KMAIK – aiškią nišą turinti aukštoji, daug metų rengianti unikalių specialybių profesionalus

KMAIK – aiškią nišą turinti aukštoji, daug metų rengianti unikalių specialybių profesionalus

Prieš dvidešimt metų per vykusią reformą Kauno aukštesnioji miškų mokykla nebuvo sujungta su kitomis mokyklomis ir 2002-aisiais Vyriausybės nutarimu reorganizuota į valstybinę aukštąją mokyklą. Jai suteiktas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) pavadinimas. Kolegijos direktoriumi pagal konkursą  tuomet  paskirtas miškininkas dr. Albinas Tebėra. Nuo 2016 m. rugsėjo jai vadovauja taip pat miškininkas dr. Vaidotas Lygis. Šiuo metu kolegijos bendruomenę sudaro apie 100 darbuotojų ir kiek daugiau nei 800 studentų.

Nuo 2003 m. kolegijoje vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai. Daugiausiai išplėtotos miško darbų technologijų, miško selekcijos, miško apsaugos ir aplinkos inžinerijos sritys, tačiau stiprėja ir žemės ūkio technologijų, biokuro apskaitos bei ruošos technologijų sritys. Atliekami plataus spektro užsakomieji tiriamieji darbai, rengiami projektai (želdynų, parkų, medelynų, hidrotechninių įrenginių ir kt.), taip pat atliekamos įrenginių ar technologijų ekspertizės. Pagrindiniai šių darbų užsakovai – Aplinkos ministerija,  Žemės ūkio ministerija, savivaldybės bei įvairios gamybinės įmonės. Kolegijos mokslininkai taip pat aktyviai dalyvauja vykdant įvairius tarptautinius ir nacionalinius mokslinių-taikomųjų tyrimų projektus, daugeliu atvejų finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Tyrimų rezultatams publikuoti kolegija savo lėšomis leidžia recenzuojamą periodinį mokslo žurnalą “Miškininkystė ir kraštotvarka”.

Ryšiams plėtoti įsteigtas Informacinis centras

2003 m. konsultacinei veiklai, viešiesiems ir tarptautiniams ryšiams plėtoti įsteigtas KMAIK Informacinis centras. Centras organizuoja miško ūkio specialistų, privačių miškų savininkų ir ūkininkų kvalifikacijos tobulinimo kursus, vykdo įvairias konsultacines bei projektines veiklas, puoselėja kolegijos ryšius su visuomene, viešina vykdomas veiklas, organizuoja įvairius renginius – konferencijas, seminarus, atvirų durų bei karjeros dienas moksleiviams; šviečia visuomenę (ypač jaunimą) propaguojant aplinkosaugos, miškininkystės, gyvenamosios aplinkos puoselėjimo, pilietiškumo idėjas. Tarptautinių ryšių skyrius mezga ir palaiko ryšius su įvairių šalių mokslo ir studijų institucijomis, koordinuoja ERASMUS+, NordNatur tarptautinių mainų programas, rūpinasi studijuoti atvykstančiais užsienio studentais. KMAIK studentai turi puikias galimybes ir nuolat skatinami vykti studijuoti ar atlikti praktiką užsienio valstybėse pagal tarptautinių mainų programas.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – specializuota, savo aiškią nišą turinti aukštoji mokykla, jau daugelį metų rengianti unikalių specialybių profesionalus. Tik čia galima įgyti miškininkystės, sodininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Želdynų dizaino, žemėtvarkos specialistų rengimui taip pat skiriama daug dėmesio – puikūs KMAIK absolventų, mūsų socialinių partnerių atsiliepimai apie studijų kokybę, specialistų parengimo lygį, geras karjeros perspektyvas kalba patys už save. Kolegijos bendradarbiavimas su daugeliu Lietuvos įmonių jos studentams leidžia ne tik apsilankyti įvairiuose gamybiniuose objektuose, pamatyti atliekamus darbus, naujai įdiegtas ir diegiamas technologijas, bet ir pasitikrinti, pritaikyti teorines žinias ir praktinius gebėjimus mokomųjų bei profesinės veiklos praktikų metu.

KMAIK paruošti aukštos kvalifikacijos specialistai paklausūs darbo rinkoje. Baigę studijas (trejų metų trukmės nuolatinės studijos arba ketverių metų trukmės ištęstinės studijos) jie būna pasirengę dirbti valstybinėse bei privačiose įmonėse arba kurti nuosavą verslą. Absolventai taip pat turi galimybę tęsti mokslus (po vienerių metų išlyginamųjų studijų) magistrantūroje Lietuvos bei užsienio universitetuose.

