Konkurencingumo receptas regionams

Konkurencingumo receptas regionams

Kaip keičiasi ekonomikos tendencijos, su kokiais konkurencingumo iššūkiais susiduriama Panevėžio apskrityje, kaip regionams pritraukti investicijas ir kokią įtaką šiame procese turi savivaldybės, balandžio 5 d. Panevėžyje vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Panevėžio regionui“ diskutavo ekonomikos ekspertai, apskrities savivaldybių merai bei kiti specialistai.

Konferencijos iniciatorius, Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas kritikavo valstybės požiūrį į regionų vystymąsi.

„Situacija šalyje rodo, kad regionai yra apleisti, viskas telkiama aplink sostinę ir kelis didžiuosius miestus. Vis dėlto sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius ragina nedelsiant ieškoti sprendimų regionų konkurencingumui gerinti. Koks žaliojo sektoriaus vaidmuo šiame procese? Augant ekonomikai, neišvengiamai auga ir vartojimas, todėl susiduriame su vis intensyvesne atliekų susidarymo problema, klimato kaitos klausimais bei kitais nerimą keliančiais ekologiniais rūpesčiais. Žaliojo sektoriaus plėtojimas, t.y. žaliųjų darbo vietų kūrimas, darnių sprendimų diegimas ir poveikio aplinkai minimalizavimas, yra puikus kelias siekiant ne tik regionų ekonominės gerovės, bet ir užtikrinant, kad to bus siekiama darniu ir aplinkai draugišku būdu“,- dėstė R. Lapinskas.

Lygindama pagrindinį šalies gerovės matą – Lietuvos bendrąjį vidaus produktą su Europos Sąjungos vidurkiu, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad Lietuvos nubėgta distancija iš tiesų įspūdinga.

„Mes padarėme didelį šuolį ir šiuo metu mūsų bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, siekia 76 proc. ES vidurkio. Tai geras pasiekimas. Kaip mums tai pavyko padaryti? Buvome pakankamai apsukri ir talentinga valstybė, sugebanti staigiai reaguoti į išorės pasikeitimus“,- pažymėjo ji.

Tačiau analitikė taip pat konstatavo: „Vis tik atsidūrėme labai pavojingoje zonoje. Lietuva išaugo iki šiol tikusius vystymosi „marškinėlius“. Pigios darbo jėgos atsargos išseko, struktūrinio nedarbo pleištas kursto spartų atlyginimų kilimą, tad pigia darbo jėga konkuruoti esame nebepajėgūs“.

2017 m. IV ketv. vidutinis bruto atlyginimas Lietuvoje siekė 885 eurus. Tuo metu Panevėžio mieste – 839,3 eurus, Panevėžio apskrityje – 778,3 eurus. Tarp Panevėžio apskričiai priklausančių savivaldybių dėl vidutinio atlyginimo prasčiausiai sekėsi Biržų rajonui, kur vidutinis atlyginimas siekia tik 684,4 eurus. Pagal darbo našumą Panevėžys tarp kitų Lietuvos apskričių rikiuojasi sąrašo viduryje (82,2 proc.).

„Pernai buvo pirmieji metai po ilgos pertraukos, kuomet dirbančiųjų skaičius pradėjo mažėti. Tai reiškia, kad išvykstantieji jau buvo ne tik tie, kurie šalyje jau nesusiranda darbo, bet ir tie, kurie turi darbą, tačiau pradeda ieškoti alternatyvų svetur. Tai reiškia, kad darbo jėgos rezervo šalyje nebėra ir tai yra rimtas iššūkis“, – kalbėdama apie Lietuvos, ypač regionų problemas, teigė Indrė Genytė-Pikčienė. Analitikės pateiktos demografinės prognozės verčia dar labiau sunerimti – 2050 m. Lietuvoje gyvens tik kiek daugiau nei 1,7 mln. gyventojų.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, regionų vystymosi recepto svarbiausi ingredientai – gyvenimo kokybės, verslo klimato, infrastruktūros ir logistikos bei žmogiškojo kapitalo gerinimas.

Kaip išjudinti regionus ir pritraukti tvarias investicijas?

Konferencijos metu VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Laurynas Suodaitis papasakojo, ko reikia regionams, kad būtų pritrauktos žaliosios investicijos.

„Pirmasis žingsnis būtų įvardinti sau, kaip regionas nori save matyti. Ar nori save identifikuoti kaip žaliąjį regioną? Ar nori save matyti tvarios energetikos ir viešųjų resursų valdyme? O gal stengtis pritraukti privatų verslą, kuris vadovautųsi tvariais principais, diegtų ar plėtotų tvarias technologijas, o galbūt gamintų su žaliąja ekonomika susijusius produktus“,- dėstė jis.

Pranešėjo teigimu, svarbu identifikuoti savo potencialą – išryškinti savo stiprybes ir jas tendencingai plėtoti. L. Suodaitis atkreipė dėmesį, kad tokį interesą regionai taip pat turi derinti su valstybės politika.

Vienu iš svarbiausių kriterijų L. Suodaitis įvardijo infrastruktūrą.

