tarpeklių (barrancos), sala paskelbta UNESCO biosferos draustiniu.

Nacionalinio parko “Caldera de Taburiente” vertybės

Tačiau įspūdingiausias dalykas yra salos centre, Nacionaliniame parke „Caldera de Taburiente“, kuriame atsiveria įspūdingas, beveik 10 km ilgio ir iki 770 metrų gylio, vešliais miškai apaugęs krateris. Nepakartojamą Kalderos didybę galima pamatyti iš įvairių apžvalgos aikštelių. Čia atsiveria ne tik panoraminis viso nacionalinio parko vaizdas, bet išsirikiuoja ir kaimynės – Tenerifė, La Gomera ir El Hierro.

Nacionalinio parko pakraštyje stūkso aukščiausia viršukalnė, vadinama Roque de los Muchachos (2423 m). Čia įrengta astrofizikos observatorija, kurioje yra vienas moderniausių ir įspūdingiausių planetos teleskopinių įrenginių.

Miegantis guančis

Lankytojus užburia mistinė legenda apie saloje miegantį guančių karalių Tanausu. Tai ilgas kalnas – kūnas, kuris turi veidą, ant krūtinės sunertas rankas ir tolyn į vandenyną ištiestas kojas. Nereikia net įtempti žvilgsnio, kad pamatytum gulintį žmogų. Atplaukus debesims, guančio galva – nosis ir lūpos paskęsta rūke, tuomet sakoma – guančis užsirūkė.

Legenda byloja, kad guančių karalius buvo karingiausias ir gindamas salą nuo užpuolikų krito paskutinis. Dabar jis lyg sargas savo didžiuliu kūnu saugo La Palmą nuo… O tikrai, nuo ko gi? Apie tai – jau kita legenda. Sako, kad La Palma lyg Sirena užburia į ją atklydusius. Žmonės atrodo tokie, kokie yra iš tikrųjų. Jei ateisi čia su prastais ketinimais – prisigrobti, pralobti, tavęs nepriims, tu nepritapsi ir anksčiau ar vėliau tave, švelniai tariant, išstums. O jei tavo ketinimai geri, šviesūs, tau ne tik padės gražiai ir ramiai gyventi, bet ir atverti paslaptingus, net labai giliai širdyje slypinčius lobius.

Eglė Mankevičienė