Ką verta aplankyti ir pamatyti Marijampolėje bei šalia jos

4 lapkričio, 2019
Medvežės AMKODOR 2662E demonstravimas Gruodžio 9-11 d.
4 lapkričio, 2019
Arboristas Renaldas Žilinskas: “Užkabino darbas su medžiais”
5 lapkričio, 2019

Ką verta aplankyti ir pamatyti Marijampolėje bei šalia jos

Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus

Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus įkurtas Marijonų vienuolyne. Muziejuje įrengtos dvi ekspozicijos: „Baltieji marijonai“, supažindinanti su Marijampolės miesto pradžia ir vienuolyno istorija, bei „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis“, atskleidžianti aktyvią J. Matulaičio – kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato veiklą, dvasinius gyvenimo nuopelnus ir biografiją.

Adresas: J. Bendoriaus g. 3, Marijampolė

Tel. +370 652 12 629

El.p. matulaiciomuziejus@yahoo.com

Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.

Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus

Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame name, kuriame 1904 – 1914 m. gyveno Lietuvos Respublikos prezidentas K. Grinius su šeima. XX amžiaus pradžioje Grinių namai tapo Užnemunės kultūrinės – politinės veiklos centru: per juos plito nacionalinė tautos atgimimo savimonė, demokratinės nuostatos, kalba, kultūra.

Muziejaus lankytojai turi galimybę ne tik apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, bet ir sužinoti daugybę įdomių faktų apie šią neeilinę asmenybę.

Adresas: Bažnyčios g. 23, Marijampolė

Tel. +370 343 91 362, +370 699 79 948

El.p. grinmuziejus@gmail.com

Darbo laikas: I – VI nuo 9.00 iki 17.00 val. Pietų pertrauka: 12.00- 12.45 val.

Kraštotyros muziejus

Marijampolės kraštotyros muziejus – vienas seniausių muziejų Suvalkijoje, įsteigtas 1933 m., šiuo metu įsikūręs XIX a. pab. pastatų komplekse, buvusiuose teismo rūmuose. Muziejuje galima aplankyti ekspozicijas „Tautos dvasia“ ir „Miestas prie Šešupės“, pažinti suvalkiečių gyvenimo būdą, Marijampolės krašto ir miesto istoriją. Čia rasite įspūdingų ir unikalių eksponatų: 3000 metų senumo „Turlojiškės žmogaus“ skeletą, vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas, įspūdingo dydžio XIX a. Marijampolės apygardos teismo aktų knygą, koplytėlę, skirtą 1863 m. sukilimui atminti, daugelį kitų buities, numizmatikos, raštijos, tekstilės eksponatų.

Muziejuje rengiamos parodos, organizuojami renginiai, aktyviai vykdoma edukacinė veikla, leidžiami muziejuje saugomų eksponatų katalogai ir kiti leidiniai.

Muziejus lankomas: II – VI nuo 9 iki 17 val.

Adresas: Vytauto g. 29, Marijampolė
El. p. markrmuziejus@gmail.com
Tel. +370 343 54 575, +370 343 56 288

Zuikių muziejus

Sasnavos bendruomenės „Zuikių muziejuje“ galima pamatyti apie 800 įvairiausių zuikučių mažiausias – vos 1 cm., didžiausias – 1 m. Daug įdomaus galima sužinoti apie Sasnavos miestelio pavadinimo atsiradimo istoriją. Vyksta linksmi edukaciniai užsiėmimai, kurie pritaikomi įvairioms amžiaus grupėms. Čia galima nusifotografuoti zuikių fotoatelje, virtuvėje pagaminti zuikių meduolius, rankdarbių kambaryje – pagaminti ,,miego zuikutį“ ar kitą darbelį, žaisliuką su zuikučiais, šokti, mankštintis, kurti pasaką.

Pagal išankstinį susitarimą galime pravesti įvairias šventes: jubiliejus, vaikų gimtadienius, krikštynas ar kita.

Adresas:  Sūduvos 46, Sasnava, Marijampolės sav.

Tel. +370 614 42 830

Senovinių automobilių ir motociklų muziejus „Kubilkiemis“

Senų transporto priemonių kolekcija kaupta ketvirtį amžiaus, joje tikrai atrasite ir Jūsų prisiminimuose išlikusius automobilius ar motociklus, galbūt net ir senovinių rakandų. Tai unikalus ir turtingas eksponatų gausa muziejus, įsikūręs senos kepyklos pastate. Be motociklų ir automobilių, jame demonstruojami šimtai įvairių senienų: įrankių, rakandų, prietaisų. Visos transporto priemonės senesnės nei 30 metų ir beveik visos pagamintos buvusioje Sovietų Sąjungoje. Muziejuje išrikiuoti įvairių metų automobiliai VAZ, Moskvič, GAZ, ZAZ, neįgaliojo automobilis SZD Invalido ir kiti. Visi muziejaus eksponatai byloja apie savo įstoriją ir atsiradimą šioje vietoje – apie tai Jums papasakos pats muziejaus savininkas.


Adresas: Sporto g. 46, Marijampolė

Tel. +370 343 97 212, +370 698 33 217

Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.

Marių parkas

Marių parkas – tai puiki vieta išvykoms su šeima, draugais ir giminėmis. Marių parkas – pusiasalis, iš visų pusių apsuptas vandens.  Pietinėje miesto dalyje esantis Marių parkas traukia gamtovaizdžiu, ramybe ir pusiasaliuose įsikūrusiomis pramoginėmis veiklomis. Šalia Šešupės vingio įsikūręs kempingas kviečia užsukti į poilsio zonas, vaikus – į žaidimų aikšteles. Netoliese esanti „IKI grill“ zona ragina nesėdėti namuose, o leisti laiką draugų bei artimųjų būryje kepant įvairius patiekalus gamtoje. Adrenalino fanatikams siūlome išbandyti įgūdžius vasarą veikiančiame „Splash Miami“ vandenlenčių parke ir vandens batutų parke „Zero Majami Park“.

Koordinatės: 54.525114, 23.339284 (WGS)

Marijampolės kempingas

Kviečiame visus marijampoliečius ir miesto svečius apsilankyti Marijampolės kempinge, įsikūrusiame miesto pietinėje dalyje, Marių parko Šešupės upės vingyje. Kempingas puikiai pasiekiamas, pasižymi gražiu kraštovaizdžiu, tvarkinga aplinka, pramogomis vaikams. Tai puiki vieta gimtadieniams, sukaktims ir įvairioms kitoms šventėms. Jauki aplinka leidžia atsipalaiduoti ir pailsėti nuo kasdienių darbų bei miesto šurmulio.

