La Palma – šventųjų buveinė

7 birželio, 2018
Miškininkai ir aplinkos inžinieriai – paklausūs rinkoje
6 birželio, 2018
Lietuvos zoologijos sodas švenčia 80-čio jubiliejų
11 birželio, 2018

La Palma – šventųjų buveinė

 

Gal kiek per skambiai pasakyta, bet kaskart taip pagalvoju, kai pravažiuoju pro visus kalnuose išsibarsčiusius kaimelius – San Pedro, San Antonio, San Isidro, San Martin, San Andres… Visoje saloje galima gyventi be laikrodžių, nes kiekviename kaime skamba bažnytėlių ir koplytėlių varpai.

 

Šalia sodybos, kurioje gyvenu, yra seserų vienuolynas (Monasterio del Sister), kuris varpais skambina lygiai 7, 9, 12 ir 19 val. Ir dienos režimas tampa toks aiškus! Panašiai apie septynias dauguma keliasi, apie devintą pradeda darbus, apie dvyliktą mąsto, kad jau greitai pietūs ir siesta. Na o 19 val. – laikas fiestai!

Grįžtant prie šventųjų, norisi papasakoti apie La Palmoje vykstančias tradicines šventes. Čia kiekvienas regionas turi savas tradicijas. Ypač iškilmingai ir gausiai (kartais ištisą savaitę) švenčiamos religinės šventės. Naktinės procesijos, savita kryžių puošyba, persirengėliai, įvairūs mistiniai simboliai… Nors žmonės nelabai uoliai praktikuoja katalikybę – šventes ir ypač pasiruošimą joms, labai mėgsta.

 

Corpus Cristi (Devintinės) šventė

 

Viename salos regione, kuris vadinasi Villa de Mazo, nuo XVII a. švenčiama Corpus Cristi (liet. Devintinės) šventė. Kituose regionuose ji nėra tokia pompastiška kaip šiame, tuo jis ir išsiskiria. Šventei ruošiamasi ištisus metus! Pats regionas Lietuvos mąstu – nediduko miestelio dydžio, tačiau pasidalinęs dar į smulkesnius administracinius kaimelius (barrio), kurių kiekvienas ruošiasi atskirai! Tokių kaimelių keliolika. Kiekvienas ypatingas savo architektūros detalėmis, skirtinga dirvožemio struktūra ir jame kultivuojamais žemės ūkio produktais, vietine augmenija, kuri dėl aukščio virš jūros lygio skirtumų kartais labai skiriasi. Jeigu viename žemės lopinėlyje gerai dera kukurūzai, tai kitame svogūnai, česnakai ar kitos daržovės, gėlės. Nuo būdingos augmenijos ir priklauso šventės “veidas” – ant grindinių kuriami augalų kilimai, paveikslai, religiniai simboliai. O nuo 1958 m. ir didelės vertikalios skulptūros – arkos. Kiekviena arka atstovauja savo kaimo daliai, kuri, pavyzdžiui, tėra vos 0,58 kv. km dydžio ir joje gyvena tik 258 gyventojai. 

 

Kiekviena tokia bendruomenė turi savo menininką, arkos autorių. Pasitelkęs pagalbininkus jis ištisus metus renka medžiagas (lukštus, sėklas, sausas gėles, grūdus ir pan.), po to jas dėlioja, lipdo. Arkose atsispindi to krašto mitologija, gyvūnija, augmenija, mėgstamiausi religiniai simboliai. Pati didžiausia šių metų arka, kurios viršūnėje puikuojasi iš augalų detalių sudėliota Šventoji Mergelė su kūdikiu, siekia 22 metrus aukščio ir stovi pačiame regiono administracijos aikštės centre. Šių arkų galeriją pateikiu nuotraukose. 

Palmerai  moka linksmintis

 

Palmerai tikrai moka linksmintis. Dėl dienos režimo ir tradicijų gali atodyti, kad jie tik tai ir mėgsta, bet kaip ir visur, yra tinginių bei labai darbščių žmonių. Noriu akcentuoti, kad ne tik mėgsta, bet ir moka linksmintis. Ir daro tai nuoširdžiai. Tokiame mažame regionėlyje buvo specialiai sumontuotas didžiulis koncertinis paviljonas, įgarsinimo kompanija ir geriausi kanarų salų muzikantai: tradicinio folkoro grupė ir stiprūs 25 vyrų balsai privertė kelis šimtus klausytojų dainuoti kartu, tradicinės kanarų gitarėlės timple virtuazas su grupe pristatė ištisą muzikinį spektaklį, prikaustantį kiekvieno dėmesį, o pabaigoje vietinė pop muzikos legenda visą salę pakelė šokiams. Tarp šokančių sukiojosi net keletas senolių ratukuose – nors kojos nejudėjo, bet akys šypsojosi. 

 

Aikštėleje keletas paviljonėlių su vietiniu vynu, tradiciniais kanariškais riestainiais los churros, kurių atvykus į La Palmą būtina paragauti, alumi, romu ir kitais skanėstais. Gal natūralu, kad mažoje saloje daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Vyrai prie taurės romo aptaria sporto varžybas, moterys – FB draugių naujienas, vaikus ir anūkus. Nesigirdi kalbų apie politiką, ar kaip sunku gyventi, na gal –  kad šalta. Nes šiuo metu rytinėje salos dalyje, aukštėliau, kur ir yra Mazo, tik 18 – 24 laipsniai šilumos, kas birželiui – neįprasta.

 

Koncertas – nemokamas. Nors girdėjau kalbant, kad vien tokio paviljono nuoma administracijai kainavo apie 20 tūkst. eurų. Vyno taurė (tiesa, kaip gatvėje – plastikinė) – 1 euras, čiūrų lėkstė – 2 eurai. 

 

Eglė Mankevičienė

Autorės nuotraukos