Išskirtiniame „Metla House“–  išskirtiniai miško bioenergijos projektai

28 lapkričio, 2017
Kiek gyvena medžiai?
28 lapkričio, 2017
Druskininkietė reformą vadina dar vienu iššūkiu
29 lapkričio, 2017

Išskirtiniame „Metla House“–  išskirtiniai miško bioenergijos projektai

Apie 500 km nuo Helsinkio į šiaurės rytus nutolusiame Joensuu mieste sutelktas gausus miškininkystės ir gamtos mokslų potencialas. Suomijos miškų tyrimo institutas ( Metla) veiklą šiame Karelijos regione pradėjo 1981 metais. Laikui bėgant „Metla Joensuu“ tapo galinga miško ekspertų organizacija. Ypač reikšmingi jai buvo 2004-ieji, kuomet buvo užbaigta unikalaus didžiulio medinio trijų aukštų pastato „Metla House“ statyba. Jis iš medžio ir medinių rėmų konstrukcijų specialiai sukurtas miškininkystės mokslininkams, jame panaudota beveik visų 24 Suomijoje natūraliai augančių medžių rūšių mediena, o dominuoja eglė, kuri sudaro 80 proc. visų medinių statinio konstrukcijų.     

„Metla House“ statyba kainavo 16 mln. eurų. Dabar 7,6 tūkst. kv. metrų ploto pastate įsikūręs Suomijos gamtos išteklių instituto (LUKE) Joensuu padalinys bei Europos miškų institutas (EFI). Nuo 2015 m. Metla yra Gamtos išteklių instituto (LUKE) dalis. Joensuu dirbantys mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su daugeliu mokslo tiriamojo darbo ir kitų įvairių organizacijų šalyje bei užsienyje, įgyvendina tarptautinius, ES ir kitų fondų finansuojamus projektus.

„Miškininkystės mokslų telkimo procesas į Joensuu prasidėjo 1980 m. pradžioje ir truko gana ilgai, o jį vainikavo 2004 m. atidarytas įspūdingas „Metla House“, kurio kabinetuose patogiai gali dirbti apie 220 žmonių. Gamtos išteklių institutas yra įsikūręs trečiame aukšte, Joensuu padalinyje šiuo metu dirba apie 90 nuolatinių darbuotojų, o visoje Suomijoje apie 1300. Instituto pagrindinė veikla – mokslinis tiriamasis darbas, suskirstytas pagal sektorius. Aš dirbu padalinyje, užsiimančiu miškininkystės klausimais Rytų Europos šalyse, Lietuva irgi patenka į tą sferą“, – pasakoja Gamtos išteklių instituto mokslinis bendradarbis, inžinerijos ir miškininkystės mokslų magistras Pasi Poikonenas (Pasi Poikonen).

Jis mielai parodo mums originalų erdvų pastato vestibiulį ir pakviečia pakilti mediniais laiptais į viršų.

„Žaliajame“ svečių kambaryje p. Pasi pristato ES finansuojamą projektą „Baltic ForBio“, kuriame dalyvauja šešios Baltijos jūros regiono šalys – Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Vokietija (Brandenburgo žemė). Prieš tai panašus miško bionergijos panaudojimo projektas su partneriais buvo įgyvendintas Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. 

„Mes orientuojamės į miško bioenergiją, t. y., kaip panaudoti ir plėtoti vietinius miško resursus šilumos ir elektros energijos gamybai vietiniame lygmenyje. Projektas pradėtas šių metų gegužę ir bus baigtas 2020 m. – trejų metų trukmės projektui skirta 2,6 mln. eurų. Didžiausia dalis atiteko projekto koordinatorei Švedijai ir Suomijai – po 1 mln. eurų, kitiems partneriams paskirstyta likusi suma. Lietuvos atstovei – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai – skirta 200 tūkst. eurų. Pagrindinis šio projekto tikslas – perteikti jau sukauptą bioresursų ir technologijų panaudojimo patirtį bei mokyti kitas šalis“,– aiškina mokslininkas.

Suomijoje keliamas tikslas iki 2020 m. energijos gamybai per metus panaudoti 13,5 mln. kubinių metrų miško skiedros, dabar šios biomasės panaudojama 8,5 mln. kub. metrų kasmet. Visame šalies energetikos balanse biomasė sudaro 20 proc., o 2020 m. atsinaujinantys gamtos resursai energijos gamyboje turėtų pasiekti 38 proc.