Apsistojusieji kemperiuose bei palapinėse gali pasinaudoti maisto gaminimo, sanitarinėmis- higienos patalpomis, elektros energija. Aktyvūs poilsiautojai gali išbandyti žvejo sėkmę kempingo teritorijoje esančiame vandens telkinyje, pasiirstyti mediniu plaustu, pašokinėti batute, pasisupti sūpynėse. Lankytojų ir jų ištikimų augintinių patogumui kempingo teritorija yra aptverta, vakaro metu apšviesta ir saugoma – taip užtikrinamas poilsiautojų privatumas ir saugumas. Įrengta žaidimų aikštelė neleis nuobodžiauti ir mažiesiems kempingo lankytojams.

https://www.camping.lt/kempingai/marijampole-camping

Adresas: Kempingo g. 44, Marijampolė

Vytauto Didžiojo parkas

Prieškario laikais pasišnekučiuoti ir atsipalaiduoti į jį rinkdavosi dailiai apsirengusios ponios ir išvaizdūs ponai. Seniausias miesto parkas įgavo papildomo patrauklumo, tačiau išlaikė prieškario dvasią. Jis apsodintas fantastiškais parodomaisiais Sūduvos kultūros paveldo gėlynais, papuoštas trykštančiu fontanu bei šalia įsikūrusia nuotaikinga vaikų žaidimo aikštele.

Minint LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo metus, seniausiam miesto parkui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Miesto sode visais laikais susitikdavo tiek jaunuomenė, tiek vyresnioji marijampoliečių karta. Čia vyko renginiai, koncertai, vaidinimai, paskaitos. Miesto sodas buvo demokratijos židinys, nes jame nekildavo konfliktų tarp dešiniųjų ir kairiųjų, tarp žydų ir lietuvių. Dažno išeivio atsiminimuose, ar jis būtų lietuvis ar kitos tautybės žmogus – tai pats gražiausias parkas pasaulyje, nes čia prabėgo jų vaikystės dienos.

Parke taip pat veikia interaktyvi paroda “Miesto sodo istorija” su papildyta realybe. Per šią ekskursiją galėsite ne tik susipažinti su miesto sodo istorija, bet ir pamatyti, kas vyko parke prieš 150 metų. Šiai pramogai tereikės išmaniojo telefono bei specialios programėlės.

Daugiau informacijos: http://www.marijampolesmuziejus.lt/paroda 

Adresas: Vytauto g. ir Sodo g. sankirta

Poezijos parkas

Šis parkas pasipuošė plastiškų formų suolais, moderniu ir ekonomišku apšvietimu, želdynais, poilsio zonoje atsirado spalvinga vaikų žaidimo aikštelė, amfiteatras kameriniams renginiams, trys fontanai. Poezijos parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės. Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, galbūt net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose.

Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, trykšta trys fontanai, kuriuose šiltą dieną neretai linksmai žaidžia vaikai. Parke stovi skulptūrinė kompozicija, įamžinanti Vytauto Kernagio dainuotą dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Bet kuris marijampolietis gali patvirtinti, kad tai nuostabi vieta pasigrožėti gamta, pailsėti ar tiesiog pabėgti nuo rutinos.

Adresas: J. Basanavičiaus a. ir Vilkaviškio g. sankirta

Malonny“: Marijampolė – London – New York

Istorija ir idėja

Simpoziumo „Malonny“ idėja gimė 2011 metų vasarą Jamaikoje, kai Ray Bartkus, Algirdas Kumža ir kiti menininkai nutarė suvienyti įvairių šalių kūrėjų polėkį bendriems darbams bei kasmet susitikti laisvos minties ir fantazijos simpoziumuose, kuriuose atsiskleistų įvairūs menai – dailė, architektūra ir muzika. 2014 m. prasidėjęs „Malonny“ simpoziumas sukėlė didžiulį susidomėjimą Lietuvoje ir net pasaulyje. Žmones sužavėjo idėjos originalumas ir drąsa. Šiame projekte kartu su mūsų šalies kūrėjais dirba JAV ir Didžiosios Britanijos architektai, dizaineriai, dailininkai. Simpoziumas atneša į Marijampolę naujausias pasaulinio meno idėjas ir įtraukia šį Lietuvos miestą į tarptautinį kontekstą. Simpoziumo metu sukurti kūriniai bei surengti forumai liudija, kad Marijampolė yra novatoriškas, nebijantis naujovių ir iššūkių miestas.

Simpoziumo kuratorius ir prezidentas – garsus lietuvis, kuriantis Niujorke – Ray Bartkus. Ray Bartkus per 25-ius savo karjeros metus kūrė iliustracijas didžiausiems JAV leidiniams: „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „Billboard“, „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“ ir daugeliui kitų. Pastaruoju metu dailininkas savo kūrinius rodė asmeninėse ir grupinėse parodose Niujorke, Vilniuje, Vroclave, Vienoje, Ženevoje, Londone. Be to, šis žmogus yra sukūręs 50 litų lietuvišką banknotą.

Tekantis gyvenimas

Dailininko Ray Bartkaus kūrinys “Tekantis gyvenimas” nutapytas ant senosios Marijampolės užtvankos. Pats piešinys nupieštas atvirkščiai, o tikrasis jo vaizdas atsispindi tik vandenyje. Priklausomai nuo gamtos sąlygų, atspindys raibuliuoja arba yra ryškus, o kartais visai išnyksta. Menininkas tikisi, kad kiekvieną kartą praeivis čia atras kažką naujo. Šis piešinys, kaip ir mūsų gyvenimiškos dienos, kaskart vis kitoks.

Autorius Ray Bartkus, JAV, 2015 m. Bažnyčios g. 48B, Marijampolė

Arktika

Šis įspūdingo dydžio piešinys simbolizuoja ledynų tirpsmą, žemės pokyčius dėl žmonių daromos įtakos aplinkai. Aplinkui išsiliejęs tirpstantis vanduo, o vidury pavaizduotas „androidas “ – šių pokyčių paveiktos ateities žmonijos simbolis.

Autorė Ieva Martinaitytė-Mediodia, JAV, 2017 m. Poezijos parkas

Povandeninis laivas

Dailininkas teigė, jog pažvelgęs į tilto koloną iš karto šioje vietoje įsivaizdavo iškylantį povandeninį laivą. Taikiame, ramiame pastoralinio miestelio peizaže militaristinis objektas byloja apie dramatišką regiono praeitį istorijos sūkuriuose, taip pat perspėja apie ateityje glūdinčius pavojus. Laivo fragmentuose matomi dailininko inicialai (RB) ir nutapymo metai (2016).

Autorius Ray Bartkus, JAV, 2016 m. Poezijos parkas

Vartotojiškumas

Philip Grisewood iliustracijose naudoja įvairius metodus, kuriuos jis sukūrė per daugelį metų eksperimentuodamas su skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis. Šis darbas reprezentuoja šiuolaikinį vartotojiškumą – piešinyje simbolizuojamas greitasis maistas, nuolatinis žmonių skubėjimas, lėkimas, nematymas, kas vyksta aplinkui, miestų tarša ir žala aplinkai. Išryškinamas angliškas terminas “void”, kuris šio piešinio kontekste reiškia tuštumą, vakuumą, nieką. Vieta pasirinkta simbolizuojant vartus iš vartotojiško gyvenimo į visiškai kitą pasaulį – perėjęs tiltą žmogus patenka į meno oazę, ramybę ir kitokią kultūrą.

