Lenkija:  miškininkystė buvusiose žemės ūkio naudmenose … ir pasodintas „stelmužiukas“

19 rugsėjo, 2018
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“ (ATNAUJINTA)
18 rugsėjo, 2018
ASU mokslininkai įrodė garsiosios Raganų eglės unikalumą
20 rugsėjo, 2018

Lenkija:  miškininkystė buvusiose žemės ūkio naudmenose … ir pasodintas „stelmužiukas“

Birželio 14–17 d. Lenkijoje, Supraslėje vyko Lenkijos miškininkų draugijos (Polskie towarzystwo leśne) 118-asis suvažiavimas. Šia proga draugija kartu su Valstybinių miškų Balstogės regionine miškų direkcija organizavo ir mokslinę konferenciją  „Miškininkystė žemės ūkio naudmenose augančiuose miškuose“. Renginyje Balstogės regione dalyvavo ir Lietuvos bei Baltarusijos miškininkai.

Lenkijos miškininkų draugija (LMD) vienija per 5500 narių, kurie pasiskirstę į 20 skyrių. Draugijos suvažiavimai organizuojami kartu su Lenkijos valstybinių miškų regionine direkcija – kasmet pasirenkamas vis kitas šalies regionas. Šiemet suvažiavime, kuris vyko tris dienas, dalyvavo virš 250 narių. Pirmoji diena buvo skirta konferencijai, kurioje gvildenti regionui aktualūs klausimai – pasirinkta  tema apie miškininkystę buvusiose žemės ūkio naudmenose augančiuose miškuose. Pranešimus skaitė mokslininkai, įvairių įstaigų, susijusių su miškininkyste, atstovai, miškų urėdijų darbuotojai. Jie pristatė, kaip praktiškai atrodo situacija šiuose miškuose.

Antrąją dieną surengtose išvykose susipažinome su miškų urėdijų bei su jomis bendradarbiaujančių įstaigų (pasieniečių, kariškių) veikla. Iš parengtų penkių  maršrutų programų  galėjome pasirinkti sau patraukliausią. Svečių užimtumą koordinavo 8 miškų urėdijų darbuotojai. Trečią dieną aptarti LMD reikalai, priimta konferencijos ir suvažiavimo rezoliucija.

Suvažiavimas sutapo su Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo šimtmečiu, surengti LMD pirmininko rinkimai. Iki šiol 21-rius metus draugijai pirmininkavęs prof. habil. dr. Andrzej Grzywacz atsisakė šių pareigų. Naujuoju Lenkijos miškininkų draugijos pirmininku išrinktas dr. Janusz Dawidziuk, buvęs Lenkijos valstybinių miškų generalinės direkcijos direktorius, dabartinis Miškotvarkos ir miško geodezijos instituto (Biuro Urządzania Lasu i Geodezji Leśnej) direktorius.

Lenkijos miškingumas: būklė ir miškų augimo perspektyvos

LMD suvažiavimas rezoliucijos pirmuoju punktu pabrėžė, kad Lenkijos valstybinių miškų ir daugelio visų miškininkų kartų dėka nuo 1945 m. įveisti miškai žemės ūkio naudmenose (virš 1,5 mln. ha) padidino valstybės miškingumą nuo 20,8 proc. iki 29,5 proc. ir yra vienas iš esminių darbų, formuojant aplinkos apsaugą šalyje. Pristatyta miškingumo augimo raida: iki 1960 m. buvusiose žemės ūkio naudmenose  įveista 731 900 ha naujų miškų. Didžiausios šių miškų įveisimo apimtys užfiksuotos 1960 m. – pasodinta 61800 ha. Vėliau apimtys kasmet mažėjo iki 2016 m., kuomet  buvo pasodinta 2073 ha. Miškų įveisimo apimčių sumažėjimo priežastys: apriboti perduodamų miškų urėdijoms žemės ūkio plotai bei pakilusi žemės kaina.

Pokario miškų įveisimo darbai buvo savotiškos miško sodinimo akcijos, kuriose dalyvavo miškų urėdijų darbuotojai, vietinė visuomenė. Dažniausiai sodintos pušies monokultūros. Miškingumo didėjimą lėmė ir savaiminiai žėliniai buvusiose žemės ūkio naudmenose.