„Toks procesas vyksta. Suomijoje, be to, pastatyta daug naujų vėjo jėgainių. Jei šio amžiaus pradžioje šalyje buvo apie 170 energiją gaminančių vėjo malūnų, tai 2020 m. pabaigoje jų turėtų būti apie 700, didžioji dalis prie jūros. Karelijos regione daugiau naudojami miško resursai, bet vėjo malūnų taip pat yra“,– komentuoja P. Poikonenas.

Pavyzdžiui, vienoje iš didesnių, apie 3 km nuo Joensuu nutolusių katilinių, energijai gaminti naudojama biomasė, o žiemą, kai dideli šalčiai, papildomai naudojamos durpės. Gamtinių dujų dalis visos energijos gamyboje, pasak pašnekovo, sudaro tik 7–8 proc. ir prognozuojama, kad ji bus mažinama ir toliau.

Jo teigimu, Rytų Europos šalims keliama užduotis – kuo daugiau energijos pagaminti iš savų gamtinių išteklių nei importuoti iš kitur. Tai ekonomija, ekologija, nepriklausomybė. Suomijos Šiaurės Karelijos regiono tikslas, kad iki 2030 m. elektros ir šilumos energija būtų gaminama tik iš atsinaujinančių gamtos resursų. Poikonenas pažymi, kad Rytų Europos šalys daug ko gali pasimokyti iš suomių, taip pat ir dalyvaudamos ES remiamuose projektuose. Numatyta, kad „Baltic ForBio“ partneriai per metus susitiks 1–2 kartus. Pavyzdžiui, balandį susitikimas įvyks Vokietijoje, o pirmasis spalio mėnesį buvo organizuotas Upsaloje, Švedijoje, kuriame dalyvavao ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius dr. Vaidotas Lygis.

Iš viso projekte dalyvauja 13 partnerių – institucijos iš visų šešių projekto šalių, taip pat keletas asocijuotų organizacijų. Kas pusmetį bus keičiamasi informacija, kaip užduotys įgyvendintos atitinkamose šalyse bei kas turi būti padaryta per kitą etapą.

Mokslininkas šeimininkauja ir savuose miškuose

Suomijoje yra apie 630 tūkst. miško savininkų, o atskirų skyrių 350 tūkst., vidutinis skyriaus plotas siekia 30 ha. Privatūs miškai pagal plotą užima 60 proc., trečdalį valdo valstybė, likusius 10 proc. – miško kompanijos, religinės komunos ir kt.

„Aš turiu 30 ha valdą, apie 30 km nuo darbovietės. Tad esu vidutinis savininkas. Problema, kad žmonės iš regionų išvažiuoja į sostinę ir neturi galimybių savo valdų tinkamai prižiūrėti. Pagal statistiką dabar Suomijoje yra 26 mln. ha miškų, o 1,5 mln. ha būtina atlikti skubų tvarkymą, ypač jaunuose miškuose. Tiesa, Suomijoje daug tvarkymo darbų atliekama už paramos dotacijas“,– aiškina p. Pasi.

Anot jo, visi žino, kad reikia atsodinti mišką po kirtimų, bet kai reikia vykdyti ugdymus, jau problema. Juos po sodmenų pasodinimo privaloma atlikti per penkerius metus. Esą anksčiau buvo labai griežti reikalavimai dėl atsodinimo, o dabar pakanka pateikti informaciją per minėtą laiką, koks sodinimas ar savaiminis atželdinimas bus po kirtimų.

„Yra valstybinė kontrolė ir per tą laiką reikia pranešti, o informacinė sistema registruoja, kas padaryta. Aš turiu savo miškotvarkos planą internete, galiu jį stebėti ir teikti informaciją. Sistema automatiškai skelbia, kokias priemones turiu padaryti per tam tikrą laiką, kurie metai paskutiniai. Pavyzdžiui, 2016 m. pavasarį aš nutariau iškirsti 2,5 ha miško. Kovą atvažiavo miško kirtėjai, o miško kompanija suteikė galimybę iškart užsisakyti sodinukų, kuriuos įsipareigojo atvežti ateinančių metų balandį. Jų pasodinau 5,5 tūkst. vnt., po to informavau per elektroninę sistemą ir bus automatiškai matyti, kad turiu atlikti ugdymo darbus per penkerių metų laikotarpį“,– sistemos privalumus vardijo miško valdų savininkas.

Be to, sistema parodo, kiek ir kokių medelių auga kiekviename miško sklype, kasmet apskaičiuoja, kiek kubinių metrų miško auga tame plote bei pateikia medienos tūrio prieaugio prognozę į priekį. Tokiu būdu savininkas gali realiau suvokti investicijų naudą ir turimo turto vertę.

Angelė Adomaitienė

Dainiaus Šerono nuotraukos