Autorius Philip Grisewood, Jungtinė Karalystė, 2015 m. Poezijos parkas

Emocijų peizažas

Piešinys vaizduoja suglamžytą popieriaus lapą, jo briaunas. Suglamžius popierių, jo nebeįmanoma visiškai ištiesinti, jis dažniausiai būna išmetamas kaip nesėkmingas bandymas, tačiau nesėkmės gali atverti naujus kelius, kur kas įdomesnius, nei planuota. Kitos žalos formos – psichologinės, istorinės ar geologinės – taip pat gali būti nebeatitaisomos. Tam tikrą laiką ši žala gali išlikti nepastebima, tuo pat metu suteikdama formą matomai realybei.

Autorius Rachel Price Bacon, JAV, 2016 m. Laisvės g., Marijampolė

Šv. Jurgis ir Etiopijos karalius

Šį paveikslą paskatino sukurti iš Marijampolės herbo atpažįstamas šv. Jurgio atvaizdas – akivaizdi gėrio pergalės prieš blogį metafora, kuri tokia pat tiek Lietuvoje, tiek Etiopijoje, tiek Jamaikoje. Čia vykusio Rastafari judėjimo, atsiradusio Jamaikoje trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tarp vietos juodaodžių, menininkas Neville Garrick regio muzikos legendą Bob Marley pavaizdavo kaip Etiopijos šv. Jurgį. Simbolikai Rastafari naudojo Etiopijos vėliavos spalvas, kurios yra išdėstytos kita tvarka ir atsikartoja Lietuvos valstybės vėliavoje. Tokie atsitiktiniai elementai susijungė Eli Elysee kūrinyje.

Autorius Eli Elysee, JAV, 2016 m. Laisvės g. 30, Marijampolė

iUrvo sienos piešiniai

Šiuo piešiniu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į vis labiau globaliame pasaulyje plintančią tendenciją, kai žmonės stebi pasaulį tik per savo išmaniųjų įrenginių ekranus. Kūrinyje vaizduojamuose telefonų ekranuose realybė atspindima iš vaizdo kamerų, pritvirtintų prie kiekvieno žmogaus galvos. Autorius skatina susimąstyti ir pradėti keisti savo gyvenimus.

Autorius M. K. Estabrook, JAV, 2015 m. Laisvės g. 28C, Marijampolė

Gyvenk dabar, mirk vėliau

Paveiksle vaizduojama iš logotipų sudaryta kalba. Pagrindinis akcentas – matomi žodžiai “Live for Now, Die for Later” (“Gyvenk dabar, mirk vėliau”). Menininkė norėjo, kad praeidami pro šį paveikslą žmonės turėtų apie ką susimąstyti, todėl pasirinko mirties ir gyvenimo kontrastą, kuris sukuria stiprius pojūčius. Paveiksle galime įžvelgti delnus, laikančius vandens lašą, simbolizuojantį gyvybę.

Autorė Vandana Jain, JAV, 2015 m. P. Butlerienės skg., Marijampolė

Pizza Umbrella

Šis piešinys linksmas, spalvingas ir puikiai atitinka pastato formą – jame vaizduojamas skėtis, po kuriuo lyja lietus. Skėčio pagrindą sudaro autorių mėgstamiausias patiekalas pica, o pats vaizdas, susijęs su autorių gimtąja Ohajo valstija, suteikia galimybę pažvelgti į vietinę jūros pabaisą Bessie, gyvenančią Erie ežere. Šio piešinio autoriai norėjo Marijampolės miesto žmonėms padovanoti ne tik trupinėlį gražaus savo gimtojo krašto gamtovaizdžio, bet ir palikti dalelę savęs.

Autoriai Sean Higgins ir Nicholas Rezabek, The Bubble Process, 2014 m. JAV, V. Kudirkos g. 20, Marijampolė

Kačių sienelė

Meg Regelous kūryba pasižymi individualių detalių sureikšminimu, kurių visuma sukuria žavingą įspūdį. Atvykusi į Marijampolę, išgirdusi jos istoriją ir Kačių kiemelio legendą, ji pakeitė savo kūrinio viziją ir nutapė dar daugiau kačių ir paukščių, simbolizuojančių Marijampolės miesto istorijos fragmentus apie miesto grafienės P. Butlerienės meilę katėms.

Autorė Meg Regelous, JAV, 2017 m. P. Butlerienės kačių kiemelis, Marijampolė

Praskrendantys paukščiai

Ant tvoros pritvirtinti metaliniai paukščiai laukia saulėtos dienos, nes tuomet nuo medžių nusidriekia šešėlis ir atrodo, jog paukščiai tupi ant šakų.

Autorius Eli Elysee, JAV, 2015 m. Kęstučio g., Marijampolė

Šviesos instaliacijos miesto aikštėje

Lietuvių išeivijos menininko Ray Bartkaus ir Niujorko šviesos dizainerio Kacper Dolatowski sukurta inovatyvi šviesos instaliacija atgaivino Marijampolės centre esančią J. Basanavičiaus aikštę. Šis kūrinys pagyvina ne tik čia vykstančius renginius, bet ir kiekvieną vakarą sukuria išskirtinę atmosferą.

Autoriai Kacper Dolatowski ir Ray Bartkus, JAV, 2016 m. J. Basanavičiaus a., Marijampolė

Stotelė

Viename šio piešinio krašte dailininkas įamžino savo pagalbininkes, kitame – motociklu važiuojantį dainų autorių, rašytoją ir atlikėją iš JAV Bobą Dylaną. Ši pasaulinio garso asmenybė pasirinkta dėl to, kad B. Dylano giminės šaknys yra Suvalkijoje. Tvoros viduryje, šalia juodo katino ir autobusų stotelės, pavadintos simpoziumo “Malonny” vardu, nutapyta kita žinoma asmenybė – kanadietis poetas, muzikantas, dainininkas Leonardas Cohenas. Ir šio ryškaus menininko giminė yra kilusi iš Suvalkijos! R. Bartkus šią kompozicijos dalį pavadino “L. Cohenas laukia autobuso į Vilkaviškį”. Piešinyje galima atpažinti ir “Malonny 1” metu Ray Bartkaus sukurto visų pamėgto, tačiau jau sunaikinto piešinio “Vaiduoklių namas” akcentą.

Autorius Ray Bartkus, JAV, 2017 m. J. Basanavičiaus a. 3, Marijampolė

Pulkas

Menininkas Will Teather meno pasaulyje išsiskiria kūrinių šiuolaikiškumu, fantastiškomis temomis, puikiu tradicinės figūratyvios tapybos amato įvaldymu. Kompozicija savo dydžiu ir perspektyva sukuria tokį pojūtį, tarsi žiūrovai patys būtų paukščių pulke. Menininkas stengėsi atkreipti dėmesį į tai, ką simbolizuoja paukščiai. Balandžiai – taikos simbolis.

Autorius Will Teater, JAV, 2018 m. P. Butlerienės kačių kiemelis, Marijampolė

Minios anonimiškumas

Menininkas ant sienos prie esančių pastato langų nupiešė jų dar daugiau, taip norėdamas namo gyventojams suteikti apsauginį kamufliažą. Namo gyventojai galės žiūrėti pro savuosius tikrus langus, patys likdami nepastebimi, nes praeiviai, apžiūrinėdami nupieštuos langus, galbūt nepastebės pro tikruosius juos stebinčių namo gyventojų. Šis kūrinys nupieštas su mintimi jį vis patobulinti – nutapant languose dar daugiau akis blaškančių detalių.

