Įvairove stebinantis tautinis savitumas Vilkaviškio rajone

Įvairove stebinantis tautinis savitumas Vilkaviškio rajone

Kol dar lepina orai, „Miškininkas.eu“ kviečia paviešėti Vilkaviškio rajone, kuris ribojasi su dviem valstybėmis – Rusija ir Lenkija, žavėdamas kontrastingu kraštovaizdžiu.

„Te gaudims tavo išilgai, skersai eina per Lietuvą“

Šie metai Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais, todėl pabandykite įkopti į keturiolika legendomis apipintų piliakalnių, iš kurių vienas tituluojamas Piliakalnių piliakalniu. Ne veltui tautos patriarchas Jonas Basanavičius rašė, kad lankant ir tyrinėjant piliakalnius, sutvirtėjo jo lietuviškumas. Jie tarsi mūsų žemės metraščiai, praeities pažinimo šaltiniai.

Piliakalnių dvasia palydės aplankyti susipratusių lietuvių, tautinio atgimimo ideologų – dr. J. Basanavičiaus ir dr. Vinco Kudirkos tėviškių. Ožkabalių kaime į aušrininko dr. J. Basanavičiaus muziejų lydės 40 hektarų plote augančių per 8000 ąžuolų ošimas.

Paežeriai. Čia aplankysite varpininko, „Tautiškos giesmės“ autoriaus V. Kudirkos klėtelę.  Pajuskite čia jo parašytų žodžių prasmę: „Tai skambink, „Varpe“! tegul gaudims tavo Išilgai, skersai eina per Lietuvą! Budink ir šauki graudžiu balsu savo, O tas šaukimas perniek tenežūva! Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…”

Šiame turtingame krašte gimė gausybė žymių žmonių: Kazys Bradūnas, Vincas Pietaris, Salomėja Nėris, Petras Rimša, Isakas Levitanas ir kt.

Ypač daug informacijos apie šį kraštą sužinosite sustoję Paežerių dvare, kuriame įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus. Vilkaviškiečiai didžiuojasi, kad  Vilkaviškio krašto muziejus yra turtingiausias savivaldybių muziejus (fonduose daugiau 212 tūkst. eksponatų).

Suvalkijos kraštas labai įdomus sakralumo trokštantiems žmonėms – Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras yra parengęs maršrutą, apimantį net dvidešimt tris šventoves. Kelionės metu mes siūlytume širdį atgaivinti aplankant Mažučių ir Vištyčio šaltinėlius, gerai žinomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietas.

Kas nesate buvę Vilkaviškio krašte, nustebsite susipažinę su jo įvarove, o tiems, kurie iš čia 

 kilę, turite kitokių sąsajų ar tiesiog sentimentų, linkime pasikviesti draugų ir iš naujo atrasti mieląsias vietas.

Du viename, arba du atskiri

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras siūlo du maršrutus po Vilkaviškio kraštą, kuriuos galima sujungti į vieną dviejų dienų maršrutą.

I maršrutas: Vilkaviškis – Paežerių dvaras – Jono Basanavičiaus gimtinė – Piliakalnių piliakalnis – Maumedžių giraitė – Vištytis

Ekskursiją siūlome pradėti Vilkaviškyje. Vilkaviškio miesto dvare 1812 m. apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas miesto laukuose surengė kariuomenės paradą ir faktiškai paskelbė karo pradžią Rusijai. Šiandieniniame mieste galėsite aplankyti Vilkaviškio katedrą – vieną naujausių Lietuvoje, J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos paminklus, sutvarkytą miesto aikštę, Vilkaviškio miesto dvarą.

Paviešėjus Vilkaviškyje, kviečiame užsukti į Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektą–Paežerių dvarą, kuris nuo XVII a. vidurio priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. Paežerių dvaro rūmuose įsikūręs Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Stiprybės ir energijos galėsite pasisemti prigludę prie šalia rūmų augančio glaustašakio ąžuolo, pasak legendos, pasodinto dvaro įkūrimo proga prieš 400 metų.

Toliau kelias ves į Ožkabalius – tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus gimtinę. Čia sukaupta turtinga ekspozicija, atspindinti vieno žymiausių nepriklausomos Lietuvos kūrėjų gyvenimą ir veiklą, šalia sodybos –Tautinio atgimimo ąžuolynas.

Kitas lankomas objektas – Piliakalnių piliakalnis. Manoma, kad čia buvo kunigaikščio Margirio pilis.

Važiuojant link Vištyčio siūlome sustoti ir pailsėti Maumedžių giraitėje. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“. Tik šioje vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį.

Pasižvalgius Vištytyje, kuriame iki šių dienų yra išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų-liuteronų bažnyčia, 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas, maršrutas baigsis prie ketvirto pagal dydį Lietuvos ežero, turinčio tokį pat pavadinimą, kaip ir miestelis. Prie Vištyčio ežero galėsite pasirinkti vietą nakvynei kempinguose, kaimo turizmo sodybose ar poilsiavietėse.

Jei pažinčiai su šiuo kraštui nutarėte skirti dvi dienas, antrąją siūlome keliauti šiuo maršrutu arba rinktis vienos dienos kelionei.

II maršrutas: Vištyčio regioninis parkas – Pajevonys – Virbalis – Kybartai

Pačiame pietvakariniame Lietuvos pakraštyje driekiasi Vištyčio regioninis parkas,  įkurtas   1992 m. Jo tikslas – išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė.