Geriausia absolventų laida

KMAIK docento dr. Albino Tebėros nuomone, praėjusiais, 2020-aisiais metais, kolegiją baigusių Miškininkystės studijų programos absolventų laida – viena geriausių per pastaruosius kolegijos veiklos dešimtmečius, todėl tikimasi, kad jie lygiuosis į iškiliausius šalies miškininkystės specialistus. Daugelis jų buvo aktyvūs visuomenininkai, dalyvavo tarptautinių studijų mainų programose, gerai mokėsi. Nuolatinių studijų (trejų metų trukmės) programą 2020 m. baigė 30 miškininkų. Tarp jų net 6 studentai (Martynas Matijoška, Indrė Paulavičiūtė, Diana Daugininkaitė, Justas Sinkevičius, Tautvydas Grimaila, Domantas Žvaliauskas) dalyvavo kolegijos vykdyto mokslinio projekto „Daugiatikslio miško atkūrimo ar įveisimo būdo skatinimas, siekiant ekonomiškai efektyvesnio ir draugiško aplinkai medynų formavimo“ veikloje. Tai studentams sudarė puikias galimybes pagilinti, susisteminti ir teorinę, ir praktinę miškininkystės patirtį bei parengti labai gerus baigiamuosius darbus.

Dvi iš geriausiųjų – Indrė Paulavičiūtė ir Diana Daugininkaitė – sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. Kaunietė I. Paulavičiūtė mokytis kolegijoje pradėjo jau baigusi ekonomikos studijas Vilniaus universitete. “Tėtis turėjo verslą, tad kažkaip savaime ir aš nusprendžiau mokytis verslo ir vadybos meno. Padirbėjau kelis metelius ir nusprendžiau, kad noriu studijuoti miškininkystę. VDU Žemės ūkio akademijoje esančios studijos man netiko, nes nenorėjau mokytis vien teorijos, tad be jokių svarstymų pasirinkau kolegiją. Ir nesuklydau, – šiandien tvirtai sako mergina. – Vienas iš prioritetų kolegijoje – dėstytojai. Jie labai supratingi, visas žinias stengiasi perduoti per praktiką. Nuo pačių, rodos, paprasčiausių dalykų iki sudėtingų skaičiavimų. Pirmiausia išmokome skirti medžius, vėliau kasdien eidavome į mišką šalia kolegijos, mokėmės juos paskirstyti pagal kokybės klasę, išmokome nustatyti medžių amžių, aukštį bei skersmenį, nustatinėjome medyno skalsumą, augavietės tipus, išmokome atpažinti kenkėjų padarytus pažeidimus, ligų sukėlėjus, žymėjome, matavome biržes, pjovėme ir šakas tampėme… Mokėmės visko, kas susiję su mišku. Be galo daug gėrio į mūsų studijas įnešė dėstytojas doc. dr. A. Tebėra. Su juo bendrauju ir dabar, jis išmokė mane pasitikėti savimi. Atėjusi į kolegiją buvau labai nedrąsi, o per trejus metus taip persilaužiau, kad pati viena vedžiau diplomų įteikimo šventę. Neužmirštama Miškininkystės katedros vedėja, dėstytoja Asta Doftartė, skaičiusi paskaitas apie medelynus, dekoratyvinius augalus, o ką jau kalbėti apie garsųjį charizmatiškąjį bitininką dr. Algirdą Amšiejų… Apie dendrologiją puikiai išaiškindavo docentė Loreta Semaškienė, nors teorinių paskaitų turėjome mažai, bet jos buvo vedamos labai įdomiai. Jauna ir labai draugiška dėstytoja dr. Valda Gudynaitė-Franckevičienė supažindino su medžioklės pagrindais ir plantaciniu ūkiu… Visų dėstytojų neišvardinsi, nes neužteks vietos…”

Pats smagiausias prisiminimas iš studijų Indrei – baigiamieji egzaminai. “Buvo taip smagu! Teorija – auditorijoje, praktika – miške. Visur bėgom bėgte – kaip orientacinio sporto varžybose… Miške prakaitavome nuo 9-os ryto  iki 17 valandos vakaro… Vos spėji atsiskaityti pas vieną dėstytoją, tuoj pat turi lėkti į netoliese esančią Dubravos pelkę pas kitą. O dar karštis +30… Nepaisant visko, išėjau iš egzaminų pilna labai gerų emocijų, dėstytojai studentams padarė labai smagius egzaminus”, – džiaugiasi pašnekovė.