Autorius Jeff Woodbury, JAV, 2018 m. P. Butlerienės kačių kiemelis, Marijampolė

Emocijų peizažas 2

Šis kūrinys „Malonny 3“ simpoziumo metu piešto kūrinio „Emocijų peizažas“ tęsinys. Tapyba primena akmeninį fasadą ar marmurinį koridorių, bet iš tikrųjų tai suglamžyto popieriaus imitacija. Įsižiūrėję į piešinį pamatysite suglamžyto popieriaus briaunas. Suglamžius popierių, jo nebeįmanoma visiškai ištiesinti. Tas pats ir su žmogumi. Kataklizmų ištiktas žmogus gali atsitiesti, tačiau patirtos traumos gali būti neatitaisomos.

Autorius Rachel Price Bacon, JAV, 2018 m. J. Basanavičiaus a., Marijampolė

Daryk tai, ko negalima

Ši žaidimų lenta simbolizuoja gerai žinomą žaidimą „Gyvatės ir kopėtėlės“. Piešinys patobulintas kompiuterinių žaidimų ir kitomis detalėmis, kviečiančiomis laužyti žaidimo taisykles. Čia nupiešti žaidimų herojai simbolizuoja dvi elgesio puses: gerąją ir blogąją. Žmogeliukas, kabantis ant žaidimo kauliuko ir žaidžiantis pagal taisykles, pralaimi, o taisykles laužantis skeletas kyla aukštyn link žaidimo pabaigos. Būtent tai ir simbolizuoja šio kūrinio pavadinimą. Piešinys ant mokyklos pastato sienos – lyg atspindys šiuolaikinio, dažnai maištaujančio jaunimo, norinčio laužyti taisykles ir daryti tai, ko negalima.

Autorius Ignas Vieversys, Lietuva, 2018 m. Vasario 16-osios g. 7, Marijampolė

Sklendimas minia

Šio kūrinio autorė – animatorė, kūrybos procese visada galvojanti apie judesius ir jų sekas. Autorė, sumaniusi šį darbą, pasigamino popierinę lėlę, pagal kurią studijavo kūno, rankų, kojų padėtis bei judesius ir perteikė jų seką ant sienos. Piešinio herojė sklendžia virš minios, minia ją neša, ji krenta į minią, tampa minios dalimi ir kyla vėl. Tai iliustruoja individo ir žmonių bendruomenės tarpusavio dinamiką.

Autorė Ianthe Jackson, JAV, 2018 m. P. Butlerienės g. 18, Marijampolė

Ceci n’est pas un mur

Šis kūrinys polemizuoja su garsaus belgų siurrealisto Rene Magritte piešiniu, kuriame realistiškai pavaizduota pypkė. Po pypke autorius užrašė: „Ceci n’est pas une pipe“ (liet. -„Tai ne pypkė“), norėdamas pabrėžti, kad tai, ką žiūrovas mato, yra tik iliuzija, sukurta dažais ant popieriaus. Ray Bartkus apvertė tokią logiką aukštyn kojomis. Jis ant namo sienos nutapė dangaus lopinėlį ir užrašė: “Ceci n’est pas un mur” (liet.- „Tai ne siena“), teigdamas, kad vaizduotė sukuria naują realybę.

Autorius Ray Bartkus, JAV, 2018 m. P. Butlerienės g. 9, Marijampolė

Laiptai į dangų

Ray Bartkus, piešdamas laiptus ir kitus architektūrinius elementus šalia esančių tikrų laiptų ir sienų, sukuria siurrealistinę, išmušančią iš vėžių, erdvę. Šioje erdvėje tampa neaišku, kas yra tikra ir kas tėra  iliuzija. Kartu dailininkas kvestionuoja realybės suvokimą. Galvoje gimę vaizdiniai keičia pasaulį aplink mus. Galima net teigti, kad vaizduotė kuria realybę. 

Autorius Ray Bartkus, JAV, 2019 m. Laisvės g., Marijampolė

Tabletės

Poliklinikos siena Eli pasirodė tinkama paveikslui, kurio tema būtų kiekvieno žmogaus juntama dilema dėl medikamentų būtinumo ir kartu mūsų piktnaudžiavimo jais bei priklausomybes. Niekas taip nedemonstruoja žmogaus pažeidžiamumo ir saviraiškos, kaip pražiota burna. Išsižiojama valgant, geriant, kvėpuojant, žiovaujant, rėkiant, išreiškiant nusistebėjimą ar paliepus gydytojui. Vaistai ir pražiota burna šiame paveiksle simbolizuoja mūsų pažeidžiamumą ir priklausomybes.

Autorius Eli Elysee, JAV, 2019 m. Kriaučiūno g. 2, Marijampolė

IN.side.OUT

IN.side. OUT piešinys kalba apie mokyklą, nes mokykla vaikui – vieta, kur jis, atsiskyręs nuo savo šeimos, kuria savo asmenybės paveikslą išorei. Taip pat šis piešinys kalba apie patyčias – dažnas ir tepamato išorinį paveikslą, nes akys nesugeba prasibrauti iki širdies, iki trapios menininko ar genijaus sielos, iki „IN“ asmenybės klaidų. Visas gyvenimas sudarytas iš skirtingų detalių, tačiau kiekviena dalis (kartais skaudi ar iš pradžių nesuprantama) yra reikalinga, nes ji – bendra paveikslo dalis. Nuo požiūrio priklauso tai, ką žmogus mato – baltą detalę ar už jos slypinčius neaprėpiamus kosmoso, kūrybos, fantazijos tyrus. IN.side. OUT piešinys kalba apie tai, kad Tu esi tas, kuris kuria arba griauna, stato sienas ar apnuogina širdį, būna IN arba OUT pusėje.

Autorė Radvilė Krušnauskaitė, Lietuva, 2019 m. Vasario 16-osios g. 7, Marijampolė

P.Š.B.

Katės atvaizdas susijęs su Marijampolės įkūrimo istorija. 1750 metais grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė įsakė pastatyti bažnyčią, aplink kurią ir įsikūrė šaunus Marijampolės miestas. Vietos žmonės kalba, kad grafienė labai mylėjo kates ir globojo ne vieną. Todėl Marijampolėje galima rasti tiek daug kačių atvaizdų, o čia tik vienas iš jų! Ši katė nutapyta savanorių plaštakomis, merktomis į dažus. Kas gali atsisakyti pagundai ranka palytėti švelnų padarėlį?

