Kauno Ąžuolyno parkas išliks gamtos ir ramaus poilsio buveinė

liepos 23, 2018
Aukštaitijos nacionaliniame parke įdarbintos avys
liepos 23, 2018
Nusiaubta fotoparoda Biržų regioninio parko apžvalgos bokšte
liepos 24, 2018

Kauno Ąžuolyno parkas išliks gamtos ir ramaus poilsio buveinė

Tūkstančius metų menantis Kauno Ąžuolynas – tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas Europoje, užimantis daugiau nei 84 ha plotą. Jame ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Šie galiūnai labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinė. Nenuostabu, kad jau šiemet numatomi pradėti parko tvarkymo darbai jaudina ne tik kauniečius. Ąžuolyno parko atnaujinimo projektas visuomenei antrąkart buvo pristatytas šių metų vasarį ir po pastabų  koreguotas toliau. Tikimasi, kad galutinis jo variantas bus pateiktas liepos pabaigoje.

Ar Ąžuolynas išsaugos savo natūralumą ir šimtmečių dvasią, ar netaps pernelyg sumoderninta pramogavimo vieta, keliančia pavojų istoriniam gamtiniam paveldui? Parko atnaujinimo projekto rengėjai tą kategoriškai neigia ir tikina, kad nebus iškirstas nė vienas ąžuolas, o viskas, kas susiję su jų ir kitų vertybių išsaugojimu, bus numatyta gamtotvarkos plane. Juk parkas – vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo –  niūraspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) gyvenamoji vieta. Dėl to Kauno Ąžuolynas saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.

Ąžuolyno atnaujinimo projektą, kurį parengė Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ su patyrusių kraštovaizdžio architektų, paveldo, miškininkystės ir kitų specialistų pagalba, galima išskirti į dvi dalis – į gamtotvarkos bei infrastruktūros atnaujinimo planą.

Kauno mero patarėjas aplinkos apsaugos, teritorijų ir infrastruktūros vystymo organizavimo klausimais Saulius Lazauskas aiškina, kad Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame bus įvertinta ir apibūdinta šios teritorijos ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės bei reikiamos apsaugos veiksmai. Šios strategijos tikslas – įvertinus gamtotvarkos plano objektams poveikį darančius veiksnius ir problemas nustatyti BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos) tvarkomų objektų apsaugos tikslus, apsaugos ir tvarkymo uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, eiliškumą ir vertinimo kriterijus. Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą rengia Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas  su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio švietimo centru bei  Kauno miesto savivaldybe.  Fondas planą turi  pateikti  liepos  mėnesį. Po to, kai jį patvirtins aplinkos ministras, remiantis plano sprendiniais  bus  parengti Kauno miesto miškų miškotvarkos  projekto pakeitimai, kurie bus viešinami ir derinami teisės aktų nustatyta tvarka.  Nuo šio pagal mokslininkų ir gamtininkų rekomendacijas parengto  gamtotvarkos plano ir patikslinto miškotvarko projekto  iš esmės priklausys visi Ąžuolyne vykdomi darbai.    

Pagrindinis akcentas – gamtotvarkinei daliai

“Pagrindinis akcentas – gamtotvarkinei daliai, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugai, o po to jau aktualūs socialiniai reikalai, rekreacija, nes tai miestiečių mėgiama vieta. Bet ypač svarbu išsaugoti natūralų ąžuolyno mišką ir autentiškus ąžuolus, nes buvo laikas, kai buvo padaryta klaidų – sodintas svetimžemis raudonasis ąžuolas, taip pat jame yra ir invazinių augalų, pavyzdžiui, uosialapis klevas, baltažiedė  robinija ir kiti, kurie Lietuvos miškuose natūraliai neaugo ir  istoriniame ąžuolyne  tikrai nepageidaujami. Lauksime, ką dėl jų ir kitų  stelbiančių ąžuolus minkštųjų  lapuočių tolesnio likimo patars gamtininkai ir mokslininkai. Mes konsultuojamės su Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų instituto, kitų institucijų mokslininkais, kraštovaizdžio architektais, arboristais. Be to, bus parengtas projektas, kaip gydyti drevėtus ar kitaip pažeistus ąžuolus”,- teigia S. Lazauskas.

Anot jo, projektas tobulinamas, pirminis projekto variantas jam  asmeniškai buvo nepriimtinas dėl Ąžuolyno parke suprojektuotų  įvairių pastatų, siūlomų sodinti rododendrų ir pan., t. y. vertingiausią senovinį mišką bandant paversti ,, pramogų parku”. Dabar jau baigiamas rengti galutinis variantas, atsižvelgiant į  visuomenės ir suinteresuotų šalių pasiūlymus.