„Reikia identifikuoti, kur yra laisvi žemės plotai, kaip jie yra pritaikomi žaliems projektams bei investicijoms, koks yra inžinerinių tinklų atstumas ir kitos reikalingos infrastruktūros. Svarbus mokslas ir vietinių mokslo institucijų klasteris, jų stiprybės, kiek jos yra susijusios su žaliuoju verslu“ , – sakė  „Investuok Lietuvoje“ atstovas.

Anot jo, savivaldybės taip pat gali taikyti priemones, kurios pritrauktų investicijų į regioną. Pavyzdžiui, gali būti taikomas nulinio procento tarifas žaliojo sektoriaus investiciniams projektams dėl žemės ir nekilnojamojo turto.

„ES reglamentai savivaldybėms leidžia remti investicinius projektus iki 200 tūkst. eurų sumos iš savo biudžeto, tokie principai kai kuriose savivaldybėse Lietuvoje jau pradeda veikti kaip papildomas konkurencinis pranašumas siekiant pritraukti investicijas“,- pridūrė L. Suodaitis.

Bendruomeniškumas ir decentralizacija – receptas regionų konkurencingumui stiprinti

Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius kalbėdamas apie regionų ekonomikos stiprinimą pabrėžė bendruomeniškumo svarbą ir didesnės decentralizacijos poreikį. Anot jo, kuo mažiau valdžios turės centrinė valdžia ir kuo daugiau valdžios turės vietos bendruomenės, tuo greičiau bręs ir stiprės mūsų visuomenė bei valstybė, taip pat ir žmonių iniciatyvumas, verslumas, gebėjimas plėtoti unikalius sprendimus.

Diskusijoje jam pritarė ir Rokiškio meras. Jo teigimu, puikus įrodantis pavyzdys, jog daugiau funkcijų perleidžiant savivaldai pasiekiamas didesnis efektyvumas, yra socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Kol valstybė nepasitikėjo savivalda ir skirstė socialines pašalpas pati, matėme daug piktnaudžiavimo, o pašalpų skirstymą perleidus savivaldai, sutaupyta dešimtys tūkstančių eurų, kuriuos dabar galima skirti kitiems vietos poreikiams  – kelių renovacijai, šildymo ar transporto lengvatoms ir kt.

„Įsivaizduokime, jei savivaldai būtų atiduota darbo biržos, žemės, vaiko pinigų kontrolės funkcija.  Būtų daug efektyviau”, – teigė A. Vagonis.

Diskusijoje dalyvavęs Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas pripažino, kad mieste verslumo lygis visai kitas nei regione.

„Žmonėms patiems susirasti savo verslo nišą yra sunku. Kol žmogus įtiki, kad gali pats imtis iniciatyvos, imtis verslo, laiko praeina tikrai nemažai. Ir tai visų kaimiškų savivaldybių problema”,- akcentavo jis.

Konferencijos iniciatorius, Žaliosios politikos instituto prezidentas, Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad tokie renginiai, kaip Panevėžyje įvykusi konferencija, kurios metu pristatytos konkrečios nišos naujoms verslo iniciatyvoms, konkretūs žaliojo sektoriaus pasiūlymai savivaldos veikimo efektyvumui didinti, kelia verslumo dvasią ir skatina imtis darnių sprendimų.

Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas diskusijoje ragino atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva dar nėra pakankamai pasirengusi aktyviai diegti žaliųjų sprendimų, gyventojams nėra sukurta motyvacinė sistema. Pavyzdžiu meras pateikė mokesčių sistemą – žmonės, naudojantys iškastiniu kuru varomus automobilius, moka akcizo mokestį, kuris vėliau skiriamas kelių priežiūrai. Kadangi elektromobilių vairuotojai nemoka akcizo už kurą,  jie neprisideda ir prie kelių, kuriais naudojasi, priežiūros.Lapinskas komentavo, kad ši problema galėtų būti išspręsta sekant tokių valstybių, kaip Švedija pavyzdžiu, kurios savo mokestines sistemas yra sukonstravę taip, kad tiesioginė nauda pasiektų visus prisidedančius prie taršos mažinimo. Tačiau tokiai reformai reikalingi ambicingi centrinės valdžios sprendimai.

Konferencijoje buvo pristatyti įvairūs žaliojo verslo pavyzdžiai (biomasės, polietileno perdirbimo, ekologinio ūkininkavimo, aukštųjų technologijų, atliekų tvarkymo ir kt. srityse) bei finansavimo galimybės jų plėtrai. Taip pat diskutuota apie aplinkosaugos problemas, galimus jų sprendimo būdus, pristatyta kitų valstybių praktika.

Po konferencijos dalyviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su vienu iš žaliojo verslo pavyzdžių – Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje esančia kogeneracine biodujų jėgaine, kurioje iš kiaulių srutų gaminama energija.

Konferencija „Žalioji strategija verslui: planas Panevėžio regionui” yra Žaliosios politikos instituto organizuojamo regioninių konferencijų ciklo dalis.

Žaliosios politikos instituto inf.