Kuršių nerijoje baigta dalis krantotvarkos darbų

liepos 9, 2019
Atsisveikiname su Andriumi Vancevičiumi
liepos 8, 2019
K. Bacvinka: „M. Pulkauninkui miškininkų bendruomenėje – ne vieta“
liepos 10, 2019

Kuršių nerijoje baigta dalis krantotvarkos darbų

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNPD) įgyvendina ES  lėšomis finansuojamą projektą “Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje”. Projektas pradėtas vykdyti  2016 m. rudens pabaigoje ir truks iki 2022 m. pavasario. Jo  tikslas – įgyvendinti krantotvarkos priemones, kurios sumažintų neigiamas klimato kaitos pasekmes ir pristabdytų intensyvų Baltijos jūros kranto degradavimą Kuršių nerijoje.

Apsauginis kopagūbris yra vienas svarbiausių UNESCO kultūrinio kraštovaizdžio elementų. Daugiau nei prieš 200 metų jis buvo pradėtas kurti beveik visu Kuršių nerijos pajūriu. Apie 100 km tebesitęsiantis  kopagūbris atlieka labai svarbią apsauginę funkciją – sulaiko į krantą jūros išmetamą smėlį ir neleidžia jam slinkti gilyn į neriją. Šio kopagūbrio kūrimo darbai pradėti 1805-1811 m.  – iš pradžių siauriausioje ir labiausiai bangų ardomoje  pietinėje dalyje, o vėliau atskiri jo ruožai buvo formuojami visą šimtmetį, kol XX a. pradžioje susijungė į vientisą pajūrio kopos gūbrį. Jam kurti naudotos natūralios medžiagos – šakų užtvaros, kuolai, sulaikanti smėlį žolinė augalija, paprastai sodinta rudenį. Kopagūbrio apsaugos ir tvarkymo darbų metodai, kuriuos atlieka  nacionalinio parko direkcija, iš esmės išliko iki šiol, pavyzdžiui, pavasarį jūros bangų nuardyti šlaitai užklojami žabais  ir pan.

“Daugelis Kuršių nerijos lankytojų net nežino, kad ši ilga didžiulė  pajūrio kopa nėra natūralios kilmės, o daugiau kaip 200 metų nuolatinio žmogaus darbo ir priežiūros rezultatas.  Pagal europinį projektą jau baigėme dalį krantotvarkos darbų – iškloti šakų klojiniai rekreacinėse zonose (apie 3,4 ha), sutvarkyti 37 perėjimai, t. y. atnaujinta virš 1,2 km lentinių takų, daugiau kaip  800 m molio ir žvyro takų, taip pat atnaujinti 33 laiptai (virš 600 kv.metrų)”,- vardija Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Iš viso Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra 74 perėjimai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros ir rūpesčio. Pasak L. Dikšaitės, specifiškiausi ir tik Kuršių nerijai būdingi yra apsauginio kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbai. Pirmą šimtmetį kopų inspektoriai pagal specialią technologiją jį formavo, o  dabar jų pasekėjai gūbrį prižiūri: tvirtina audros nuplautus šlaitus, gamtinės ar antropogeninės kilmės išgraužas ar pralaužas. Šiuo metu  apsauginio kopagūbrio priežiūra pagal  Pajūrio juostos įstatymą pavesta  Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai.

Baltijos pajūriu besidriekiančio apsauginio kopagūbrio teritorijoje gausu natūralių buveinių, įtrauktų į Europos saugomų teritorijų tinklą “Natura 2000” – jose aptinkami reti augalai ir gyvūnai svarbūs visos Europos biologinei įvairovei.   

www.miskininkas.eu  inf.

Nuotraukos iš KNNPD  archyvo