“Reikia  pažymėti, kad kai kurių asmenų siūlymai yra prieštaringi, pasitaiko ir gana  įdomių   pageidavimų: vienas nori suoliukų su krūmais, kitam jie privalo būti  be jų, vieniems reikia atskiro dviračių tako, kitiems –  jo visi  nereikia, kažkas nori takelių visiškai netvarkyti  ir vaikščioti per natūralų purvyną, o  kiti nori gerų ir patogių miško takų bei pan.  Keletas “Ąžuolyno ekspertų”  kritikuoja visus projektinius sprendimus, kartais net ir savo  pačių pasiūlymus, todėl  į tuos, kurie moksliškai nepagrįsti nei ekologiniu, nei socialiniu, nei kultūros paveldo išsaugojimo požiūriu, neatsižvelgsime”,- pažymi mero patarėjas.

Pagal nustatytą tvarką projektas bus viešinamas, dar kartą vertinami gauti siūlymai ir priimami tolimesni sprendimai. Preliminariai viešinimą planuojama baigti liepos pabaigoje.

“Tikimės, kad  galutinis variantas bus patvirtintas, o po to bus skelbiamas viešasis paslaugų pirkimo konkursas projektui įgyvendinti. Tikėtina, kad  Ąžuolyno tvarkymo darbai realiai galėtų prasidėti šių metų pabaigoje”,- prognozuoja jis.

Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas bus įgyvendinamas iš europinių lėšų, prie kurių Kauno miesto savivaldybė prisidės savo apie 7 proc. dalimi. Dar sudėtinga pasakyti, kiek iš viso kainuos  šio parko gamtosauginių priemonių ir infrastruktūros atnaujinimas. Anot S. Lazausko, kainą  sužinosime patvirtinę  konkursą laimėjusį tiekėjo pasiūlymą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą tvarką.

“ Kaip minėjau, atsižvelgiant į gamtotvarkos planą ir techninį projektą mes turėsime parengti Kauno miesto miškų miškotvarkos projekto pakeitimus, kuriuos po derinimo ir viešinimo tvirtins aplinkos ministras. Kauno Ąžuolynas visų pirma yra miškas, tai II B grupės rekreacinės paskirties miškas – miško parkas, skirtas kauniečių ir miesto svečių poilsiui. Ūkininkavimo jame tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.  Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai.  Bet kokią veiklą Ąžuolyne griežtai reglamentuoja  Miškų įstatymas bei veiklą saugomose teritorijose  nustatantys  teisės aktai.  Be to,  Ąžuolyno parkas  yra  Europos ekologinio tinklo  ,,Natūra 2000” teritorija  ir Kultūros paveldo objektas. Dėl to bet kokios ūkinės priemonės turi būti  suderintos su Kultūros paveldo departamentu, Aplinkos ministerija ir  numatytos gamtotvarkos plane bei  miškotvarkos projekte. Statybų parke jokių nebus, t. y. pastatai nebus statomi, tik atnaujinami takai, suoliukai, apšvietimas,  planuojama atkurti  buvusį tvenkinį vidurinėje Ąžuolyno dalyje prisiderinant prie esamo reljefo, bus sutvarkytas perteklinio  paviršinio vandens nuleidimas, įrengtas biologinės įvairovės pažintinis takas su  atitinkama informacija, taip pat rekonstruotas ir nuo pėsčiųjų tako atskirtas dviračių takas, numatytos zonos aktyviam  poilsiui. Natūralūs gruntiniai takai bus sutvirtinti, užpilti nauja skaldele be didelių kasinėjimo darbų. Žmones bus siekiama nukreipti takeliais, kad jie nevaikščiotų po visą teritoriją”,- vardija S. Lazauskas. 

Jis patikina, kad jokių  grubių pakeitimų, nenumatytų gamtotvarkos plane ar miškotvarkos projekte, tiek rekonstruojant takus, tiek atkuriant tvenkinį, tiek tvarkant kitą infrastruktūrą nebus, taip pat darbų sąlygose bus įrašytas reikalavimas, kad būtų naudojama tik mažoji technika bei  griežtai vykdoma aplinkosaugos priežiūra.

Ąžuolyną gausins iš vietinių ąžuolų gilių išaugintais sodinukais

Mero patarėjo teigimu, gamtotvarkos planas pateiks rekomendacijas dėl ąžuolų išsaugojimo –   norima, kad būtų išsaugoti visi esami ąžuolai bei kad ąžuolynas laikui bėgant  kai kuriose vietose nevirstų minkštų lapuočių medynu, taip pat bus tariamasi su mokslininkais dėl palaipsnio ąžuolyno atkūrimo, galbūt rekonstruojant ir ten, kur ąžuolai jau nudžiūvę ar kirtaip išnykę. Nauji sodmenys turi atitikti miško vietovės reikalavimus. Ankstesnių idėjų parke pasodinti garsių ąžuolų klonų atsisakyta.

