Konsultuojame ukrainiečius, tačiau yra ko pasimokyti ir iš jų

Konsultuojame ukrainiečius, tačiau yra ko pasimokyti ir iš jų

Mėnesio pradžioje aplinkos ministro Simono Gentvilo vadovaujama delegacija lankėsi Ukrainoje. Susitikimo metu S. Gentvilas ir Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas pasirašė Deklaraciją dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje. Kaip skelbta Aplinkos ministerijos prenešime, mūsų šalis padės Ukrainai steigiant nacionalinį parką „Pushcha Radzyvila“ ir įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformą, kai Lietuvos pavyzdžiu, į vieną įmonę bus sujungtos 157 atskiros Ukrainos miškų urėdijos.

Be valdžios atstovų Ukrainoje lankėsi Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas, UAB „Jūrės medis“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Ovidijus Jankauskas ir Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Audrius Radvilavičius, kuris portalui miskininkas.eu plačiau papasakojo apie Ukrainos miškų ūkį.  Pasirodo, visateisė Europos Sąjungos narė Lietuva miškininkystės srityje turi ir ko pasimokyti iš karo niokojamos ES kandidatės: Lietuvoje, esant didesniam miško technikos parkui, yra kur kas didesni miško kirtimo pajėgumai, tačiau medienos apskaita, pasak A. Radvilavičiaus, pas mus vis dar vykdoma su liniuote ir rulete.

„Ukrainoje dėl kirtimo technikos trūkumo yra labai riboti miško kirtimo pajėgumai. Aš netgi kelis kartus klausiau jų miškų ūkio pareigūnų ir jie patvirtino, kad visos Ukrainos teritorijoje viso labo dirba penkios medkirtės. Trys iš jų privačiame sektoriuje ir dvi senos rusiškos  – valstybiniame. Tačiau, dar tik ruošdiamiesi atnaujinti techniką ir didinti gamybinius pajėgumus, leidimų išdavimą ir medienos apskaitą ukrainiečiai jau atlieka skaitmeniniu būdu. Dviem metodais – antžeminiu ir iš oro“, – sakė A. Radvilavičius.  

Miško darbų rangovų asociacijos vadovas portalui pasakojo, kad Ukrainos miškininkų naudojami skaitmeniniai matavimo metodai yra pakankamai tikslūs, be to, Ukrainoje daugiausiai vyrauja pušynai, nėra didelio medžių tankumo, todėl iš oro ar naudojantis planšetiniu kompiuteriu, galima tai lengvai padaryti.

Lietuviai apskaitos dar neskaitmenizavę

Kaip pasakojo A. Radvilavičius,  kurdami savo medienos apskaitos sistemą,ukrainiečiaiplanuoja priimti apskaitaimedienos kirtimo galvučių teikiamą informaciją ir pagamintus sortimentus, o pas mus to nėra ir tai, pasak A. Radvilavičiaus, kelia nuostabą.
„Dalyvaudamas CEETTAR miško darbų rangovų susitikimuose kolegų Europoje paklausiau: kaip Jūs vykdote apskaitą, o kai jie visi sužiuro į mane labai nustebę, supratau, kad mes, lietuviai, vieni iš nedaugelio, kurie XXI amžiuje dar neturime kompiuterinės medienos apskaitos“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, aiškių priežasčių, kodėl Lietuva atsilieka nuo daugelio Europos šalių, nėra. Veikiausiai tiesiog bijomasi naujovių. „Kiek man teko bendrauti su valstybinės miškų tanybos atstovais, tai tiek matavimą iš oro, tiek skaitmeninį antžeminį metodus supeikė mūsų didžiai gerbiami mokslo žmonės, sakydami, kad tokie matavimai netikslūs. Tai aš galbūt ir suprasčiau, nes tai šiek tiek sumenkintų jų mokslinius pasiekimus medienos apskaitos srityje. Jie dirba, kuria ir staiga iš po jų išmuša pagrindą, ant kurio visą miškininkystės ūkį jie iki tol ir statė. Galbūt yra kažkoks nenoras, baimės. Mano nuomone, pas mus Lietuvoje apskritai yra tokia situacija, kad visi kažko bijo. Aš jau dveji metai išeilės pokalbiuose su valstybinės miškų urėdijos atstovais atsimušu kaip į sieną“, –  situaciją apibūdino A. Radvilavičius.

