Kai žydi blindės, karklai, gluosniai

Gluosnis ir visa plati jo giminė pavasarį traukia mūsų dėmesį tarsi saulė švytinčiais gelsvais žiedynais, daugelio kačiukais vadinamais. Kada gi daugiau, jeigu ne balandžio mėnesį galima pastebėti, kiek daug gluosnių, blindžių, žilvičių mus supa? Visi jie – tarsi vaistinė…

Gausi gentis

Gluosnis (lot. Salix) – gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Lietuviškai šios genties augalai vadinami gluosniais ir karklais, Salix caprea – blinde, Salix viminalis – žilvičiu. Gluosniais vadinami vieną tvirtą kamieną turintys šios genties augalai, o krūmijantys – karklais. Lietuvoje auga daugiau kaip 20 šios genties rūšių: blindė, žilvitis, virbis, karklas ir kiti. Tai vietinės rūšys, labai dažnos miškuose, kirtimuose, jaunuolynuose, paupiuose, drėgnose pievose.

Paprastoji blindė (lot. Salix caprea) – gluosninių šeimos daugiametis dvinamis 15–20 metrų aukščio šviesiamėgis medis, rečiau – krūmas. Gyvena apie 60 metų, greitai auga, dauginasi sėklomis ir ataugomis.

Antropologai teigia, kad jeigu vienos genties  augalai turi itin daug pavadinimų, jie buvo išskirtinai dažnai naudoti. Vadinasi,  mūsų proseneliai gluosninių šeimos augalus labai mėgo ir mokėjo įvairiai juos panaudoti. Antraip iš kur jie tiek daug pavadinimų turėtų?

Stebino gajumu ir gyvybingumu

Pasak garsiosios šviesaus atminimo vaistininkės, hab. biologijos mokslų daktarės, liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės, sekdami paskui šiaurės elnius ir kitus medžiojamus gyvūnus, mūsų protėviai stebėjosi karklų gajumu, tinkamumu įvairiems dirbiniams.

Regis, jau supuvę, sutręšę, o iš pašaknų vėl želia, kad tik kur žemę kokia šaka pasiekė, koks lūžena žemėn įsmigo – jau ir keliasi. Tarsi amžina gyvybė. Neatsitiktinai, kai reikėdavo lūžusį kaulą ar gilią žaizdą tvarstyti, sakydavo: „Kur karnelė krito – ten šakelė žėlė, kur šakelė žėlė – viršūnėlė kėlės, dedu karnų šitų, kad kaulas sugytų“. Visada pabrėždavo, kad žilvičio karna turi begalines gyvybės atsargas, ja sutvarstyti kaulai gražiai sugydavo, žaizda užsiverdavo nepūliuodama. Kaipgi kitaip – salicilatai – vieni stipriausių dezinfekuojamųjų vaistų, o karnoje dar ir sulos su visu biokompleksu yra.

Šiaurės tautelės ir grūda elnio taukus su karklų lapais – tai sotus valgis, kuris tvarko ir gaivina virškinimą, gydo peršalus. Didelės patirties negalima pamiršti – gyvuliniai riebalai visada buvo svarbiausias energijos šaltinis rūsčiomis gamtos sąlygomis, o gluosnių ir karklų lapai nestokoja dezinfekuojamųjų, uždegimą mažinančių medžiagų, taigi ir vaistui, ir profilaktikai tinka, be to, kaip ir visi jauni lapai turi nemažai vitamino C. Dėl to karklai buvo labai gerbiami.

Liaudies medicinos patarimai

Liaudies medicinos žinovai dažniausiai naudoja blindžių ar įvairių gluosnių žievę, kuri lupama pavasarį, kai lengvai atšoka nuo medienos. Ji džiovinama palėpėje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi lenkiama traškiai lūžta. Iš kilogramo šviežios žievės gaunama apie 500 g sausos. Išdžiovintą žievę galima laikyti ketverius metus – teigiama, kad tiek laiko ji išsaugo vaistines savybes.

Blindžių ir įvairių gluosnių žievėje yra daug rauginių medžiagų, glikozido salicino, apie 4 proc. salicilo rūgšties, mineralinių medžiagų, flavonoidų, vitamino C, cukraus. Ji įeina į daugelio prakaitą varančių arbatų sudėtį. Liaudies medicinoje blindžių žievės antpilas dažniausiai vartojamas temperatūrai mažinti ir  prakaitavimui skatinti – tai daro salicinas. Taip pat nuoviro geriama nuo galvos skausmo, neuralgijos, užsitęsusio viduriavimo, reumato, sąnarių, šlapimo takų, skrandžio uždegimų. Išoriškai žievės nuoviru gydo skaudamus sąnarius, skalauja burną, plauna galvą, kai pleiskanoja oda, slenka plaukai, mirko kojas, jei išsiplėtusios jų venos. Į vidų vartojama gydant peršalimo, sąnarių ligas, podagrą, galvos skausmus, virškinimo sistemos sutrikimus, reumatą.