Patyręs ąžuolininkas, A. Stulginskio universiteto Arboretumo  vedėjas Juozas Girinas siūlo parką atkurti tik ta pačia genetine medžiaga, kuri yra Ąžuolyne. Kaip tai galima padaryti  ir per kiek laiko?

“Jau dabar yra nemažai savaiminukų po ąžuolais, galima juos iškasti, o rudenį bus gilių, kurias  reikia surinkti. Ąžuolyne ošia nemažai didelių stiprių ąžuolų, kurie yra Lietuvos nacionalinis genetinis fondas, tai didžiulis Kauno ir šalies turtas. Būtent iš tų seniausių ąžuolų gilių reikėtų išauginti sodinukus ir jais atkurti parką, o ne vežtis  iš kažkur. Juolab kad ten jau prisodinta svetimžemių raudonųjų ąžuolų, kuriuos palaipsniui iš parko reikėtų išimti, nes parko reikšmė būtent ta, kad  jis – seniausias Europoje miesto teritorijoje esantis istorinis miškas, senovinis ąžuolynas”,- aiškina J. Girinas. Jo nuomone, už gilių surinkimą, sodinukų išauginimą ir tolesnį ąžuolyno kūrimą turi būti atsakingas vienas žmogus ar institucja, pavyzdžiui, A. Stulginskio universiteto medelynas.  

Išaugintas iš gilių gražus žmogaus ūgio ąžuoliukas, ąžuolininko teigimu, galėtų būti po penkerių  metų, o iš parke esančių savaiminukų kokiais metais anksčiau. “Tiesa, po lajomis jie yra suvargę, bet jei šį rudenį juos išsikasim, tai gerai prižiūrint po ketverių metų turėtume geros vietinės sodinamosios medžiagos – jie bus virš metro ir atkurti Ąžuolyną ne pavieniui, o gojeliais labai tiks”,- pastebi  J. Girinas.

Nauja parko infrastruktūra derės prie aplinkos

Kelis dešimtmečius netvarkytame Ąžuolyno parke esanti infrastruktūra šiuo metu yra itin prastos būklės: takai, suoliukai, apšvietimas primena gūdų sovietmetį. Ilgametę patirtį turintis, Lietuvos tūkstantmečio vardo ąžuolynus kūręs kraštovaizdžio architektas ir vienas iš Kauno Ąžuolyno atnaujinimo projekto autorių Alvydas Mituzas akcentuoja, kad ši teritorija iš esmės turi būti gamtos parkas, kuo natūralesnė susikaupimo vieta. Visi būtini suoliukai, šiukšliadėžės ir kiti įrenginiai iš esmės turi būti mediniai, derėti prie aplinkos.

“Tai reliktinis ąžuolynas ir augo toje žemėje, kuri jam tiko – molingas podirvis, tinkami šlaitų nuolydžiai ir pan. Dabar Ąžuolynas yra miškas – tai būtina priemonė išsaugoti miesto želdinius, bet suprantama, kad jį reikia tvarkyti. Parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur žmonės pridaro daug žalos ąžuolams, o senesni takai vietomis juos pažeidžia. Kyla problemų dėl naujų takų tiesimo prie medžių. Ten, kur neišeis jų pravesti, jie bus pakeliami. Gamtiniu požiūriu tai geriau, nei išsikasti ir pažeisti ąžuolo šaknis“, – teigia Alvydas Mituzas.

Jis primena, kad prieš pradedant rengti projektą atlikti tyrimai, tartasi su miškininkystės žinovais – akademiku Leonardu Kairiūkščiu, Algirdu Bruku, kitais mokslininkais. Gamtotvarkos planui  teikiamas prioritetas, viskas bus tvarkoma pagal jį.

“Visoje takų ir lankymo sistemoje mes įsirašome taip, kad kuo mažiau pakenktume ąžuolams. Nė vienas nebus iškirstas, išsaugomos visos vertybės.  Be to, ten šlapžemių nėra ir būti negali, nes plytėjo vietovės su nuolydžiu, kurios įdrėko įrengus takus. Tai užmirkę plotai, kuriuos reikia suniveliuoti taip, kad vanduo nutekėtų ir nesikauptų. Dėti drenažo nerekomenduojama, nes gamtininkų teigimu, ąžuolo augimviečių sausinti nereikia, vanduo turi nutekėti natūraliai nuolydžiais, be to, kai kur jį galima praleisti ir takų viršumi. Takų tinklas turėtų būti optimalus, tik ten, kur reikia”,- rekonstrukcijos subtilybes vardija A. Mituzas.

