Kelmės miškus praturtino du apuokų jaunikliai

Kelmės miškus praturtino du apuokų jaunikliai

Į Kelmės rajono miškus paskutinę rugpjūčio savaitę išleisti du didžiojo apuoko jaunikliai, informavo Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas, kuris prisideda prie šių retų paukščių išsaugojimo.

Kaune zoologijos sode dabar gyvena dvi apuokų poros, kurių jaunikliai pirmuosius savo gyvenimo mėnesius saugiai praleidžia stebimi gyvūnų prižiūrėtojų ir veterinarijos gydytojų. Įvertinus paukščių sveikatą paūgėję mažyliai keliauja į Kelmės rajone esantį adaptacinį voljerą. Toliau reintrodukcijos specialistas Petras Adeikis stebi apuokiukų elgesį. Itin svarbu, kad paukštis ne tik gebėtų pats sumedžioti grobį, bet ir vengtų kontakto su žmogumi.

Šių metų pavasarį Lietuvos zoologijos sode pasaulį išvydo 4 didžiojo apuoko jaunikliai: 3 patinėliai ir 1 patelė, 2 iš jų vasaros pabaigoje sparnus išskleidė miškuose. 2011–2013 m. pagal projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“ zoologijos sodas į gamtą paleido 6 didžiojo apuoko jauniklius, o 2014–2018 m. buvo išleisti dar 7 jaunikliai, kurių adaptacija ir paleidimu rūpinosi projekto partneris P. Adeikis. Kartu su partneriais Lietuvos zoologijos sodas nuo 2011 m. į šalies miškus paleido net 15 didžiojo apuoko jauniklių. Laukinėje gamtoje galima suskaičiuoti vos apie 20 perinčių apuokų porų.

Didysis apuokas – antras didžiausias pelėdinių šeimos paukštis, paplitęs Eurazijoje, nedaug atsiliekantis nuo didžiojo apuoko žuvininko. Deja, mūsų miškuose didysis apuokas retai sutinkamas ir jau keliasdešimt metų „gyvena“ Lietuvos raudonosios knygos puslapiuose. Šis paukštis renkasi ne senus, tankius miškus, o mėgsta įsikurti miško pakraščiuose ir kiaušinius deda ant žemės arba senuose, apleistuose plėšrių paukščių lizduose. Dėl savo baikštumo, pastebėjęs pavojų, kiaušinius ar mažus jauniklius jis gali palikti ir į lizdą nesugrįžti. Mažoka tikimybė išgyventi jaunikliams, spartus miškų kirtimas ir neorganizuotas turizmas – pagrindinės didžiųjų apuokų populiacijos nykimo priežastys.

Paukščiai į gamtą paleidžiami vadinamu minkštuoju paleidimo būdu: adaptacinis voljeras įkurtas ten, kur paukščiai bus paleisti į natūralią gamtą. Jaunikliai adaptaciniame voljere praleidžia apie mėnesį, apsipranta su vieta. Tuomet voljeras atidaromas ir paukštis išskrenda tada, kada nori. Taip išvengiama streso dėl naujos nepažįstamos vietos, sparnuotis jaučiasi saugiau ir drąsiau.

Nors didysis apuokas sveria apie 2 kg, o patelė net iki 4 kg, paukštis puikiai prisitaiko prie aplinkos ir jį pamatyti gana sunku. Pastebėjus šį paukštį raginama apie apuoko buvimo vietą informuoti specialistus.

Šiais metais Lietuvos zoologijos sodas, padedamas partnerių „Ūlos juvelyrų studijos“, išleido suvenyrines monetas su didžiojo apuoko atvaizdu.

Parengta pagal Lietuvos zoologijos sodo inf.