Dabar Indrė – UAB „Dagmedis“ direktorė, turi du aukštojo mokslo diplomus, bet svajoja kada nors dirbti medelyne. Kadangi mokėsi ekonomikos, tad pasirinko tokią baigiamojo darbo temą -„Apvaliosios medienos gaminių kainų ryšys su šalies makroekonomikos rodikliais“. Atlikusi tyrimą Indrė nustatė, kad apvaliosios medienos gaminių kainos glaudžiausiai koreliuoja su šalies BVP  bei importo ir eksporto apimtimis. Darbo autorė parengė ir išbandė medienos gaminių kainų prognozavimo modelį. Indrės darbas įvertintas dešimtuku.

Gražiausi laikai – studijos kolegijoje

Diana Daugininkaitė kilusi iš labai gražaus ir miškingo krašto – Dzūkjos. Vaikystėje, kaip ir daugelis vaikų, labiausiai mėgo viešėti pas senelius. Smagiausia būdavo, kai tos viešnagės trukdavo ne dieną ir ne dvi. Vieni seneliai gyveno ant Nemuno kranto, kiti – tarp Trakų ežerų. Baigusi mokyklą Alytuje, kur, beje, gyvena ir dabar, Diana ilgai nemąstė, pasirinko miškininkystės studijas. Nors, pasak merginos, nelabai buvo iš ko rinktis – tuometis Aleksandro Stulginskio universitetas arba Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Šiandien KMAIK absolventė labai džiaugiasi, kad pasirinko mokslus kolegijoje, čia sutiko ne tik puikių dėstytojų, bet ir nuostabius bendramokslius, su kuriais iki šiol bendrauja. “Tęsiu miškininkystės mokslus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir svajoju dirbti valstybiniame miškininkystės sektoriuje ar aplinkosaugoje, – ateities planais dalijasi Diana. – Mane žavi ir miškininkų, ir gamtosaugininkų darbas. Labai džiaugiuosi, kad besimokydama KMAIK praktiką atlikau Punios šile. Čia teko patirti ir tai, ką išgyvena miškininkai, ir gamtosaugininkai, besistengiantys išsaugoti miškų vertybes”.

D. Daugininkaitės baigiamasis darbas kolegijoje – „Daugiatikslių miško želdinių augimo analizė ir jų vertės modeliavimas“ (beje, puikiai įvertintas). Mergina sako, kad darbe norėjo parodyti, jog tikslinga miške auginti ne vienos rūšies medžius, bet ir uoginius krūmus, vaistažoles. Ji nustatė, kad auginant medynus iki 30-70 ir daugiau metų (priklausomai nuo vyraujančios medžių rūšies ir miškų grupės) išlaidos, investuojamos į želdinių įveisimą, jų priežiūrą, apsaugą ir ugdomuosius kirtimus, būna didesnės už pajamas, gautas už šiuo laikotarpiu realizuotą medienos produkciją. Auginant siūlomus daugiatikslius želdinius, kuriuose su būsimais miško medžiais auginami kalėdiniai medeliai, uoginiai, vaistiniai augalai, teigiamą balansą tarp pajamų ir išlaidų galima gauti jau per pirmąjį dešimtmetį. Formuojant daugiatikslius medynus, jų augimo ir naudojimo ekonominį naudingumą galima padidinti net 20-40 proc.

Studijų metu mergina pasižymėjo kaip aktyvi visuomenininkė, buvo studentų grupės seniūnė. Prisimindama studijas ji sako, kad pats didžiausias dalykas ir mokantis, ir atliekant praktiką – nuoširdūs santykiai su dėstytojais. “Jie visada padės, patars, nesumenkins tavęs, nežiūrės iš aukšto. Teko bendrauti ir su akademijoje studijuojančiais ar studijavusiais jaunais žmonėmis, kurie išgirdę pasakojimus apie praktikas kolegijoje pavydi baltu pavydu ir prisipažįsta, kad šito jiems tikrai labai stinga. Vien dėl to, kad pats išmėgintum būsimos specialybės iššūkius verta tuos kelerius metus mokytis kolegijoje, –  patirtimi dalijasi mergina. – Labai tikiuosi, kad greitu laiku pasaulis įveiks pandemiją ir vėl galėsime grįžti į mums įprastą gyvenimą. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos norisi pasakyti apie kolegiją,  kad iš čia praleisto laiko visiems besimokiusiems liks tik šilčiausi ir gražiausi prisiminimai… Kai atrodžiusios sunkiausios praktikos tampa smagiu nuotykių, kai patinka tai, ką tu mokaisi ir kai nuo kiekvienos praktikos „kaifuoji“, visi pasitaikantys sunkumai įveikiami. Bet kokiu atveju studijų laikai yra vienas didžiausių ir gražiausių gyvenimo nuotykių”.

Praktika prasideda jau pirmąją studijų savaitę

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovo dr. Vaidoto Lygio įsitikinimu, ypač svarbu, kad per praktikas studentai turėtų galimybę kuo artimiau susipažinti su būsima profesija, įgytų visokeriopų praktinių įgūdžių, išmoktų dirbti su ta technika, įranga bei instrumentais, kuriuos vėliau naudos savo kasdienėje veikloje.

„Supažindinimas su praktikomis prasideda jau pirmąją studijų savaitę. Praktikų metu studentai susipažįsta su kolegijos socialinių partnerių įmonėmis – galimais darbdaviais ir turi galimybę įvertinti būsimą profesinę aplinką. Vėliau viską apžvelgiame auditorijose ir keliamės į specialybių dalykų praktikas, kurių didžioji dauguma vyksta lauke – gryname ore. Miškininkai daug laiko praleidžia miške, želdynų dizaineriai, sodininkai – netoliese esančiuose Girionių parke, Dubravos arboretume, pomologiniame ir kitokiuose soduose, kur gyvai mokosi pažinti medžius bei kitus augalus, atlikti matavimus, vertinimus, projektuoti, sodinti ir prižiūrėti įvairiausios paskirties želdinius. Želdynų dizaino bei sodininkystės specialybių studentai su dėstytojais, o vėliau ir savarankiškai praktikas atlieka medelynuose, sodininkystės, daržininkystės, apželdinimo verslu užsiimančiose įmonėse, ūkiuose.

Hidrotechninės statybos specialybės studentų praktika dažnai vyksta partnerių įmonėse, turinčiose pačią naujausią įrangą. Turime galimybę savo studentus supažindinti net su tokiomis įmonėmis, į kurias norint patekti dėl sustiprinto saugumo reikalavimų neretai reikia gauti specialų leidimą. Be abejo, hidrotechnikų praktikos paprastai neatsiejamos nuo vandens – vykstama prie įvairiausių vandens telkinių, apžiūrimi ir vertinami hidrotechniniai statiniai, įrenginiai, atliekami įvairiausi matavimai, vertinamas jų poveikis aplinkai ir kita.

Dalis praktinių užsiėmimų vyksta ir mūsų bei mūsų partnerių (pvz., VDU ŽŪA) laboratorijose. Turime įsigiję nemažai naujos technikos, įrangos – norint žengti koja kojon su laiku, studijų bazę tenka nuolatos atnaujinti. Neseniai įsigijome naujausios tiksliųjų matavimų įrangos ir instrumentų, reikalingų hidrotechnikų, žemėtvarkininkų, kadastrinių matavimų specialistų rengimui. Pastarieji praktikuojasi ne tik modernia programine įranga aprūpintose informacinių technologijų laboratorijose, tačiau nemažai laiko praleidžia ir lauke – atlikdami įvairiausius tiksliuosius geodezinius matavimus: nivelyrais, teodolitais, tacheometrais, pakeldami į orą dronus ar specialiems vertinimams sukurtus lėktuvėlius. Moderniųjų miško mašinų laboratorijoje mūsų studentai miškininkai ir KMAIK Profesinio mokymo skyriaus moksleiviai mokosi valdyti medkirtę, medvežę, čia pat įrengti šių mašinų kompiuteriniai simuliatoriai. Tai brangi technika, tad galimybė praktikuotis šioje laboratorijoje išties vertinga. Įmonės labai vertina mūsų absolventus, kadangi į darbo rinką jie įsilieja jau turėdami pakankamai praktinės patirties ir darbdaviams nereikia švaistyti nei laiko, nei lėšų naujų darbuotojų mokymams“, – aiškina kolegijos direktorius.

Kolegija palaipsniui tampa šalyje ir Europoje pripažinta aukštąja mokykla kaip miškininkystės ir aplinkos inžinerijos mokslo bei inovacijų institucija, kurios veikla grindžiama efektyvia studijų, taikomųjų tyrimų ir verslo sąveika.

Rasa Liškauskaitė