Anot jo, reikia sutvarkyti reikalingiausias judėjimo arterijas. Dangos pagrindinėms  – asfaltas, kur jis paklotas dabar, bet pirmenybė teikiama birioms dangoms –  žvyro skaldinėliui ir pan.   

“Takus galima šiek tiek papylimuoti ir pakelti, kad ant jų nesikauptų vanduo, kad žmonėms būtų patogu vaikščioti ir žiemą, ir anksti pavasarį po polydžio. Prie ąžuolo šaknų reikia padaryti apėjimus, kad niekas neitų pro kamieną ir netryptų. Turi būti gamtotvarkos priežiūra ir vietoje  spręsti kiekvienu atveju”,- akcentavo kraštovaizdžio architektas.

Jo nuomone, parke aikštė sportininkams  kaip erdvė irgi reikalinga, taip pat vaikų žaidimų aikštelės ir pan. Tačiau jas reikia įrengti tik tose vietose, kur yra erdvės, ir labai lokaliai.

Kai kurie projekto akcentai

Statiniai ir įrenginiai projektuojami nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės teritorijoje Kauno Ąžuolyno parke. Visa teritorija patenka į valstybinį mišką ir jo kvartalus. Projektas rengiamas esamų statinių rekonstrukcijai (takai, aikštelės) ir naujų statinių statybai (aikštelės, laiptai).

         

Bendra Ąžuolyno parko planinė struktūra nekeičiama – išlaikomas istoriškai susiklostęs takų tinklas ir principinis zonavimas. Išlaikomi susiformavę priėjimo takai ir įėjimai į parką bei kitos jungtys. Parko teritorija nagrinėjama kontekste su aplinkinėmis teritorijomis, siekiama, kad Ąžuolynas ir kaimynystėje esantys objektai turėtų reikiamas jungtis/sąsajas ir teiktų miestui pridėtinę vertę.

Projekte numatyta ir laisvalaikio zona, kurioje – kilometro ilgio bėgimo trasa, ji turėtų driektis pietinėje Ąžuolyno dalyje, tarp raguvų esamų takų vietoje. Anksčiau minėtas vaikų žaidimų ir treniruoklių aikšteles, kurios ankstesniame plane buvo išskaidytos, žadama įrengti šios trasos vidinėje dalyje. Bus apšviesti ir kai kurie medžiai bei stumbro skulptūra.

Teritorijos paviršinio vandens (liūčių, polydžio) nuvedimas sprendžiamas renovuojant esamą griovių ir lėkščiašlaičių vagų sistemą, įrengiant pralaidas per protakas. Nauji ir esami takai projektuojami su pralaidomis žemiausiose vietose. Probleminėse užsemiamose zonose numatomos paviršinės uždaro drenažo sistemos.

Esamų takų atnaujinimas. Pagrindiniai takai skirti tranzitui, atskirų zonų jungtims, įėjimams į parką,. Takai – asfaltbetonio dangos, žvyruoti pagerinto ar natūralaus grunto (miško takai). Esamų takų bazėje kuriama diferencijuota parko pėsčiųjų, dviratininkų, riedutininkų ir kt. takų sistema. Dviratininkų ir riedutininkų takai atskiriami nuo pėsčiųjų takų ir vaikų žaidimo aikštelių. Pravedant takus arba įrengiant dangas esamiems takams, reikalinga išlaikyti atstumus nuo gyvybinių vertingų medžių erdvių- šaknų sistema, kuri dažniausiai atitinka šakų/ lajos projekciją ant žemės.

Ąžuolyno biologinės įvairovės pažintinio tako įrengimas. Takas įrengiamas pietrytinėje Ąžuolyno teritorijos dalyje esamų miško takų bazėje – nustatytų gamtinių vertybių sankaupoje. Takas prasidėtų nuo aikštelės (informacinio terminalo) prie takų susikirtimo ateinant tranzitiniu taku nuo Sporto halės ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų/atragių priešlaitėmis vedamo tako.

Siūloma atkurti buvusį tvenkinį, panaudojant suformuotą reljefą esamuose kontūruose.  Tvenkinį parko vidurinėje dalyje siūloma įrengti pagilinus jį ir išvalius, kad jame susidarytų 2,5-3,0 m gylio vandens sluoksnis.

Angelė Adomaitienė

Dainiaus Šerono nuotraukos