Pasak pašnekovo, skaitmeninė medienos apskaita garantuotų daugiau skaidrumo ir pateikė vieną hipotetinių pavyzdžių. „Tarkime, Valstybinės miškų tarnybos (VMT), atliekant valstybinių miškų taksaciją, iš anksto apskaičiuota, kad trijų hektarų kirtimo plote yra 1000 kubinių metrų medienos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tie 1000 kubinių metrų jau gaunami iškitus 2,5 ha, o rangovams apskaitoma tik tiek, kiek nurodyta taksciniuose duomenyse. Manau, kad kompiuterinės apskaitos nebuvimas sudaro didžiules landas netikslumams. Aišku, aš nesakau, kad visuose valstybiniuose miškuose būtinai tų netikslumų yra. Tačiau ne kartą į tai baksnojau pirštu, sakiau, kad skaitmenizavimas sumažina landas manipuliacijoms, bet pokyčių kol kas nėra“, – klausimų kelia A. Radvilavičius.

Viskas padaroma, trūksta tik valios

Kalbėdamas apie skaitmeninę medienos apskaitą pašnekovas sakė, kad yra keli jos metodai ir jo žiniomis, tokia įranga yra nebrangi ir tinkama Lietuvos sąlygoms.  „Vienas metodų, kai važiuojant automobiliupro iškirstos medienos sandėliusspeciali įranga matuoja ir programa pateikia pakankamai tikslius skaičius. Antras metodas – fotogrametrinis, kai su planšetiniu kompiuteriu daromos fotografijos, o programa, įvertinusi tam tikrus duomenis, medienos kiekį pamatuoja pakankamai tiksliai“, – kalbėjo A. Radvilavičius.

Pašnekovas sakė, kad jam yra tekę dalyvauti keliuose tokios metodikos pristatymuose ir visuose buvo kalbama, kad tai nereikalauja didžiulių investicijų, tereikia tik noro. „Kiek tiksliai kainuoja medienos taksacija, tiksliai pasakyti negaliu, tačiau manau, kad tai neturėtų būti brangu. Žinoma, jeigu tai daroma iš oro, atsiranda transporto kaštai, bet pats matavimo įrenginys yra kompaktiškas ir turi kainuoti nedaug. Mano galva, jo tikslumas yra visiškai tinkantis dirbti lietuviškos gamtos sąlygomis“, – sakė miškininkas.

Lietuvos Miško darbų rangovų asociacijos vadovas pasakoja, kad apie medienos apskaitos skaitmenizavimą yra kalbėjęs su aplinkos ministru ir jo požiūris šiuo atžvilgiu yra teigiamas. „Į tai, kad kolegos Ukrainoje dar tik pertvarkydami savo miškų ūkį pagal vakarietiškus standartus, jau bando viską skaitmenizuoti, aš atkreipiau ir aplinkos ministro  Simono Gentvilo dėmesį. Ir pasirodo, ledai pamažu juda. Ministras davė nurodymą valstybinei miškų vadovybei parengti galimybes skaitmeninių medienos apskaitos priemonių taikymui Lietuvoje, už ką tikrai norėčiau jam padėkoti. Žinau, kad tam tikrame lygmenyje pasipriešinimas šiai naujovei yra, tačiau iki 2024 m. skaitmenizuotas medienos apskaitos metodas jau turėtų atsirasti“, – pokyčių pradžia džiaugiasi A. Radvilavičius.

Reziumuodamas vizito Ukrainoje metu įgytas patirtis A. Radvilavičius pasakojo, kad ukrainiečiai iš mūsų nori pasisemti patirties dėl gamybinių pajėgumų didinimo, saugomų teritorijų kūrimo, o jie savo ruožtu yra pasiryžę padėti medienos  apskaitos kompiuterizavimo klausimais. Ukrainoje  apsilankę lietuviai džiaugiasi, kad net ir karo metu šalis pasiryžusi integruotis į ES klimato, gamtos apsaugos, miškotvarkos srityse ir pradeda vykdyti reformas.

Andrius Nenėnas