Kaltas ne biokuras

rugpjūčio 9, 2018
Sakalinės miško „jaunuolynas“
rugpjūčio 9, 2018
Didesni kirtimai – nauda ar žala?
rugpjūčio 9, 2018

Kaltas ne biokuras

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas teigia, kad biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimų normą.

“Didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui – yra absurdiškas motyvas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai”,- pažymi jis.

Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos. Tai puikiai iliustruoja medienos pardavimų statistika, pavyzdžiui, šių metų antrojo pusmečio ilgalaikiuose ir pusmetiniuose aukcionuose buvo parduota 586,43 tūkst. kub. m medienos, iš jų 526,34 tūkst. apvaliosios medienos ir 60,08 tūkst. kub. m miško kirtimo liekanų. Tad miško kirtimų liekanos, naudojamos biokuro gamybai, sudaro apie 10 proc. parduodamos medienos. Be kirtimo liekanų gamybai naudojama malkinė mediena sudaro 12 proc. pardavimų, tačiau biokurui gaminti naudojama tik prasčiausia – III grupės malkinė mediena, sudaranti maždaug pusę visų malkinės medienos pardavimų.

“Svarbu atkreipti dėmesį, kad Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pateikta rekomendacija kertamus pušynų plotus padidinti nuo 2333 ha iki 2984 ha, kitaip tariant, anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų, o dabar planuojama šį skaičių padidinti iki 25,6 proc., t.y. 4,5 proc. Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiau kirsti būtent pušis, o jos biokuro gamybai nėra reikšmingos. Padidinus kirtimus išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka, tačiau viešai atsakomybę už iškirstą mišką bandoma suversti biokuro pramonei”,- akcentuoja R. Lapinskas.

Anot jo, nors Aplinkos ministerija apsimetė prieštaraujanti kirtimų normos didinimui, tačiau netrukus po to, kai Vyriausybė patvirtino sprendimą, aplinkos viceministras Martynas Norbutas jau dėstė žiniasklaidai argumentus apie neva Vyriausybės siekį užkirsti kelią šildymo kainų kilimui. Kaip kitaip pavadinti tokius teiginius, jei ne manipuliacija gyventojų nerimu dėl galimai brangsiančio šildymo? Arba viceministras visiškai nesusigaudo, arba iš anksto apgalvotai meluoja, teigdamas, kad miškų kirtimus reikia didinti dėl biokuro. Bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro vos 25-30 proc., tad jo kainos kilimas neturės didelės įtakos šildymo kainoms.

  1. Lapinskas primena, kad dar planuojant valstybinių miškų reformą kartu su sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” steigėjais baimintasi, jog kitas žingsnis po valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarkos bus kirtimų didinimas, kas leistų pateisinti naujo darinio efektyvumą. Deja, prognozės išsipildė su kaupu.

“Atsakingai pareiškiu – biokuro poreikis nedarė įtakos miškų kirtimo normos didinimui, o toks pasiteisinimas iš aplinkos viceministro lūpų yra apsimestinis ir neteisingas”,- pabrėžia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas. 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin