Kas atsakingas už laiku nenupjautą žolę mieste?

balandžio 4, 2018
Pavasario giesmės ir šokiai
balandžio 3, 2018
Valtra + Kronos miškovežis
balandžio 5, 2018

 

Kas atsakingas už laiku nenupjautą žolę mieste?

Viešosiose vaikų žaidimų aikštelėse kelius siekianti žolė, matomumą pėsčiųjų perėjose užstojantys išsikeroję augalai ar pavojų keliančios sutrešusios medžių šakos – dažnos gyventojų nepasitenkinimą keliančios problemos. Tik kodėl tokiose situacijose savivaldybių atstovai kraipo galvas, o teritorijų priežiūros paslaugą teikiančios įmonės pagrįstai kratosi atsakomybės?

Anot aplinkosaugos klausimais konsultuojančios įmonės „Optimus monitus“ vadovės Alos Kuzmickienės, su tokiomis problemomis savivaldybės susiduria dėl to, kad perkant teritorijų priežiūros paslaugą, įsigyjamas tam tikras paslaugų skaičius, o ne kokybė ir galutinis rezultatas.

„Paprastas pavyzdys – tik nupjauta veja gali būti futbolo aikštės vejos ryškumo ir tai gali būti laikoma siektinu kokybės rezultatu. Bet žinoma, gali būti ir kitaip – žolė žaidimų aikštelėje gali siekti kelius ir ji bus nupjauta tik tada, kai seniūnas praneš paslaugos teikėjui, kad metas nupjauti žolę. Tai reiškia, kad šiuo atveju žolės nupjovimu rūpinasi pats užsakovas, tačiau ar tuo pasirūpinti neturėtų tiekėjas? Tuomet užsakovas galėtų rūpintis kur kas svarbesniais dalykais, pavyzdžiui, socialinėmis problemomis, o ne žolės pjovimo grafiku“, – aiškina A. Kuzmickienė.

Tačiau įmonės „Optimus monitus“ vadovės tikinimu, paslaugą teikiančios įmonės kaltinti taip pat negalime, nes ji atlieka savo darbą taip, kaip numatyta paslaugos teikimo sutartyje.

Olandijoje taikomi standartai – gerosios praktikos pavyzdys

Paklausta apie kitų valstybių praktiką ir taikomus metodus teritorijų priežiūros paslaugų sektoriaus problemoms spręsti, A. Kuzmickienė, kaip itin sektiną pavyzdį, išskyrė Olandijos praktiką. Anot jos, Olandija pasirinko priešingą kelią ir paslaugų vertinimui pasitelkė kokybės kriterijų. „Olandijoje buvo sukurti viešųjų erdvių priežiūros kokybės standartai, kuriuose paslaugos yra vertinamos atitinkamais lygiais. Šią standartizavimo programą galima pavadinti vizualios patikros standartais, kadangi dauguma kriterijų yra labai konkretūs ir aiškūs. Pavyzdžiui, vienas iš daugelio kokybės vertinimo kriterijų – žolės ilgis. Jei nupjauta žolė siekia 7 cm, ji atitinka tik vieną iš žemiausių kokybės lygių. Kitaip tariant, paslaugų teikimo kokybės vertinimas tampa labai aiškus, nelieka jokių interpretacijų.“

Olandijos praktikos efektyvumą pagrįsti galima ir ekonominiais matais – nors vidutinis atlyginimas šioje šalyje yra tris kartus aukštesnis nei Lietuvoje, teritorijų priežiūros paslaugų įkainiai yra du kartus mažesni. Pavyzdžiui, medžio genėjimo įkainis Lietuvoje siekia maždaug 37,5 eurus, tuo metu Olandijoje kaina siekia vos 15 eurų.

Šie standartai suteikia naudą tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek paslaugos teikėjams ir svarbiausia, visuomenei, nes padeda savivaldybėms identifikuoti, kaip lengvai suplanuoti biudžetą, reikalauti ir gauti kokybiškas paslaugas, gerinti aplinką ir žmonių gerovę, sumažinti taršą ir triukšmą. Iki šiol Lietuvoje panašūs standartai nebuvo taikomi. Anot A. Kuzmickienės, perkant paslaugą dažnai net nėra atkreipiamas dėmesys, kokiu būdu ji bus atliekama, ar jos atlikimas nedarys žalos aplinkai, ar neturės blogų padarinių ir nesukels pavojaus pačiam paslaugas atliekančiam specialistui.

Bendros strategijos trūkumas Kuzmickienės teigimu, Lietuvai trūksta bendros aplinkosaugos strategijos, kuri reglamentuotų vienodus standartus kiekvienoje savivaldybėje. „Vienas iš pavyzdžių – atliekų tvarkymo sektorius. Skelbdamos konkursą atliekų tvarkymo paslaugoms teikti skirtingos savivaldybės nurodo skirtingas technines specifikacijas – viena savivaldybė pageidauja paslaugą teikti Euro 6 standartą atitinkančiais automobiliais, kitai savivaldybei tinka ir Euro 4 standartas, o trečioje pakanka ir Euro 3. Ką tai liudija? Nėra sinergijos, bendros strategijos visos Lietuvos mastu“.

Plačiau apie teritorijų priežiūros sutarčių įgyvendinimą, Olandijos gerąją praktiką ir taikomus standartus įmonės „Optimus monitus“ vadovė papasakos balandžio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybėje vyksiančioje nemokamoje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Panevėžio regionui“. Registracija į renginį: www.zaliojistrategija.lt.

Anot konferencijos organizatorės, Žaliosios politikos instituto projektų vadovės Ievos Budraitės, renginio metu bus pristatoma kur kas daugiau tvarių sprendimų ne tik viešajam, bet ir verslo sektoriui. Dalyviai galės susipažinti su inovatyviais žaliojo verslo pavyzdžiais, ekonominėmis pasaulio ir Lietuvos tendencijomis bei finansavimo galimybėmis tvariam verslui kurti bei vystyti.

www.zaliojipolitika.lt

www.zaliojistrategija.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin