Kontrastų sala ir nakvynė milžiniško kraterio gilumoje
Iškasenų po valstybiniais miškais naudojimą reguliuos Vyriausybė
2 rugpjūčio, 2018
Miško rangovai susitiko su Valstybinių miškų urėdijos atstovais
2 rugpjūčio, 2018Kontrastų sala ir nakvynė milžiniško kraterio gilumoje
La Palma – kupina kontrastų sala. Palyginti mažame plote, skirtingame aukštyje virš jūros lygio – skirtingas klimatas, skirtinga augmenija, skirtingi atsiveriantys panoraminiai vaizdai. Paslaptinga sala, nes čia randama įvairios kilmės ugnikalnių liekanų ir tėra skirtingų nuomonių dėl viduryje salos žiojėjančio milžiniško kraterio kilmės. Palyginti su kitomis Kanarų salomis, ji jauna, nes susidarė tik prieš 2 milijonus metų!
Žygis į kraterio gilumą
Arkangelo Šv.Mykolo globojamos salos centre – vienas iš keturių Kanarų archipelago salose esančių nacionalinių parkų “Caldera de Taburiente”. Parko centre – 10 km skersmens krateris. Jis laikomas didžiausiu pasaulyje krateriu, kuriam susiformuoti įtakos turėjo erozija. Tai vienas iš didžiausių vulkaninės kilmės kraterių, labiausiai atsiveriančių plačiais panoraminius vaizdais. Skaityti apie jį maža, reikia jame pabuvoti, pajausti jo kvėpavimą, pasivaikščioti. Jis nepalieka abejingų. Taigi leidžiamės į dviejų dienų žygį į kraterio gilumą.
Septinta valanda ryto – išvažiuojame automobiliu iš namų. Geras pusvalandis automobiliu iki vakarinės salos dallies, o iš ten siaura kalnų gatvele judame nacionalinio parko “Caldera de Taburiente” link. Iki vietovės kalnuose, nuo kurios prasideda žygis, apie pusę valandos stačiu serpantinu. Čia važiuoja tik specialus taksi arba veikia vietinis “slaptažodis” ir galima pakilti savo automobiliu. Kieno vestibiuliatorinis aparatas leidžia dairytis pro automobilio langus, tam tikra palaima, nes atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Pasiekę pradinį žygio tašką, su palapinėmis, miegmaišiais, maisto atsargomis ir gera nuotaika leidžiamės taku žemyn.
Nacionaliniame parke įrengti geri pasivaikščiojimo takai. Tiesa, kai kurie iš jų pakankamai siauri, statūs, todėl pasiruošimo ir geros avalynės vis tik reikia.
Eidami turistiniu maršrutu nusukame kitu, niekam nežinomu keliu, vadinamu piemenų taku. Čia randame iš pirmo žvilgsnio apleistą sodybą, kurioje noksta vaisiai, ganosi porelė mulų… Atrodo, lyg būtum patekęs į seno vesterno filmavimo aikštelę. Pasimėgavę fantastiškais prinokusiais vaisiais, leidžiamės nešienauta pieva ir spygliais nuklotu taku žemyn. Grįžtame į turistinį pažymėtą taką.
Po poros valandų pasiekiame Playa Taburiente (isp.Taburiente pliažas) vadinamą aikštelę. Čia teka Taburiente upė. Iš natūralių baseinų, iš po gigantiškų vulkaninių riedulių ištekantis sraunus vanduo – pagrindinis geriamo La Palmos vandens šaltinis. Srauniuose šalto skaidraus vandens kriokliuose atgaivinę pavargusias kojas, einame į stovyklavietę.
Įsirengę nakčiai ir pavakarieniavę leidžiamės į vakarinį žygį iki senovinės šventvietės. Tai natūralus vulkaninės kilmės monumentas, vadinamas Idafė, iš vienos pusės primenantis angelą su sparnais, iš kitos – nykštį. Nusileidimas iki monumento vadinamas smūginiu, arba malūnu, nes tikrai nelengvas. Jau leidžiantis labai suktais serpantinais žemyn nenorom kyla mintys apie gresiantį nelengvą sugrįžmą. Tačiau legendomis apipintas monumentas vilioja pasivaikščioti aplink, taip pat aplankyti spalvotuosius šaltinius ir taip vadinamus “Du vandenis”. Tai yra iš abiejų kalno pusių susiliejančius šaltinius.
Leidimasis žemyn
Pradedant leistis link tarpukalnės (isp. barranco) dugno, šventasis monumentas įžiūrimas gerokai žemiau akių lygio. Nusileidus iki šaltinio dugno reikia gerokai užversti galvą į dangun pakeltą akmeninį nykštį. Žygis ten ir atgal truko 3 valandas.
Po žygio belieka sulaukti visiškos tamsos ir pasimėgauti žvaigždėmis. Bet kaip tyčia mėnulis švietė kaip didelis prožektorius. Tad beliko pasimėgauti kalnų skleidžiama tyla, vėjo muzika, rėkaujančiais ereliais, ūkaujančiomis pelėdomis ir gulti, kol didysis dangaus šviesulys nutekės tolyn. Taip ir padarėme. Paryčiais, apie trečią – ketvirtą valandą dangus buvo giliai tamsus, nusagstytas ryškiomis žvaigždėmis, pilnas judančių satelitų ir kitokių, ginčus sukėlusių objektų. Keisti tie objektai, kurie skrisdami dar ir blyksi lyg fotoaparato blykstė. Tokioje aplinkoje tikrai nesijauti Visatoje vienišas.
Šešėlių magija
Naktis krateryje visada kupina paslapčių. Vien buvimas didžiulių kalnų apsuptyje suteikia nepakartojamų jausmų. Vienus susilietimas su tokia magiška gamta sujaudina iki ašarų, kiti sapnuoja įdomius sapnus, treti tiesiog nori būti, niekur neiti, tik stebėti kalnų sienomis judančius saulės spindulius, vėliau gęstančios dienos šešėlius. Krateryje nesimato nei saulėlydžio, nei saulėtekio. Visa magija vyksta šešėliuose. Sulaukę pirmųjų saulės spindulių stovyklavietėje, apsiginklavę guminiais kilimėliais sėdėti, einame į kitą kalnagūbrio pusę stebėti, kaip ryto saulė pažadins Idafę, tą akmenyje sustingusią dievybę. Tarp ant šlaitų augančių ir lyg ore kabančių pušų voratinklių hamakuose supasi vorai, saulę klykdami pasitinka paukščiai, medžių lajomis šuorais nubėga vėjas, saulės spinduliai perkopę per aukščiausias salos viršūnes paglosto suakmenėjusio angelo viršugalvį, po to sparnus. Oda nuo jaudulio pašiurpsta, akyse tvenkiasi džiaugsno ašaros.
Po pusryčių dar kartą pasimėgavę srauniu upės vandeniu iš išorės ir iš vidaus, leidžiamės į kelionę namo. Tiesa, ir vakare, ir iš ryto mus aplankė nacionalinio parko darbuotoja, kuriai turėjome pateikti leidimus čia nakvoti. Labai didelė drausmė ir tvarka čia būtina. Visa žemė nuklota sausu storu pušų spyglių apklotu, kuris patogus ir minkštas miegoti, bet pavojingas ugniai.
Patirti pojūčiai nacionaliniame parke “Caldera de Taburiente” kiekvieną paveikia savaip. Tai lyg uždelsto veikimo pozityvumo bomba, atsiskleidžianti kartais daug vėliau. Lyg tas akmens Angelas būtų įdėjęs širdin, lyg džinas butelin, žinutę, kuriai perskaityti kiekvienam reikia skirtingo laiko ir vidinės būsenos. Bet anksčiau ar vėliau visi perskaito.
Jei sudomino vizitas po La Palmos nacionalinį parka, rašykite asmenines žinutes el.p. egle.mankeviciene@gmail.com – mielai suorganizuosime išvyką Jums patogiu laiku.
Eglė Mankevičienė, nuotraukos autorės
