Labanoro girioje mėnesiui stabdomi miško kirtimai. O kas toliau?

23 rugsėjo, 2018
Du Vilkaviškio krašte gimę dailininkai Tretjakovo galerijoje turi  po salę
23 rugsėjo, 2018
Siūloma Seimui tvirtinti miškų kirtimo normas
23 rugsėjo, 2018

Labanoro girioje mėnesiui stabdomi miško kirtimai. O kas toliau?

Kilus visuomenės nepasitenkinimui, toliau renkamiems parašams prieš plynai kertamus miškus ir jų kirtimo normos padidinimą, taip pat dideliam susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, pagaliau sulaukta ir Aplinkos ministerijos reakcijos.

„Šioje saugomoje teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose vieną mėnesį nebus vykdomi jokie kirtimai“, – pranešė aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Iki šiol jis tikino, kad kirtimai vykdomi teisėtai, jokių pažeidimų nėra, o į aplinkosaugininkų ir visuomenės nerimą atsakydavo išsisukinėjimais ir … šypsena.

Ministro žodžiais, vieno mėnesio pertrauka nutraukti kirtimus Labanoro girioje yra būtina, siekiant iš naujo peržiūrėti miško kirtimų planus – pirmiausia, kad būtų išsaugoti biologinei įvairovei svarbūs miškų plotai. Taip pat būtina įvertinti, ar ligšiolinė ūkinė veikla Labanoro girioje nebuvo vykdoma pažeidžiant galiojančią tvarką, aiškina Aplinkos ministerija išplatintame pranešime.

Valstybinė miškų urėdija mėnesį privalės nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro regioniniame parke bei peržiūrėti šių kirtimų planavimo procedūras. Valstybinei miškų tarnybai pavesta per šį laikotarpį patikrinti, kaip laikomasi miško kirtimo taisyklių.

Be to, rugsėjo 18 d. su žiniasklaidos atstovais apsilankęs Labanoro girios kirtavietėse  ir, aišku, parodomosiose saugomose vietose, aplinkos ministras pabrėžė, kad būtina daugiau dėmesio skirti planavimo procedūroms – kertamos biržės negali tapti vienu dideliu iškirstu lauku. Esą „būtina įvesti ir „saugiklių“ sistemą, kad vertingiausi miško plotai būtų išsaugoti“.

Tad aistras dėl kirtimų kol kas bandoma nutildyti bent trumpam. O kas toliau? Beje, plyni kirtimai

vyksta ne vien Labanore, tokie nuplikinti plotai plyti ir Dzūkijos nacionaliniame parke, kitose saugomose teritorijose.

Dar vienas opus klausimas, kaip panaudojama iškirtsta vertinga mediena, ar ji lieka Lietuvoje, yra perdirbama ir sukuria pridėtinę vertę, ar eksportuojama kaip žaliava. Tokiu būdu valstybė apvagiama dvigubai – netenkame miškų ir galimos ekonominės naudos, t. y. parduodame savo turtą        

tiesiog nusikalstamai. Į šį klausimą Vyriausybė visuomenei turi atsakyti operatyviai ir aiškiai, be jokių aptakių išsisukinėjimų. 

www.miskininkas.eu inf.