Išvydę įkainius miško darbininkai liko šokiruoti

Išvydę įkainius miško darbininkai liko šokiruoti

Valstybinių miškų valdymo reformos vykdytojai nuolat ir garsiai deklaravo, kad sujungus visas urėdijas į vieną įmonę eiliniai miško darbininkai jokių neigiamų pasekmių dėl to nepajus – miške dirbančių žmonių skaičius nemažės, o atlyginimai kils. Būtent su tokiais lūkesčiais jie laukė ir Valstybinės miškų urėdijos (VMU) parengtos darbų apmokėjimo metodikos, tačiau pavartę daugiau nei į 40 puslapių išguldytus įkainius, liko šokiruoti. Nustebino ne tik daugeliui neįkandamos įkainių lentelės, kurios anksčiau tilpo maždaug į dešimt puslapių, bet ir įšaldyti atlyginimai, o kai kurioms pozicijoms net mažesni tarifai už buvusius iki reformos. Tad viltys nuo šių metų VMU eiliniams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gauti žadėtą didesnį atlygį, atrodo, dūžta…

Miško darbininkų, sodinančių medelius, ugdančių jaunuolynus, keliančių inkilus, tveriančių skruzdėlynus, įrengiančių poilsiavietes ir atliekančių daugybę kitų darbų, VMU regioniniuose padaliniuose palyginti nėra daug. Už vos didesnį nei valstybės nustatytas minimumas už darbo valandą niekas miške sunkiai dirbti nenori, be to, kaimo vietovės ištuštėjo ir dėl emigracijos ar patrauklesnio užmokesčio kitose ūkio šakose.

“Niekas už minimumą nenori dirbti, bet anksčiau sutartyse už valandą buvo mokama daugiau nei siūlo dabar – buvo virš 4 eurų už valandą, o dabar siūlo 3,04 euro. Dar viena problema, kad dauguma vienetinių darbų, kuriuos galima suskaičiuoti, paversta apmokėjimu už laiką, pavyzdžiui, inkilų iškabinimas. Tarkim, pakabinai vieną inkilą ir gauni eurą, o dabar bus skaičiuojama už valandas. Tai reiškia, kad vienas per dieną gali pakabinti 10, o kitas – 50 ir už tai abu pinigų gausime vienodai. Arba skruzdėlynų aptvėrimas – vienas aptvers pora, o kitas kokius penkis ir už darbo dieną abu gaus, tarkim, 25 eurus. Jei skaičiuojama pagal laiką, tai turi būti kažkokia norma, kiek privaloma per darbo dieną padaryti, koks privalomas minimalus rodiklis. Tokių vienetinių darbų miške gana daug”,- aiškina vieno VMU regioninio padalinio atstovas, dėl suprantamų priežasčių nenorėjęs viešintis.

Kitas miško darbininkas teigė, kad nurodyta daug bazinių finansinių įkainių ir daug koregavimo koeficientų pagal padalinius, pavyzdžiui, medelių sodinimą. Dubravos padaliniui jis – 1,2, Ignalinos – 1,15, o Trakų – 1, 05 ir pan. Kai kurie darbai išskaidyti iki beprotybės: kankorėžių rinkimui nurodyta daugiau nei 20 pozicijų, o jaunuolynų ugdymui – vienas įkainis, nesvarbu ar tas jaunuolynas retas ar tankus, sausas ar šlapias. Be to, darbo sąlygos jaunuolynuose, pavyzdžiui, eglyno ir pušyno skiriasi, tad dzūkai laimės prieš žemaičius, kurie braido po molį. Tuos koregavimo koeficentus sunku suprasti, kodėl vieniems didesni, kitiems – mažesni.

Miško darbininkų teigimu, įkainius greičiausiai rengė kabinetiniai valdininkai, visiškai neišmanantys miško specifikos. Pagal dabar nustatytą vidutinį valandinį atlyginimą per mėnesį, anot jų, bus galima uždirbti apie 510 eurų ant popieriaus, o į rankas geriausiu atveju 385 eurus. Tai labai mažai ir tik skatins bėgti iš miško. Tarkim, valandinis 3,35 euro už poilsiaviečių statybą, nors stoginės ar gražaus suoliuko bet kas nepadarys, ar tiek pat už sodmenų nupurškimą, kai visą dieną reikia tampyti sunkią įrangą, pagaliau 3 eurai už valandą gesininant gaisrą – kažin, ar atsiras daug norinčiųjų…

Darbo apmokėjimo sistema turi būti suderinta su profsąjungomis

VMU valdybos narė, įmonės darbuotojų atstovė valdyboje Asta Čepienė, taip pat Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos valdybos ir tarybos narė sakė, kad VMU darbo apmokėjimo sistemos projektą profsąjungos gavo ką tik ir detaliai jo dar nėra išanalizavusios. Pamačius projektą, pirmas įspūdis tikrai nedžiugina, nes kai kurie miškų ūkinių darbų įkainiai mažesni nei buvo stipriausiose urėdijose – dabar VMU regioniniuose padaliniuose. Vis dėlto tiems, kurie uždirbo mažiausiai, alga pakils.

“Mums reikia laiko, skubos tvarka derinti projektą būtų neatsakinga. Įmonė jį rengė pusę metų, tad į jį įsigilininti reikia laiko ir profsąjungoms. Įkainių labai daug ir reikia juos pertestuoti, t. y. detaliai palyginti su esamais, objektyviai įvertinti būsimą darbuotojo atlygį. Neįsigilinus neaišku, kaip jie buvo skaičiuoti, regioninių padalinių profsąjungų pirmininkai artimiausiomis dienomis turi juos palyginti su dabartiniais ir pateikti pastabas profsąjungų jungtinei atstovybei.