Pažintį su šiuo objektu verta pradėti parko lankytojų centre. Čia atvykusieji bus supažindinti su gamtos ir kultūros paveldo lobynais bei liks sužavėti čia tvyrančia suvalkietiška atmosfera. Centre jie išvys reljefų maketus, faunos ar floros fotografijas, pamatys filmukus, apžiūrės besisukančius žemėlapius, informacijos gaus terminaluose su lietimui jautriais ekranais.

Susipažinus su Vištyčio regioninio parko įdomybėmis, galima savarankiškai arba su gamtos gidu keliauti po šią saugomą teritoriją. Dviračių ir pėsčiųjų takai vingiuoja per Suvalkijos kalvas, pro mažus ir didesnius ežerėlius, pelkes, akmenų grupes, Didįjį Vištyčio akmenį, Šventąjį šaltinėlį, piliakalnius, kalvas su regyklomis. Nuo „Trijų ežerų regyklos“ galima išvysti ne tik tris ežerus, bet ir pasigrožėti anapus Vištyčio ežero ošiančia Romintos giria. 

Paviešėję Vištytyje, neaplenkite Pajevonio, kuris  minimas kaip buvusi 1524 m. prūsų-jotvingių gyvenvietė. Teigiama, kad šioje vietoje buvusi pirmoji Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė ir kunigų – žynių dvasinis centras. Tad kviečiame pakeliauti protėvių takais,

aplankant Kunigo dvarą, Karalių, Krivių, Vyčių slėnius ir kitus objektus. Šis reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas, tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių iniciatoriams. Miestelio centre – legendos motyvais sukurta medinė skulptūra ir sovietmetį išlaikęs paminklas Vytautui Didžiajam.

Kitas šio maršruto taškas–Virbalis–seniausias rajono miestas (iki XVIII a. dar vadintas Nova Volia). Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas nuo 1536 m. Nuo pat kūrimosi pradžios Virbalis buvo planuotas didžiausiu Užnemunės prekybos ir amatų centru. Čia kasmet vykdavo 4–6 prekymečiai. XVII–XIX a. Virbalis buvo svarbus religinio, kultūrinio ir ūkinio gyvenimo centras. Nuo pat pradžių, be katalikų, čia kūrėsi ir kitų tikėjimų žmonės, tai liudija iki šiol išlikusi evangelikų–liuteronų bažnyčia.

Virbalio miestelį aktyviai garsina bendruomenė „Virbalio vartai“, kuri siūlo įvairias edukacines programas: ekskursiją po miestelį, aplankant rūsius, kriptas ir kitas išskirtines vietas; duonos edukaciją ir degustaciją; virvės vijimo edukaciją; paukščių ūkio lankymą ir povo kiaušinio degustaciją ar Trejenkos užpiltinės degustaciją.

Jei Trejenkos užpiltinė nesusuko galvos, laikas judėti į Kybartus. Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje įkūrė karalienė Bona. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno–Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių, įkurta pasienio muitinė. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu.

 Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė. 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Kybartų miestą puošia neorenesansinė Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia ir jauki Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė  bei Naujoji apaštalų bažnyčia. 1977 m. atidengtas paminklinis biustas garsiam tapytojui I. Levitanui, o 2005 m. – paminklas Kybartų krašto knygnešiams. Iš Kybartų pasienio punkto spauda buvo gabenama traukiniais. Knygoms kelią į Didžiąją Lietuvą pastodavo caro valdžios užkardos: muitinė, pasienio sargyba ir akcizo tarnyba. 1898 m. sargybiniai gavo teisę šaudyti į sienos pažeidėjus. Dėl to keletas knygnešių žuvo, kiti buvo sužeisti. Vien 1889–1904 metais buvo atimta 234 tūkst. lietuviškų leidinių. Miesto pasididžiavimas – pėsčiųjų viadukas, nuo kurio atsiveria panorama link muitinės, gerai matosi Kybartų miestelis.

Apsilankius Šiaudiniškių dvare, kelionės prakaitą siūlome nuplauti Virbalio tvenkinyje. Jei dar turite laiko, kviečiame užsukti į dar vieną su karaliene Bona susijusį Vilkaviškio rajono miestelį – Pilviškius.

Karalienės Bonos pėdomis

Pilviškių miestelis įsikūręs Šešupės ir Pilvės santakoje, 14 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, prie Kauno­–Kybartų geležinkelio linijos. Pilviškiai 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 

Šiandien turistai neaplenkia Pilviškių Švč. Trejybės ir Pilviškių jungtinės metodistų bažnyčių, ant Šešupės pastatytos Pilviškių hidroelektrinės, Piliūnų piliakalnio, vyskupo Vincento  Borisevičiaus,  komedijos  „Amerika pirtyje“ autoriaus Juozo Vilkutaičio, pasirašinėjusio Keturakio slapyvardžiu, Vinco Pietario, Antano Kriščiukaičio-Aišbės gimtinių.

Ir tai toli gražu ne viskas, ką galima pamatyti Vilkaviškio rajone. Jei sudomino šis kraštas, daugiau informacijos suteiks Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras telefonu (8 342) 20525 arba elektroniniu paštu info@vilkaviskisinfo.lt

Vilma Kasperavičienė