J. Urbanavičius: Nacionaliniame susitarime visi stengiasi iš anksto „įsikalti kuoliukus“

J. Urbanavičius: Nacionaliniame susitarime visi stengiasi iš anksto „įsikalti kuoliukus“

Nacionalinis miškų susitarimas turėtų tapti burtų lazdele, suvienijančia skirtingus interesus ir nubrėžiančia vieningą Lietuvos ateities miškų viziją. Žaliame paveiksle potėpius dės miškininkai, gamtininkai, valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, politikai, ekspertai, miško savininkai, verslininkai ir aktyvūs piliečiai.

Niekas nedrįs prieštarauti: Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas – išties sudėtingas, apimantis svarbiausias šalies miškų ateitį liečiančias sritis, įtraukiantis įvairių kompetencijų ir interesų dalyvius į atvirą, sisteminį ir konstruktyvų dialogą. Pradžia viltingai nenuteikia – durys garsiai ir dažnai trinksi traukiantis dialogo dalyviams. Apie Nacionalinio miškų susitarimo svarbą, iššūkius ir nuogąstavimus kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariu, miškininku Justinu Urbanavičiumi.

– Kuo svarbus Nacionalinis miškų susitarimas?

– Pagrindinis dalykas – noras susėsti prie vieno bendro stalo ir pagaliau pradėti kalbėti tikrai svarbia ir aktualia nacionalinio lygmens tema apie miškus. Iki šiol tokio bandymo nebuvo, ankstesnės šalies vyriausybės nerodė iniciatyvos. Šiandien norima rasti bendrus taškus, nuo kurių atsispyrus būtų galima eiti toliau. Susitarime turėtų atsiskleisti, kaip toliau ūkininkausime valstybiniuose ir privačiuose miškuose, kaip užtikrinsime medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava, kokia dalis miškų bus saugoma. Siekiant ūkininkauti tvariai ir darniai, norima įtraukti ir privačius miškus, kad jų savininkai taip pat jaustų valstybės strategiją ir kryptis. Be to, vienu iš tikslų laikytinas ir su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.

– Kokioje stadijoje šiuo metu esame?

‑ Šiuo metu vyksta pirminiai susitikimai, formuojamos darbo grupės, vyksta diskusijos. Nors iš pirmo žvilgsnio eiga yra lėta, manau, kad taip ir turi būti, juk staiga nepriimsime sprendimų tokio masto ir lygio susitarimui – sklandžiam procesui reikalingi ne mėnesiai, o metai. Vykstančiuose virtualiuose darbo grupės posėdžiuose dalyviai išsako savo mintis, siūlymus, įžvalgas ir nuogąstavimus.

– Dėl ko dažniausiai nuogąstaujama?

– Kadangi į nacionalinį susitarimą jungiasi įvairios suinteresuotos grupės, susirūpinimas kyla dėl skirtingų dalykų. Vieni būgštauja, kad nebūtų paminti jų norai saugoti miškus, nori, kad atsirastų daugiau saugomų teritorijų. Kiti žiūri iš ūkinės pusės ir siekia, kad apribojimai būtų protingi, kad ūkiniuose miškuose būtų galima netrukdomai ūkininkauti.

Visi supranta, kad ši stadija pirminė, todėl stengiasi iš anksto „įsikalti kuoliukus“, kad apgintų savo interesus. Čia susikerta įvairūs interesai, o svarbiausi yra valstybės ir bendruomenės. Puiku, kad įsitraukia įvairūs judėjimai, išsako savo mintis, prieštaravimus, nes visų nuomonė yra svarbi. Svarbiausia, kad tame susitarime dalyvautų visų partijų atstovai ir kad partijos, įvertinusios tam tikrų grupių išsakytas mintis bei lūkesčius, apsidraudę priimtų tam tikrus sprendimus ir pasirašytų šį susitarimą.

– Įvardinkite svarbiausias susitarimo pliusus.

– Svarbiausi ‑ atsirastų aiškumas dėl medienos pateikimo rinkai, būtų užfiksuotas saugomų teritorijų procentas. Tai sumažintų nerimą ir įtampą bendruomenėse, nes jos žinotų, kurie miškai bus neliečiami, nevykdoma ūkinė veikla. Iš kitos pusės, garantą turėtų ūkininkaujantys miškuose ir medienos sektorius, nes žinotų, kad ūkiniuose miškuose neatsiras saugomų teritorijų ar kokių nors apribojimų. Susitarimas apibrėžtų tam tikras ribas ir įneštų aiškumo.

– Yra teigiančių, jog pirmas žingsnis link nacionalinio susitarimo turėtų būti nepriklausomas Lietuvos miškų auditas. Kokia jūsų nuomonė dėl to?

Planuojant kažką keisti, pradedant bet kokias reformas, labai svarbu turėti patikimą informaciją apie reformos objektą, šiuo atveju – Lietuvos miškus. Ar mums žinoma statistika, nusakanti esminius dalykus, taip pat metinė darni kirtimų norma, tarnausianti miškų puoselėjimui, gausinimui. Valstybiniuose miškuose sukurta struktūra, vyksta miškų žemės matavimai, jie keičiami į kadastrinius. Valstybė savo teritorijoje tvarkosi, manau, kad informacija apie valdomų miškų parametrus, miško žemės plotus, metinius prieaugius, sukauptus medienos tūrius ir pan. yra pakankamai tiksli.

– Dar tik pati pradžia, o jau yra besitraukiančių nuo, Jūsų žodžiais, bendro stalo…

– Diskusijose gimsta tiesa, todėl kviesčiau neišeiti, netrankyti durimis, aptarti keliamus klausimus, išsiaiškinti, kas neaišku, ieškoti kompromisų, gerbti kitų nuomonę. Juk susitarimo stiprumas priklauso nuo įvairių pozicijų suderinimo.

Kalbėjosi Vilma Kasparavičienė