Autorius Ray Bartkus, JAV, 2019 m. J. Basanavičiaus a. 8, Marijampolė

Buktos pažintinis takas

Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo, įrengtas Buktos gamtinis-pažintinis takas, kuris greitai išpopuliarėjo ir sulaukia lankytojų visais metų laikais. Šis takas tapo puikia vieta praleisti laiką su šeima, čia atvykusieji dažnai surengia ir iškylą su užkandžiais bei laužu. Turistų poreikiams patenkinti įrengta poilsiavietė miško apsuptyje. Ji įsikūrusi vos 700 metrų nuo pažintinio tako, apie ją primena kelio ženklai. Tai puiki galimybė su šeima ir vaikais praleisti laiką natūralioje gamtoje, lavinti mažuosius mokant juos pažinti medžius ar kitus įvairius augalus, grybus, uogas.

Poilsiavietėje galima rasti visko, ko reikia gerai iškylai – joje pavėsinė, sūpynės, šiukšlių dėžės, tualetas. Čia laiką galima praleisti kitaip nei įprastai – speciali laužavietė sukurta taip, kad būtų galima pasikabinti puodą ir išsivirti sriubą, pavalgyti medžių apsuptyje. Pasigrožėti galima ir unikaliu tvenkiniu – pusė jo yra atnaujinta, padidinta, o kita pusė, siekiant apsaugoti natūralią gamtą ir ekosistemą, palikta kaip natūrali pelkė.

Buktos giria – unikali. Šioje, vienoje iš vertingiausių Lietuvos miškingųjų teritorijų, vien tik žolinių augalų suskaičiuojama daugiau nei 500. Buktos pažintinis takas siūlo 1,3 km ir 1,7 km ilgio pasivaikščiojimą, kur septyniose įrengtose stotelėse galėsite susipažinti su skroblynais, aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais bei kitais tako aplinkoje augančiais augalais, gyvenančiomis gyvūnų rūšimis.

Buktos pažintinis takas įrengtas 2005 m. Dvi trasos: 1,3 km ir 1,7 km.

Adresas: Želsva, Liudvinavo sen., Marijampolės sav.

Amalvos pelkės pažintinis takas

Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 11 km į rytus nuo Marijampolės, įrengtas Amalvos

pažintinis takas. Naujasis miesto pažintinis takas veda lankytojus į vieną iš didžiausių Suvalkijoje Amalvos pelkę, kurioje jie galės pasidžiaugti pelkės platybėmis bei tako informaciniuose stenduose pateikta pelkės istorija, jos ekosistema, gyvūnija ir augalija. Pažintinio tako pradžioje įrengta apžvalgos platforma – nuo jos atsiveria nuostabi Amalvos pelkės panorama bei Žuvinto biosferos rezervato kraštovaizdis, kuriame yra ir kitų lankytinų objektų. Ateityje tai turėtų būti dar vienas turistų traukos objektas, nes, anot miškininkų, tai labai natūralus ir unikalus Sūduvos gamtos kampelis, kurį būtina pamatyti.

Gamtinio pažintinio tako informaciniai stendai, kuriuos parengė Žuvinto biosferos rezervato direkcija, nurodo, kad Amalvos pelkėse gyvena arti šimto paukščių, o specifinė pelkių aplinka palanki gyvūnijai – čia galima sutikti pelkinius satyrus, paprastąsias angis, briedžius ir vilkus bei kitus žvėris.

Kaip nuvykti iki Amalvos pažintinio tako? 
Iš Marijampolės reikia važiuoti Prienų kryptimi, prie Meškėnų liepos sukti į dešinę link Bukonių ir, pravažiavus Bukonis, važiuoti link Daukšių, kol privažiuosite taką. Galima atvažiuoti iš Daukšių pusės: Daukšiuose pravažiuoti bažnyčią ir tiltą per Dovinę, o sankryžoje sukti į kairę link Bukonių, kol privažiuosite taką. 

Pažintinis takas įrengtas 2018 m. Tako ilgis – 121 m.

Adresas: Netoli Daukšių k., Marijampolės sav.

Šunskų fazanynas

Marijampolės savivaldybėje, Šunskų miestelyje, įrengtas fazanynas. Įkurti parką įkvėpė istorija, glaudžiai susijusi su Šunskų miesteliu ir šiais paukščiais. Fazanai greta Šunskų, Gūstabudžio kaime, pradėti auginti maždaug 1970 m., čia įkūrus vienintelį Lietuvoje fazanyną. Sovietmečio valdžios atstovai su savo svečiais mėgdavo šiose vietovėse rengti fazanų medžiokles. Pasikeitus politinei situacijai, šių medžioklių tradicijos sunyko, fazanynas tapo nereikalingas. 2008 m. patvirtintame Šunskų herbe pavaizduoti trys auksiniai fazanai simbolizuoja tris dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę, o juodos spalvos fonas įkūnija išmintį, išsilavinimą bei derlingas žemes.

Fazanyne edukaciniais tikslais dabar veisiami fazanai, šiuo metu jų yra apie 100 įvairiausių rūšių. Čia taip pat gyvena ir kiti dekoratyviniai paukščiai – povai, karveliai, petardos. Ateityje galvojama apie dar didesnę paukščių įvairovę. Visi norintieji jau gali fazanyne apsilankyti, pasigrožėti šiais karališkais paukščiais ir išgirsti pasakojimų apie jų gyvenimą. Fazanai į Europą kadaise atkeliavo iš tolimųjų Azijos kraštų.

Šunskų fazanyne lankytojai laukiami nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. (atsižvelgiant į oro sąlygas), darbo dienomis – nuo 8 iki 17 val. Lankytojų grupės priimamos su edukaciniu pasakojimu. Dėl apsilankymo su grupe skambinti tel. 8614 43086. Dėl fazanyno lankymo savaitgaliais skambinti tel. 8654 42641.

Adresas: Šunskai, Marijampolės sav.

Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro patalpose 2014 m. gegužės 31 d. duris atvėrė Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. B. Kleizaitė-Vasaris – teatralė, režisierė, pedagogė, bibliotekininkė, aktyvi visuomenininkė ir kultūros veikėja, mecenatė. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinta tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kitų autorių, taip pat įkurtas Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondas bei Vilniuje prie Arkikatedros ir Žemutinės pilies valdovų rūmų pastatytas Vytauto Kašubos (1915–1997) kurtas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Marijampolei iš viso ji padovanojo per 400 meno kūrinių.

Darbo laikas: II-V – 11.00 – 18.00 val. VI-VII – 10.00 – 15.00 val.

Adresas: P. Butlerienės g. 5, Marijampolė, tel. +370 652 841 27

Sasnavos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia

Važiuojantys į Marijampolę iš Kauno pusės pastebi (apie 1 km nuo kelio) raudonų plytų neogotikinį bokštą. Tai pačiame Sasnavos miestelio centre esanti Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, vienas puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. Pastatas – trijų navų, planas – lotyniško kryžiaus formos. Meninę vertę turi vietinių meistrų sukurta neogotikinė ąžuolinė sakykla su keturių evangelistų bareljefais, neobarokinė klausykla, iš senosios bažnyčios atkelta vandeninė, kun. S. Čėsnos medalionas.

Adresas: Sūduvos g., Sasnava

Šunskų bažnyčios statinių kompleksas

Bažnyčia pastatyta 1865 metais, ji stačiakampio plano, vienabokštė, su žema trisiene apside, šoniniais priestatais. Šventoriaus tvora metalinė, jos cokolis akmenų mūro, stulpai sumūryti iš plytų.