Man konkrečiai užkliuvo miško atkūrimas ir įveisimas – pavyzdžiui, nurodytas įkainis už vienetą mažesnis nei dabartinis, kuris nuo 2016 metų taikomas kai kuriuose padaliniuose. Dabar už sodinuko pasodinimą mokama 11 euro centų, o naujas įkainis, jei gerai pamenu, 6,5 euro cento. Tačiau prie šio įkainio nurodytas koeficientas konkrečiam padaliniui, kuris išlygintų tą skirtumą. Manau, teigti, kad atlygis sumažėja, negalima, nes sumažinti užmokesčio negalima ir pagal darbo teisės aktus. Pas ką yra daugiau – jis išlieka, bet įšaldomas, o kitiems auga: tendencija, kad per metus ar pusantrų atlyginimai pagal tą metodiką susivienodintų” – komentuoja A. Čepienė.

Anot jos, pati darbo apmokėjimo sistema yra moderni ir nepeiktina, esmė, kad bazinis atlygio dydis atitiktų ilgai lauktus miškininkų lūkesčius ir patvirtintų, jog atsakingai vykdomas vienas iš prioritetiniu deklaruotų valstybinių miškų reformos tikslų – ženkliai padidinti miške dirbančių žmonių atlygį už darbą.

Su VMU parengto darbo užmokesčio projektu valdyba buvo supažindinama etapais. Darbo apmokėjimo sistema turi būti suderinta su profsąjungomis ir po to teikiama tvirtinti VMU valdybai.

“Didesni atlyginimai – tai ilgai lauktas darbuotojų lūkestis, todėl reakcija į projektą išplito kaip gripo epidemija. Realiai reformai buvo pradėta ruoštis 2017 m., nuo tų metų urėdijoms nebuvo leista kelti atlyginimų, tad faktiškai mes dabar dirbame už 2016 m. atlygį. Mes norime, kad visi regioniniai padaliniai pagal kiekvieną pareigybę peržiūrėtų ir jungtinei profsąjungų atstovybei pateiktų pastabas bendrai nuomonei dėl atitinkamų pareigybių suformuoti. Galbūt kažkurią pareigybę bus siūloma pakelti į aukštesnį lygį. Suderinta profsąjungų pozicija bus teikiama įmonės vadovybei. Viskas kol kas procese, gali būti, kad tų pastabų bus daug, mes argumentų turime: indeksuoti būtina vien dėl infliacijos, be to, Aplinkos ministerijos pažadas buvo po reformos padidinti darbo užmokestį – norime pamatyti, kaip šis pažadas tęsiamas”,- akcentuoja profsąjungų atstovė.

Profąjungų skaičiavimu, darbo užmokesčio fondo didinimui lėšų susitaupė dėl buvusiose urėdijose atleistų žmonių, o ateityje atsiras mažėjant nekilnojamojo turto išlaikymo kaštams. Sujungus urėdijas regioniniuose padaliniuose likę nenaudojami administraciniai pastatai, kurių išlaikymas VMU įmonei tikrai brangus, turėtų būti perduotas Valstybės turto fondui.

Žmonių lūkesčiai turi būti pateisinti

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, “valstietis” Kęstutis Bacvinka tikina, jog “dėsime visas pastangas, kad žmonių lūkesčiai būtų pateisinti”.

“Nespėjau susipažinti su tuo VMU projektu, bet girdėjau atgarsių ir, manau, absurdiška, jei po urėdijų pertvarkos mažėja atlyginimai – taip negali būti jokiu būdu. Dar laukiau, kokie bus atlyginimai už sausio mėnesį, kiek žmonės vasarį gaus į rankas, bet problema išlindo anksčiau… Bent iki šiol žinau, kad visiems darbuotojams tarifai buvo suvienodinti pagal vidurkį, nežiūrint į nieką. Iki šiol girininkijoms pagal sudėtingumą buvo nustatytos trys kategorijos – dabar vienodai visiems. Kur aš pats anksčiau dirbau, tai ir dabar ten žmogus gauna tiek pat, jam niekas nepasikeitė”,- teigė miškininku dirbęs Seimo narys.

Dar viena, anot jo, problema – neoficialiomis žiniomis, galbūt sumažėjo net iki 200 miške dirbančių žmonių etatų, nors buvo nuolat teigiama, kad dirbančiųjų miške reforma nepalies.

“Jungiant urėdijas, pavyzdžiui, žmogus iš girininkijos paimtas į padalinio realizacijos skyrių, tai vienur sumažėjo etatu, kitur – net dviem. Tiesa, galutinių duomenų apie bendrą sumažintų etatų skaičių dar nėra. Gaila, bet mūsų garbingieji miškų vadai dirba ne taip, kaip turėtų. Būtent tų žmonių, kurie dirba miške ir viską uždirba, sąskaita mažinamas etatų kiekis ir taupoma. Bet rasime būdų, kad taip nevyktų”,- užtikrina K. Bacvinka.

Jo nuomone, taip pat nenormalu, kad VMU vadovybėje praktiškai jau neliko miškininkų. O panašių projektų kūrėjus su VMU vadovu priešakyje jis siūlo pavasarį išvežti į mišką, kad kiekvienas per dieną pasodintų išdirbio normą – 700-800 sodinukų, tuomet gal pradėtų kitaip galvoti.

Angelė Adomaitienė

Nuotrauka Dainiaus Šerono