Kalėdų įvykiai neišvengiamai pabrėžia, kad Dievas, kuris atėjo į žemę, atėjo ne kaip šėlstantis verpetas ir ne kaip praryjanti liepsna. Dievas, kuris galėjo valdyti kariuomenes ir imperijas, pasirodė Palestinoje kaip kūdikis, kuris negalėjo nei kalbėti, nei valgyti kieto maisto, kuris priklausė nuo paauglės, kad gautų pastogę, valgio ir meilės. Išties įvykis, kuris perskyrė istoriją ir net mūsų kalendorių į dvi dalis, turbūt turėjo daugiau stebėtojų gyvulėlių negu žmonių. Per Jėzų Dievas rado būdą užmegzti su žmogumi santykius be jokios baimės, o ypač su pačiais mažiausiais ir silpniausiais, su tais, kurie jaučiasi niekam nereikalingi, kad turtingieji ir galingieji suprastų juk Dievo akivaizdoje mes visi esame broliai ir seserys.
Vaidotas Labašauskas,
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios klebonas
Nuotrauka Bronislovo Ambrozo