Pagrindinė komplekso dominantė – bažnyčia, orientuota šoniniu fasadu į Varpo gatvę, stovi centrinėje teritorijos dalyje, kiek atitraukta į rytų pusę. Šventoriaus kampuose stovi vieno aukšto beveik kvadratinio plano akmenų ir plytų mūro koplyčios. Šventorius aptvertas tvora. Pagrindiniai vartai su varteliais į šventorių yra priešais bažnyčią, kiti varteliai – rytų tvoros dalyje (iškirsta anga į klebonijos kiemą). Ansamblio kompozicija – centrinė, stilius – neogotika.

Adresas: Šunskai, Šunskų sen.

Skardupių bažnyčia ir klebonijos pastatai

Kunigas Pijus Andziulis, Marijampolės marijonų namų vyresnysis, 1936 m. buvo iškviestas pas ligonį į Skardupių kaimą. Prasti keliai pasiūlė mintį šioje vietoje statyti bažnyčią ir įkurti parapiją. 1937 m. rugsėjo 6 d. architektas Romanas Steikūnas parengė Skardupių bažnyčios su varpine projektą (varpinė liko nepastatyta). Tuomet Skardupių kaimo jaunimas, sužinojęs apie būsimos bažnyčios statybą, parengė vaidinimą “Kuprotas oželis” ir sukvietęs daugybę žmonių jį suvaidino Leonų sodybos klėtyje. Surinkti pinigai paskirti būsimos bažnyčios pamatams. Bažnyčia statyta parapijiečių lėšomis ir rankomis.

1940 m. pabaigoje įkurta Skardupių parapija, o po metų naujoje bažnyčioje pradėtos laikyti šv. Mišios. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia, pastatyta ir pašventinta pirmaisiais sovietų okupacijos metais. Vokiečių okupacijos, Antrojo Pasaulinio karo metais buvo pastatyta mūrinė klebonija, ūkinis pastatas ir parapijos namai su sale. Visas statybas organizavo klebonas Antanas Ylius, 1945 m. nuteistas dešimt metų kalėti.

1945 m. vasarą kun. A. Ylius – Vilkas, V. Gavėnas – Vampyras, J. Pileckis – Brokas ir A. Ratkelis – Oželis įkūrė partizanų “Tauro” apygardą. 1945 m. rugsėjo 16 d. įsteigtas Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (LIK). Čia vyko jo posėdžiai. 1945 m. spalio 12 d. Skardupių klebonijoje įvyko paskutinis LIK posėdis.

Adresas: A. Yliaus g. 39, Skardupiai

Geležinkelio stotis

Marijampolės geležinkelio stotis, statyta 1923–1924 m., turi didelę architektūrinę vertę. Tai yra vienas iš puošniausių tokio funkcinio stiliaus objektų Lietuvoje. Pagal kompoziciją ir stilių stotis originali tarp šios paskirties statinių Lietuvoje. Stotis dviaukštė, su stambiu vietinio vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaukščiais bagažinės ir administracinių patalpų tūriais. Pastatas mūrinis, išorės sienos dengtos raudonomis apdailos plytelėmis su tinkuotų dalių intarpais. Asimetriška, laipsniškai besivystanti pastato kompozicija būdinga moderno krypčiai. Pastato  dekore esama ir istorinių stilių reminescencijų (atikų puošybos elementai artimi neobarokui, aukšti dūmtraukiai perimti iš neogotikos), tačiau šios detalės harmoningai siejasi su visuma. Vertingi ir saugotini pastato elementai bei dalys – pastato tūris, autentiškas medžiagiškumas, fasadai ir jų dekoras, interjerai ir jų dekoras, planinė erdvinė struktūra, autentiški stalių gaminiai (keleivių laukiamosios salės suolai, durys, langai).

Adresas: Geležinkelio g. 16, Marijampolė

Marijampolės dramos teatras – buvusi parapijos salė

Dramos teatras ir Teatro skveras mena sudėtingą istoriją. Čia buvo rengiami lietuviški vakarai, vaidinimai. Vėliau teatras buvo uždarytas. 1956 m. dramos teatras buvo įsteigtas iš naujo ir greitai tapo vienu iš įdomiausių Lietuvos teatrų. 1963 m. teatras likviduotas, bet 1988 m. įsteigtas Marijampolės valstybinis dramos teatras, o 1992 m. pertvarkytas ir perduotas miesto savivaldybei.

Kunigo Antano Kazlausko iniciatyva 1937 m. buvo pradėta statyti šv. Arkangelo Mykolo parapijos salė. 1938-1939 m. pastatytos sienos, uždengtas stogas, 1940 m. pradėti vidaus įrengimo darbai, montuota šildymo sistema. Prasidėjus sovietinei okupacijai (1940 m.), nebaigtas statyti pastatas nacionalizuotas. 1992 m. sausio 15 d. įkurtas Marijampolės municipalinis dramos teatras.

Adresas: P. Armino g. 2, Marijampolė

Paminklinis suolelis Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai

Paminklinis suolelis V. Urmanavičiūtei – Urmanai. Mūsų krašto lakštingalos ir norus pildantis suolelis. Tereikia tik ant jo prisėsti ir labai kažko panorėti. Svajonės, gražios kaip lakštingalos giesmė, pradės pildytis…

Adresas: Vilkaviškio g. 2, Marijampolė

Paminklinis akmuo V. Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“

Paminklinis akmuo V. Kernagio nemariajai dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Nemarus kūrėjas, amžinai gyva ir jo daina. Čia taip gražu, kad pravirkt gali…

Adresas: Poezijos parko prieigos, Marijampolė

J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“

J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“ (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Marijampolės širdis, miestiečių susibūrimo vieta, menanti praeities istoriją. Tai paminklas, atspindintis lietuvių tautos laisvės siekius ir kovą dėl kalbos išlikimo.

Kadaise ši aikštė buvo pavadinta Turgaus, vėliau Piliečių, vėliau – Jono Basanavičiaus vardu. Čia geležies ir metalo dirbiniais prekiavo Jakobas Aizikovičius, Berelis Blasbergas ir Šmerelis Rutenbergas, bakalėja vertėsi Zacharas Achronas ir Faivelis Kotleris, batais prekiavo Chackelis Kalenickis, manufaktūra – Joselis Abelsonas, odos dirbiniais – Judelis Segalis, plytomis – Pesė Eichebergienė, ašutų plunksnomis – Chaimas Londonas. Šioje aikštėje buvo Samuelio Finkelšteino restoranas, Chajos Garbarskaitės valgykla, Geršono Ribickio kavinė ir visur, kur bepasisuktum, virė prekyba. Marijampolė atgydavo trečiadieniais ir penktadieniais – turgaus dienomis, o aprimdavo šeštadienį, šabo dieną.

Adresas: J. Basanavičiaus a., Marijampolė

P. Butlerienės (kačių) kiemelis

Marijampolei davusi pradžią moteris – neeilinė, stipri ir įtakinga asmenybė grafienė Pranciška Butlerienė. Pasikvietusi pirmąjį marijonų vienuolį, besikuriančiame miestelyje pastačiusi bažnyčią ir marijonų vienuolyną, įkūrusi Marijampolę ir labai mylėjusi kates. Jaukus ir gyvas senamiesčio kiemelis, su vandeniu žaidžiančios  grafienės P. Butlerienės katės mena Marijampolės miesto istorijos pradžią. Kiemelyje rengiami gyvos muzikos koncertai, organizuojami įvairūs renginiai. Nuo čia prasideda ekskursijos ir gidų pasakojimas apie Marijampolės miestą.

Adresas: Tarp Kęstučio g. ir P. Butlerienės g., vidinis kiemas

Paminklas Tauro apygardos partizanams

Vytauto parke  pastatytas paminklas Tauro apygardos partizanams, jų rėmėjams ir ryšininkams, 1994-953 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę. Paminklas atidengtas 2003 m., jo autorius – skulptorius Alfonsas Ambraziūnas.

Adresas: P. Kriaučiūno g. 26, Marijampolė

Buvusios Mokytojų seminarijos pastatų kompleksas

Lietuvos atgimimo laikus gerai mena ir buvusios Mokytojų seminarijos pastatų kompleksas Vytauto gatvėje. Čia buvo ruošiami  mokytojai pradžios mokykloms. Seminarija įsteigta buvusiame karininkų klube 1919 m., ji buvo viena iš dviejų pirmųjų mokytojus rengiančių įstaigų nepriklausomoje Lietuvoje. Šalia pagrindinio pastato – gražiai suremontuota biblioteka. Iki 2014 m. čia veikė Marijampolės kolegijos edukologijos ir socialinio darbo fakultetas.

Adresas: Vytauto g. 45, Marijampolė

Marijampolės senosios kapinės

Marijampolės senosiose kapinėse ilsisi mokytojo, poeto ir vertėjo, lietuviškos spaudos platintojo Petro Armino – Trupinėlio palaikai, šalia – ir garsaus mokytojo, knygnešio Petro Kriaučiūno bei pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus Vinco Pietario kenotafai (simboliniai kapai). Šiose kapinėse prie centrinio tako yra ir rašytojos Žemaitės kapas, čia palaidotas ir 1991 m. sausio 13-ąją žuvęs Rimantas Juknevičius. Senosiose Marijampolės kapinėse, jų viduryje, centrinio tako dešinėje  yra Marijonų kongregacijos Lietuvos šv. Jurgio provincijos vienuolių kapai. Juose ilsisi pirmieji atnaujintos vienuolijos nariai: kun. J. Totoraitis, kun. V. Dvaranauskas, kun. J. Navickas, kun. J. Kazakas  ir daugelis kitų kunigų bei brolių marijonų.

Adresas: P. Armino g. ir Varpo g. sankirta

Rygiškių Jono gimnazija

Rygiškių Jono gimnazija pradėjo veikti 1867 m. Pastatas – klasicizmo formų statinys. Gimnazijoje nuo pat pradžių vyko lietuvių kalbos pamokos ir ji greitai tapo tautinio atgimimo centru. 1920 m. mokyklai suteiktas Rygiškių Jono vardas – juo dažniausiai pasirašinėjo kalbininkas Jonas Jablonskis.

Rygiškių Jono gimnazja išugdė daug mūsų tautai nusipelniusių garbių asmenybių – Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką, Vasario 16-osios Akto signatarą, tautos patriarchą Joną Basanavičių, taip pat arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kuris šioje gimnazijoje mokėsi nuo 1882 iki 1887 m., Lietuvos prezidentą Kazį Grinių ir daugelį kitų kultūros bei mokslo veikėjų. 1867 m. atvėrusi duris gimnazija turėjo tarnauti kaip rusifikacijos įrankis, tačiau būtent čia dygo lietuviškumo daigai, vėliau suvešėję ir padarę gimnaziją tautinio atgimimo lopšiu, išgarsinusiu Sūduvos kraštą. Gimnazijoje įrengtas muziejus, kurio ekspozicijos pasakoja apie garsiausius auklėtinius, pristato jų darbus ir pasiekimus. Kiekvienas apsilankęs jame tikrai nustebs, kad tiek daug Lietuvai ir Europai nusipelniusių žmonių varstė šios gimnazijos duris.

Seniausioje Sūduvos gimnazijoje mokėsi ne vienas žydų tautybės mokinys. Baigę gimnaziją jie pasirinko gydytojų, teisininkų, verslininkų ir kitų garbingų profesijų kelią. Šią gimnaziją baigė Lietuvos kariuomenės kapitonas Jokūbas Gensas, 1920 m. savanoriu įstojęs į karo mokyklą. Vokiečių okupacijos metais jis buvo Vilniaus geto žydų tarybos narys. Nuo 1942 m. liepos 12-osios vokiečių įsakymu pradėjo vadovauti getui. J. Gensas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje: vokiečių nurodymu turėjo pateikti masinių šaudymų aukų sąrašus, antra vertus – saugojo geto gyventojus nuo visiško sunaikinimo. 1943 m. rugsėjo 14 d. buvo iškviestas į Vilniaus gestapo būstinę ir ten nušautas.

Adresas: Kauno g. 7, Marijampolė

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1841 m. netoli nuo pašto stoties. Tais pačiais metais šalia bažnyčios pradėjo veikti liuteronų mokykla, kiek vėliau pastatytas ir bokštas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje bažnyčia buvo uždaryta, apgriauta, nuo bokšto nuimtas kryžius ir varpas. Pokario metais bažnytinis turtas ir žemė nacionalizuota, pastatas paverstas grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale, šalia kurios dar pristatytas baseinas. 1992 m. bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų parapijai.

Adresas: Kauno g. 9, Marijampolė

Buvusi žydų sinagoga (Haknasat Orhim arba Choralinė sinagoga)

Net XIX a. miestų raidą pakeisdavo dažnai kylantys gaisrai. Be gyvenamosios vietos likdavo dešimtys, o kartais ir šimtai šeimų. Gaisrai niokojo ir Marijampolę. Po 1894 m. gegužės 26 d. kilusio gaisro buvo nuniokotas miesto centras ir tuometinė Policijos, dabar P. Butlerienės gatvė, todėl atstatant miestą atsirado erdvė, kurioje iškilo nauja sinagoga. 1899 m. miesto architektas Valerij Rybarski parengė maldos namų projektą ir tikėtina, kad jau po metų Marijampolę papuošė gražus statinys. Sinagoga buvo mūrinė, tinkuota, dvišlaičiu stogu, nevientiso tūrio, su gausiais puošybos elementais. Tarp jų – iškilios tinko rozetės, arkinių nišelių eilė pagrindiniame fasade, taip pat frontono nišoje įkomponuotas simbolinis Toros motyvas. Sovietų valdžia čia buvo įkūrusi paruošų sandėlį bei daržovių parduotuvę. 1985 m. pastatas rekonstruotas ir jame įkurti inžinierių namai, o po dešimtmečio čia pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras, kuriam 2013 m. suteiktas Meilės Lukšienės vardas. Čia atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija.

