Kėdainių miškų urėdijos medelyno perspektyvos –  miglotos

Kėdainių miškų urėdijos medelyną, išplėtotą per tris sklypus, drąsiai galima vadinti išskirtiniu Lietuvoje. Išskirtinumą sudaro net kelios skirtingos dedamosios. Pirmiausia – čia auginami sodinukai  miško sėklinės bazės objektams. Be to, kėdainiškiai bene vieninteliai šalyje augina proginius ąžuoliukus ir kitus sodmenis apribota šaknų sistema (vazonuose), turinčius itin didelę paklausą. Ne mažiau įdomu ir tai, kad vienas iš medelyno sklypų yra įrengtas buvusios sovietų kariuomenės raketinės bazės teritorijoje.

Raketos nerado

Pastarasis dalykas, anot Kėdainių miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Kazio Vutenco, turi daugiau trūkumų negu privalumų. Aišku, seniau miškininkai džiaugėsi puikiu kariškių palikimu – betoniniu keliu. Tačiau metams bėgant jis susidėvėjo, ištrupėjo ir šiandien prašyte prašosi remonto.

O minusai vis dar išlenda praktiškai po kiekvienos žiemos – įšalas iškelia vielų, betono luitų, kurie laužo žemės dirbimo padargus. Nuo sovietmečio palikimo yra nukentėjusios akėčios, plūgas ir kiti žemės dirbimo padargai. Žinoma, įsavindami plotą miškininkai išrinko nemažą dalį po žeme palikto šlamšto, ruošdami dirvą aptiko ir įdomesnių radinių. „Raketos, aišku, neradome“, – šypsojosi  K. Vutencas.

Būtent Ąžuoloto girininkijos Šingalių miške, kur prieš kelis dešimtmečius dar šeimininkavo kariškiai, šiuo metu plyti  didžiausias –31 ha –  medelyno  plotas. Jis padalintas į penkis laukus, keturiuose iš jų prieš 14 metų įrengta  laistymo sistema.

1. Vutencas džiaugėsi, kad buvusios raketinės bazės teritorijoje žemė lengva, čia viskas puikiai auga. Kėdainiškiai turi galimybę naudoti sideralinius ir juoduosius pūdymus. Jie leidžia turtinti dirvožemius organinėmis medžiagomis ir mažinti laukų piktžolėtumą. Čia išauginama apie pusė visų medelyno miško sodmenų.

Miesto pašonėje tarpsta lapuočiai

Kitame, 21,9 ha produkuojančiame plote, esančiame miesto pašonėje, Pasmilgio kaime, Kėdainių girininkijoje, žemė yra sunkesnė. Ją, pasak vyriausiojo miškininko, itin mėgsta ąžuolai, kiti lapuočiai.

 „Sodinukų priežiūra šiame plote yra sunkesnė,  tačiau medeliai čia tiesiog tarpsta, užauga tvirtesni. Nors dirvožemio struktūrą šiek tiek keitėme, augalų šaknys pasiekia turtingą gilesnį sluoksnį. Ne mažiau palankus ir klimatas, ypač tinkamas sumedėjusiems augalams augti ir žiemoti“,  – pasakojo pašnekovas.

Pasmilgio kaime  auginami sodmenys  miškams želdinti, miestų ir gyvenviečių želdynams atnaujinti  bei įvairiems visuomenės poreikiams.

Asortimento krepšelis itin turtingas

Iš viso Kėdainių urėdijos medelyne auginama per 2 mln. sodinukų. Daugiau kaip 600 tūkst. miško sodmenų lieka urėdijos reikmėms. Medelynas vartotojams siūlo daugiau kaip 100 skirtingų rūšių ir formų sodinukų, auginamų atvirame grunte bei apribota šaknų sistema (vazonuose) – ne tik paprastųjų ąžuolų, eglių, klevų ar liepų, bet ir  koloninių ąžuolų, dygiųjų eglių, kalninių pušų, žirniavaisių puskiparisių, įvairių formų vakarinių tujų, buksmedžių, margalapių europinių ožekšnių ir kitų dekoratyvinių medelių bei krūmų, tinkamų sodyboms puošti, pakelėms apželdinti ar gyvatvorėms.

Sėklinės bazės kūrimas visuomet buvo laikomas Kėdainių miškų urėdijos prioritetu. Čia sukauptos ąžuolo, juodalksnio, platanalapio klevo, hibridinės drebulės sėklinės bazės, sukurtos iš pačių geriausių šiuo metu žinomų ir tinkamų miškų urėdijos sąlygoms genetinių išteklių. Tam tarnauja medelyno technologinis augalų dauginimo kompleksas, modernus šiltnamis su reguliuojama temperatūra, drėgme ir apšvietimu.  Visa tai leidžia augalus skiepyti ir žiemos sąlygomis. Prieš šešerius metus medelynas įsigijo itin šį darbą palengvinantį skiepijimo aparatą.

Garsėja proginiais ąžuoliukais

Viena turtingiausių ąžuolynais Lietuvoje Kėdainių miškų urėdija dažnai tituluojama ąžuolų sostine. Ąžuolynų čia yra daugiau kaip 11 procentų. Tai vienas iš didžiausių procentų šalies valstybinių miškų kontekste. Tuometinio urėdo Juozo Girino kuriama miško sėklinė bazė savo unikalumu tapo reikšminga ne vien Lietuvos mastu ir išgarsėjo sėkmingu senolių ąžuolų klonavimu.

Prie ąžuolų sostinės titulo stiprinimo prisideda  ir ,,Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolynas Pašiliuose, 2009 metais įsteigtas fotomenininko Mariaus Jovaišos iniciatyva.

Nuošalyje nelieka ir urėdijos medelynas. Kėdainiškių vazonuose išauginti proginiai ąžuoliukai žinomi ir paklausūs visoje Lietuvoje.  Žinoma, medelyne galima įsigyti įvairių dekoratyvinių augalų su uždara šaknų sistema, t.y. įvairiuose puodeliuose ar vazonuose. Tokius medelius galima sodinti ir augalų vegetacijos metu – su žaliuojančiais lapais.

Dirba apie pertvarką itin negalvodami

 „Nežinome jokių medelyno perspektyvų. Dirbame, kaip dirbome, apie pertvarką itin negalvodami. Neplanuojame ir plėtros, nes sustabdytos investicijos, paprasčiausiai verdame savo sultyse. Laimei, turime visą reikalingą techniką“, – paklaustas, kokiomis nuotaikomis gyvena, K. Vutencas išliko santūrus.

Vyriausiojo miškininko įsitikinimu, Kėdainių urėdijos medelynas privalėtų išlikti ir ateityje, po 2020 metų. „Manau, kad būtent  čia turėtų būti plėtojama miško sėklinės bazės sodmenų auginimo bazė, nes Kėdainių urėdijoje sukurta  visa tam reikalinga infrastruktūra, sukaupta nemaža patirtis“, – sakė pašnekovas.

Vilma Kasperavičienė