Karalienės Bonos pėdom (Pilviškiai)

PILVIŠKIAI

Pilviškių miestelis įsikūręs Šešupės ir Pilvės santakoje, 14 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, prie Kauno-Kybartų geležinkelio linijos. Šalia seniūnijos driekiasi tarptautiniai ir krašto keliai.

Pilviškiai 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1656 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 

Pilviškių seniūnijoje gimė daug įžymių žmonių:  rašytojas Vincas Pietaris (1850-1902) Žiūriuose-Gudeliuose, poetas, vertėjas Kazys Bukaveckas (1855-1940) Opšrūtuose, XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, varpininkų sąjūdžio iniciatorius ir puoselėtojas „Tautiškos giesmės“ kūrėjas, rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, vienas lietuvių dramaturgijos pradininkų Vincas Kudirka (1858-1899) Paežeriuose, rašytojas Antanas Kriščiukaitis-Aišbė (1864-1933) Paežeriuose,  poetas, vertėjas Jonas Žilius-Jonila (1870-1932) Jurkšuose,  knygnešys Juozas Rimša (1875-1970) Naudžiuose, dailininkas skulptorius Petras Rimša (1881-1961) Naudžiuose ir kiti.

Lankytini objektai

Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia – balta dvibokštė šventovė. Atstatyta 1997 m., moderno stiliaus, didinga, bet jauki vidaus erdve. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1685 m., 1874 m. padidinta, pristatytos šoninės koplyčios, pastatyta varpinė. Antrojo pasaulinio karo pradžioje sudegė, teliko mūrinė varpinė. 1942 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, bet dėl atsinaujinusių karo veiksmų, statybą teko nutraukti. 1947 m. buvo pastatyta laikina medinė bažnytėlė.

Pilviškių jungtinė metodistų bažnyčia – metodistų bendruomenė įsikūrė 1921 m. Moderni bažnyčia miestelio centre atidaryta 2003 m. Metodistai garbina tą patį Dievą, tik neturi Švč. Mergelės Marijos kulto, taip pat nėra išpažinties. Metodistų bažnyčios ištakos siekia XVIII amžiaus Angliją.

Obeliskas „Tauro“ apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui (1915-1948 m.) – pastatytas 1998 m.

PILVIŠKIŲ HIDROELEKTRINĖ (Šešupės upė)

Jos galingumas – 220 kW. Pilviškių hidroelektrinėje pastatytos dvi turbinos po 110 kW, maksimalus vandens kritimo aukštis 2,8 m.

PILIŪNŲ PILIAKALNIS. Piliūnų piliakalnis su gyvenviete, žinomas ir Pilių vardu – piliakalnis. Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas. Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Aikštelė trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 11 m ilgio, 14 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 2 m aukščio, 22 m pločio pylimas 2,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 4 m aukščio.

JONO,  KAZIO, STASIO IR ANDRIAUS  BRUNZŲ GIMTINĖ. Kazys Brunza – žymus Lietuvos botanikas ir mikrobiologas, biologijos mokslų daktaras.  (1903 m. rugsėjo 13 d. gimė Parausiuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje – mirė 1991 m. spalio 13 d. Vilniuje). Kazio Brunzos  vaikai – kompozitorė Konstancija Brundzaitė, architektė Elena Brundzaitė ir automobilininkas Stasys Brundza (g. 1947 m. vasario 22 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius, automobilininkas, automobilių sporto organizatorius, verslininkas, kolekcionierius.  Jonas Brundza, medicinos mokslų daktaras iš Parausių k. 1916 m. baigęs mokslus Maskvos medicinos akademijoje, buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę ir pasiųstas į frontą, o 1919 m. grįžo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Iš pradžių dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiuoju gydytoju, o netrukus – įsteigtos Karo ligoninės viršininko padėjėju, stažavosi Leipcigo klinikose neurologijos srityje. Neurologijos skyriuje ne kartą gydėsi J.Basanavičius ir J.Jablonskis, kiti garbūs ano meto lietuviai. Stasys Brunza. Sūnus Rimas Brunza – bagių lenktynininkas. Andrius Brunza. Andriaus Brundzos sūnus LŽŪU docentas Jonas Brunza.