Pasakojama graži legenda, kad švenčiant Purimą (Pavasario šventę) marijampoliečių žydų bendruomenė rinkdavo maistą vargšams. Visi prisidėdavo, kiek galėdavo, tik vienas turtingas žydas atsisakydavo aukoti skurstantiems. Tada aukų rinkimo komitetas, pasitaręs su rabinu, nusprendė per Purimo šventę prie turtuolio durų pastatyti suaukoto maisto pintinę ir nepaimti jos tol, kol šis turtingas žmogus nepaaukos vargšams didelės pinigų sumos. Nuo tada ir jis jau neužmiršdavo skurdžiau gyvenančių kraštiečių.

Adresas: P. Butlerienės g. 5, Marijampolė

Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia pastatyta 1888 m. kaip stačiatikių cerkvė. Tai neobizantinė, eklektinė, vienbokštė ir vienanavė bažnyčia su priestatais ir septyniais bokšteliais. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas perdavė cerkvę marijonams, kurie ją pertvarkė į bažnyčią ir tarnavo joje iki jos uždarymo. Sovietmečiu buvo uždaryta, paversta sandėliu, vėliau čia įkurtas archyvas.

Nuo 1924 m. bažnyčia veikė kaip IX Vytenio pėstininkų pulko įgulos šventovė.  Ši marijonų „filija“ – aptarnaujamoji bažnyčia – uždaryta 1944 m., maldos namais vėl tapo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1989 m. grąžinta katalikams, rekonstruota, o 1990 m. vėl atvėrė duris tikintiesiems. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia buvo pirmoji atšventinta bažnyčia dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje.

Adresas: Vytauto g. 31, Marijampolė

Marijonų gimnazija

Mokyklą – juvenatą tėvai marijonai atidarė 1921 m. vienuolyno patalpose, o 1923 m. pastatytas trijų aukštų pastatas – berniukų gimnazija su bendrabučiu. Norinčiųjų mokytis Marijonų gimnazijoje buvo gana daug. Į ją buvo priimami berniukai nuo dvylikos metų. Kunigų marijonų vienuolija, gimnazijos steigėja, stengėsi priimti kuo daugiau neturtingų tėvų vaikų atleisdama juos nuo mokesčio už mokslą. Svarbiausias gimnazijos uždavinys –  paruošti jaunuolius aukštajam mokslui ir išsiugdyti kandidatų savajai kongregacijai. Ši klasikinė gimnazija formavo tvirtus žinių pagrindus. Be kalbų, didelis dėmesys buvo skiriamas filosofijai, fizikai, matematikai, gamtos ir visuomenės mokslams, istorijai, braižybai, dailyraščiui ir fizinei kultūrai. Marijonų gimnazijoje veikė eucharistininkų, literatų, visuomeninkų, abstinentų, sportininkų, dramos mėgėjų būreliai. Tarpukaryje daug Marijampolės marijonų gimnazijos auklėtinių tapo mokytojais, kunigais, gydytojais, inžinieriais, teisininkais ir kitų sričių specialistais. 1940 m. gimnazija uždaryta. Atgavus nepriklausomybę, 1997 m. mokyklos veikla atgaivinta, o 2008 m. ji pertvarkyta į gimnaziją.

Adresas: J. Bendoriaus g. 11, Marijampolė

Marijonų vienuolynas

Prienų seniūno žmonos grafienės Pranciškos Ščiukaitės – Butlerienės kvietimu 1750 m. į besikuriantį Starapolės miestelį atvyko pirmasis vienuolis marijonas čekas Adalbertas Vaitiekus Strachas. Grafienės priskirtame marijonams žemės sklype jos lėšomis pradėtas statyti medinis vienuolyno pastatas bei bažnyčia. Prie vienuolyno besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą. 1791 m. buvo pastatytas didelis keturkampis vienuolyno pastatas. Po 1831 m. ir ypač 1863 m. sukilimų dalis vienuolių ištremta į Sibirą, dalis emigravo. 1904 m. vienuolynas buvo uždarytas.

Marijampolės vienuolynas šeimininkams sugrįžo 1917 m. Pradėti tvarkyti per karą nukentėję pastatai, vienuolynas veikiai vėl tapo stambiausiu, veikliausiu marijonų centru. Jis ypač išaugo per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų. Buvo žymiai padidintas vienuolyno pastatas ir suremontuota bažnyčia. Po Lietuvos okupacijos 1948 m. vienuoliai buvo prievarta išregistruoti iš miesto be teisės čia gyventi, o vienuolyne bei gimnazijoje įsikūrė raudonarmiečiai. Jie nuniokojo pastatus, kurie tik 6-7 dešimtmečiais buvo atiduoti mokymo įstaigoms. 1991 m. vienuoliams grąžinti vienuolyno, buvusios spaustuvės bei gimnazijos pastatai pradėti remontuoti.

Adresas: J. Bendoriaus g. 3, Marijampolė

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo mažoji bazilika

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika – viena svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių.

Dabartinės bazilikos pirmtakė – apie 1717 m. Prienų seniūno Morkaus Antano Butlerio pastatyta medinė koplyčia. 1758 m. Prienų seniūnė grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė atsikvietė šv

. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuoliją, pastatė vienuoliams medinę bažnyčią. 1809 m. jai sudegus, naujosios mūrinės bažnyčios statyba rūpinosi marijonai. 1824 m. bažnyčia pašventinta šios vienuolijos globėjo Šv. Arkangelo Mykolo vardu. XIX–XX a. pradžioje bažnyčia ne kartą plėsta ir puošta, sujungta su šalia esančiu vienuolynu.

Dabartinė bažnyčia turi neobaroko stiliaus bruožų, yra lotyniško kryžiaus plano, dviejų bokštų, su apside. Vidus trijų navų, skliautuotas, bažnyčioje – šeši altoriai. 1934 m. bažnyčios švč. Jėzaus Širdies koplyčioje palaidotas arkivyskupas J. Matulaitis. 1987 m. jį paskelbus Palaimintuoju, relikvijos iškeltos į specialiai pertvarkytą šios koplyčios, nuo tol vadinamos jo vardu, altorių. Marijampolėje kasmet  iškilmingai švenčiamos J. Matulaičio beatifikacijos metinės, į kurias suvažiuoja būriai piligrimų ir tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

1992 m., atsižvelgiant į bažnyčios istorinę svarbą, jai suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Vakarinėje šventoriaus dalyje, už bazilikos apsidės – marijonų kapai (1865 – 1911). Tarp jų ir paskutinio „baltojo“ marijono kun. Vincento Senkaus palaikų poilsio vieta. Jam dar kun. Jurgis Matulaitis 1908 m. vasarą išsakė savo troškimą tapti marijonu ir į jo rankas po metų „sudėjo“ pirmuosius vienuolio įžadus.

Iki 1865 m. marijonų vienuolijoje buvo priimta nepalikti vienuolio kapo žymės. Vėliau, po 1917 m., marijonai savo mirusiuosius pradėjo laidoti ir iki šiol tebelaidoja senosiose miesto kapinėse, atskiroje kapavietėje.

Adresas: J. Bendoriaus g. 1, Marijampolė