Langinė kregždė – šių metų Lietuvos metų paukštis

Langinė kregždė – šių metų Lietuvos metų paukštis

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę – daugumai tautiečių gerai pažįstamą paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose. Vienų labai mylimą, kitų – nelabai pageidaujamą kaimyną. Pernai metų paukščiu buvo paskelbtas juodasis čiurlys, užpernai – pilkasis garnys.

„Metų paukščio“ akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms reikalingas išskirtinis dėmesys ir specialios apsaugos priemonės bei išsiaiškinti tos rūšies populiacijos būklę šalyje. Ankstesniais metais daugiau dėmesio kreipėme į retesnes rūšis, pastaraisiais – į sparčiai mažėjančias gana žinomas paukščių rūšis“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Dvi artimos giminaitės

Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europoje gyvena apie 11 mln. 200 tūkst.– 23 mln. 600 tūkst. šių paukščių porų, tačiau pastebima rūšies populiacijos mažėjimo tendencija.
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, iš išvaizdos langinę kregždę galima supainioti su šelmenine kregžde. Langinė už šią yra mažesnė, balta apačia ir baltu antuodegiu, trumpesne, mažiau iškirpta uodega. Be to, šelmeninės kregždės lizdus paprastai lipdo pastatų (dažniau ūkinių) viduje, o langinės – jų išorėje.
„Į Lietuvą langinės kregždės pavasarį grįžta paprastai balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir perėti pradeda gegužės mėnesį. Lizdus lipdo ant mūrinių pastatų sienų, po tiltais, nors kitose šalyse jų kolonijų randama ir pakrančių uolose. Palankiomis sąlygomis veda dvi vadas. Šalti, lietingi orai labai nepalankūs jaunikliams auginti“, – sakė L. Raudonikis.

Ardyti lizdus buvo tabu

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius pabrėžė, kad nuo seno šelmeninė ir langinės kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kurių pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų matome lietuvių ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių, kas rodo, kad kregždę lietuviai laikė šventu paukščiu.

Iš šių sparnuočių skrydžio mūsų senoliai spėdavo orus: jei kregždės pažeme skraido – lauk lietaus, o jei aukštai danguje nardo – bus geras oras. Staigus paukščių išskridimas rudenį mūsų senoliams buvo paslaptingas reiškinys, todėl tikėta, kad jos žiemoja po vandeniu. Laikui bėgant, sakralinė kregždės reikšmė ėmė menkėti, ir šiandien jau retas beatsimena, kad mūsų senoliams ardyti kregždžių lizdus buvo tabu.
„Šiandien lizdų ardymas tampa viena iš šios rūšies paukščių nykimo priežasčių“, – akcentavo L. Raudonikis.

Populiacijos mažėjimo priežastys

Pasak jo, ornitologai jau kurį laiką stebi langinės kregždės europinės populiacijos mažėjimo tendenciją ir analizuoja jo priežastis. Kai kuriais metais milijonai paukščių žūsta Afrikos žiemavietėse ir per migraciją dėl nepalankių orų – liūčių, audrų ir panašių pavojų. Perėjimo vietose jų laukia kiti pavojai. Itin sausais pavasariais paukščiams sunku rasti medžiagos lizdams lipdyti, todėl gali labai vėluoti perėjimo pradžia. Vasarą sunku prigaudyti vabzdžių jaunikliams maitinti, o dėl to dalis jauniklių neišgyvena. Langinės kregždės yra jautrios oro taršai miestuose, herbicidams, pesticidams bei insekticidams, nes tai itin sumažina kregždžių pagrindinio maisto – skraidančių vabzdžių kiekį. Langinėms kregždėms sunku atlaikyti konkurenciją su naminiu žvirbliu, kuris peri panašiose buveinėse, be to, nevengia užimti kregždžių lizdų.

Žmonės nenori jų kaimynystės

Gana svarbi langinės kregždės populiacijos nykimo priežastis– lizdų naikinimas. Dalis lizdų sunaikinami nesąmoningai – renovuojant pastatus, tiltus, pradėjus naudoti statybines medžiagas, prie kurių paukščiai nebegali lipdyti lizdų. Tačiau nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos. Gana dažnai tai daroma jau perėjimui įsibėgėjus, tada numušami lizdai su kiaušiniais.
LOD pataria visiems, kurie nepageidauja, kad kaimynystėje apsigyventų langinės kregždės – jų lizdus nudaužyti, kol paukščiai dar negrįžo ir jų neužėmė (iki balandžio vidurio). Naikinti lizdus paukščiams perint draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
„Siekiant atkreipti dėmesį į lizdaviečių naikinimo mastą ir pasiūlyti sprendimų, prigijusių Vakarų Europos valstybėse, ir nutarta langinę kregždę paskelbti metų paukščiu“, – sakė L. Raudonikis, pabrėždamas, kad jeigu žmogus dėl įvairių priežasčių nepageidauja langinių kregždžių kaimynystės, yra paprastų priemonių, neleisiančių paukščiams lipdyti lizdo namo pastogėje ar ant sienos. Stogo kampuose (tai mėgstamiausia paukščių lizdų lipdymo vieta) galima prikalti įstrižą lentutę, kuri neleis jiems įsikurti. Po stogu ar balkonu įtempta metalinė virvutė ar laidas taip pat atbaidys kregždes perėti.

Dirbtiniai lizdai

„Dažnai vienintelė priežastis, kodėl žmonės bando atsikratyti kregždžių kaimynystės, yra nemaža tarša joms auginant jauniklius. Šią bėdą nesunku išspręsti pritvirtinus medinę ar plastikinę lentutę po lizdu, kuri apsaugotų pastatą ir aplinką nuo nešvarumų. Lentutė turėtų būti kabinama 15–30 cm po lizdu taip, kad ją būtų galima greitai nuimti ir nuplauti nešvarumus. Galimi įvairūs variantai – platesnė, ilgesnė, su sienele, įvairių spalvų, kurios derėtų su pastato spalvomis. Toks apsisaugojimo nuo paukščių taršos būdas plačiai plinta visoje Europoje. Kaip ir Lietuvoje dar nematyti dirbtiniai kregždžių lizdai, kuriuos paukščiai kitose šalyse noriai užima“, – pasakojo L. Raudonikis.

Šiemet LOD nariai savanoriai pagal pavyzdį pagamino pirmus tokių dirbtinių lizdų pavyzdžius.
„ Iškėlus juos ant pastatų bus stebima, ar paukščiai juos užims. Sėkmės atveju bus galima gaminti tokius lizdus ir kelti juos jau su apsaugos nuo taršos priemonėmis ant pastatų ar siūlyti jų įsigyti žmonėms, kurie pageidautų šio triukšmingo, tačiau mielo kaimyno“, – sakė L. Raudonikis.
LOD prašo visų neabejingų žmonių informuoti apie pastebėtus langinių kregždžių naikinimo atvejus (pageidautina su įrodymais – nuotraukomis ar filmuota medžiaga) elektroniniu paštu egle@birdlife.lt. O visi norintys pranešti apie pas juos apsigyvenusias langines kregždes gali tai padaryti skyrelyje „Paukščiai prie mano namų“ LOD internetinėje svetainėje.

Daiva Červokienė