VYSKUPO  VINCENTO  BORISEVIČIAUS GIMTINĖ. Vincentas Borisevičius (1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje – 1946 m. lapkričio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos vyskupas. Kandidatas į palaimintuosius. 1903 m. įstojo, o 1909 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Baigęs studijas išsiųstas tęsti mokslus į Friburgo universitetą Šveicarijoje. 1910 m. gavo licensiato laipsnį, įšventintas į kunigus. 1940 m. pašventintas vyskupu. 1946 m. suimtas, kalintas ir kankintas, galiausiai nuteistas mirti. 1946 m. lapkričio 18 d. sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. 1999 m. rugsėjo mėn. vyskupo palaikai surasti ir perkelti į Telšių katedros kriptą.

PARTIZANŲ  ŽŪTIES  VIETA.  Partizanų žūties vieta. 1950 m. birželio 22 d. Žiūrių-Gudelių kaimo apylinkėse žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras, Vytauto rinktinės ūkio dalies viršininkas Antanas Grikietis-Slapukas, Žalgirio rinktinės partizanas Jonas Raulinaitis-Lokys ir Juozas Žemaitis-Kantas.

KOMEDIJA „AMERIKA PIRTYJE“. 1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškiuose, gimė Juozas Vilkutaitis (slap. Keturakis) – teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Mirė (79) 1948 09 11 Augsburge (Vokietija). Jo vardu pavadintos gatvės Gulbiniškiuose (Marijampolės sav.) ir Prienuose. Kai Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe“ paskelbė konkursą dramoms sukurti, Juozas su broliu Antanu 1895 m. parašė komediją „Amerika pirtyje“. 1895 m. Tilžėje šis veikalas buvo išleistas pirmą kartą, o 1899 m. rugpjūčio 20 d. pirmą kartą viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto.

VINCO PIETARIO GIMTINĖ. Pirmojo lietuviškojo istorinio romano ,,Algimantas“ autoriaus Vinco Pietario gimtinė –  Žiūrių Gudelių kaimas.

ANTANO KRIŠČIUKAIČIO AIŠBĖS TĖVIŠKĖ. (1864 m. liepos 24 d. Paežeriuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1933 m. spalio 30 d. Kaune) – rašytojas, teisėtyrininkas, profesorius, pirmasis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas. Jam sulaukus 13 metų tėvas, pardavęs sodybą Paežeriuose, nusipirko geresnę Būgnuose, iš kur ir kilo pseudonimas Aišbė (Antanas iš Būgnų). Lankė Paežerių kaimo pradžios mokyklą. 1876 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurią baigęs 1884 m. įstojo į Petrapilio universiteto matematikos skyrių, bet, netrukus metęs, grįžo į tėviškę ir kitais metais perėjo į Maskvos universitetą, kur 1890 m. baigė teisių mokslus.

PAEŽERIŲ EŽERO PAKRANTĖ – puiki vieta poilsiui.

VINCO KUDIRKOS GIMTINĖ. Vincas Kudirka (1858–1899) – prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kritikas. Vienas tautinio sąjūdžio ideologų, formavęs lietuvių visuomenę pagal europietiškojo demokratizmo principus ir įtvirtinęs socialinio kriticizmo tradiciją lietuvių literatūroje.

MONTVILYNĖ. Iš čia kilo drauge su legendiniu „Titaniko” laivu paskendęs kunigas Juozas Montvila, čia augo dramaturgas Juozas Montvila, režisierius Julius Dautartas, čia vasarojo rašytojas Vladas Dautartas. Marija Montvilaitė spausdino uždraustąją „Katalikų bažnyčios kroniką”.