Vaistams, tik žymiai rečiau, renkami ir blindžių, karklų lapai, turintys apie 200 mg vitamino C, ir žiedynai. Sutrintų lapų dažniausiai dėdavo prie žaizdų. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar šių ligų profilaktikai pavasarį reikėtų du kartus per dieną sukramtyti po kelis blindžių žiedynus, vadinamus „kačiukus“ ar išgerti po stiklinę jų arbatos – tai natūralus, gamtos sukurtas aspirinas. Jis skystina kraują, tinka infarkto, insulto profilaktikai, teikia jėgų, naudingųjų medžiagų. Seniau blindžių žiedų nuoviru gydydavo džiovą, jo duodavo išblyškusiems ir nevalgiems vaikams.

Visų gluosninių žievėje yra panašių cheminių medžiagų. Ypač daug salicilinų yra purpurinio karklo žievėje (Salix purpurae), vaistams naudojami ir baltasis, trapusis bei kiti gluosniai. Gluosnių žievė lupama anksti pavasarį, kai lengvai atsiskiria, laikoma iki ketverių metų. Reikia įsidėmėti, kad gluosninių žievės preparatų negalima vartoti moterims nėštumo metu.

Lengviausias gydymosi blindėmis ar gluosniais receptas – pavasarį kasdien sukramtyti po kelis „kačiukus“ arba užsiplikyti jų arbatos – skystins kraują, bus profilaktinė priemonė nuo infarkto, insulto ar jų pasikartojimo. Blindžių pumpurai – didelė vertybė ir tiems, kurie serga podagra, reumatu, kuriems kaupiasi druskos. Puodeliui vandens pakanka penkių blindžių žiedynų. Juos užpylus verdančiu vandeniu, arbata tuojau pasidaro saulės geltonumo, kaip ir šlamučių, ji labai kvapi. Šia arbata galima mėgautis 2–3 savaites.

Ir kasdienai bei  pirčiai

Laikas, kai sužydi  blindės, laikomas tikrojo pavasario pradžia – maždaug tuo metu  vidutinė paros oro temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos, galima sėti pirmąsias daržoves.

Iš gluosnių rišamos ir vantos. Teigiama, kad jos normalizuoja padidėjusį rankų ir kojų prakaitavimą, padeda susidarius pūliniams, votims, tinka sergantiems artritu, reumatu, podagra, atgaivina nejautrius sąnarius, stabilizuoja medžiagų apykaitą, kaip kompresas tinka varikoziniam venų išsiplėtimui ir ginekologinėms ligoms gydyti.

Bitininkai teigia, kad iš anksti pavasarį žydinčių augalų blindės jiems yra vienas brangiausių augalų, nes bitėms duoda daug nektaro, duonos, pikio, o vasarą – ir lipčiaus. Ten, kur yra daug blindžių, bitės po žiemos greitai sustiprėja. Iš blindžių stipresnės šeimos per dieną gali parnešti 1–2 kilogramus medaus.

Norintiems išbandyti 

1. Šimkūnaitės patarimai

Jeigu iškylaudami peršalote, o po ranka neturite vaistų, pravers karšta blindžių žiedynų ar gluosnių žievės arbata. Ji tinka ir pritrintoms pūslėms nuplauti.

Kai dėvint sintetinę avalynę kojos stipriai prakaituoja, tarpupirščiuose, kulnuose ar panagėse įsiveisia grybelių. Karklo žievės nuoviras gal ir per silpnas šią ligą išgydyti, bet pravers, kad grybelis neišsikerotų ir neužsikrėstume. Sergant reumatu daromos žilvičių ar karklų žievės vonios.

Žievės nuoviras

Valgomąjį šaukštą susmulkintos blindžių žievės užpilkite 2 stiklinėmis vandens, pavirkite 15–20 minučių ant silpnos ugnies, uždenkite, palikite pritraukti 4 valandas, po to nuovirą nukoškite.

Gerkite po pusę stiklinės šio nuoviro 2–4 kartus per dieną prieš valgį, jei vargina skrandžio, žarnyno, sąnarių skausmai, podagra, viduriuojate, skauda galvą. Žievės nuoviru galima skalauti burną sergant stomatitu.

Temperatūrai mažinti

Po valgomąjį šaukštą susmulkintos blindžių žievės ir pelkinių vingiorykščių žolės užpilkite puse litro vandens ir pavirkite 5 minutes ant silpnos ugnies. Palaukite, kol truputį pravės ir nukošę gerkite šilto nuoviro po trečdalį stiklinės kas 2 valandas. Jis tinka ir nuo sąnarių uždegimo, skrandžio ir žarnyno ligų.

Išsamiau – Daivos Červokienės knygoje „Kaip gydo medžiai“.

Ją galima įsigyti iš autorės susisiekus epaštu daiva.cervokiene@gmail.com