Akcentuotas būtinumas vykdyti skirtingus miškininkavimo ir miškų apsaugos metodus brandžiuose medynuose, kurie įveisti pokario metais. Atkreiptas dėmesys į pušies monokultūras, kurios auga buvusiose žemės ūkio dirvose, neturinčiose miško dirvožemiui būdingų biologinių savybių (iš esmės mikorizės), jose gausu šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref.) pažeidimų.

Įveistų miškų apsauga nuo grybinių ligų

Žemės ūkio naudmenose augančių miškų problemos  žinomos  jau 100 metų, nes pirmieji miško įveisimo bei medžių sėjimo darbai pradėti po Pirmojo  pasaulinio karo. Pagal turimas žinias tuo metu sodinti pušies, eglės, beržo, juodalksnio sodinukai. Dirva pagal situaciją buvo ruošiama arba neruošiama. Želdinių tankumas siekdavo iki 25 tūkst./ha. Šie želdiniai ne visada tapdavo perspektyvūs, nes jaunuolynus 15–20 metais pažeisdavo šakninė pintis ir jie pradėdavo džiūti.

Pagrindiniai veiksniai, kurie sukelia šią ligą – dirvožemis, kuris žemės ūkyje dažniausiai buvo tręšiamas, o dirbamas tik jo viršutinis sluoksnis. Susidariusiame horizontaliame suspaustos žemės pade trūko šaknų, turinčių lignino, celiuliozės ir grybienos mikorizės. Antras veiksnys – medžių šaknų vystymasis, ypač pušų, susijęs su tinkamu/netinkamu sodinimu. Trečias veiksnys – medžių pavasarinės rievės, kurios būna platesnės dėl turtingesnio dirvožemio nei miške, o tai lemia greitesnį ligos plitimą. Dar vienas veiksnys – didelis želdinių tankumas. Persipynusios medžių šaknys tampa puikia aplinka plisti šakninei pinčiai ir antrinėms ligoms.

Pernai Lenkijoje šakninės pinties pažeisti medynai sudarė arti 90 tūkst. ha plotą. Didžiausi pažeidimai buvo 2002–2003 m. Jų apimtys siekė 230 tūkst. ha per metus.

Konferencijoje pristatytos profilaktiškai naudojamos priemonės ir taikomi apsaugos būdai.  Lenkijoje sėkmingai vykdoma medynų rekonstrukcija pasitelkus biologinę kelmų apsaugos priemonę „Rostop“, kurios pagrindą sudaro grybas Phlebiopsis gigantea. Šis  biopreparatas pradėtas gaminti 1980 m., vadinosi „PgIBL“. Jis tobulintas 35 metus ir yra plačiai naudojamas, nes efektyviai sumažina ligos sukėlėjo maitinimosi bazę.

Ekologinės inžinerijos galimybės

Miško ekosistemų žemės ūkio naudmenose atkūrimas yra viena iš aktualiausių šiuolaikinės miškininkystės problemų. Ekologinės inžinerijos praktinis pritaikymas miškininkystėje yra miško ekosistemų reabilitacija žemės ūkio naudmenose įveistuose miškuose. Šioje srityje Lenkijos mokslininkai vykdo tyrimus ir bandymus nuo 1970  m. Praktika parodė, kad taikant pasyvius miško ekosistemos atkūrimo metodus įveistuose medynuose, rezultatai yra nežymūs arba visiškai nepastebimi. Išbandžius aktyvius metodus, gauti teigiami rezultatai, kurie pristatyti pranešime.

Aktyvius ekologinės inžinerijos būdus sudaro streso sukėlėjo pašalinimas – ūkinės veiklos stabdymas ir arimo pado pašalinimas. Antrąjį būdą sudaro trūkstamų elementų – negyvos organinės medžiagos, tinkamų sumedėjusių augalų, trako, faunos – įterpimas želdinių ir jaunuolyno augimo metu. Apibendrinant galima teigti, kad  pagrindinis tikslas – pagerinti biologines dirvožemio savybes „tręšiant“ pjuvenomis, smulkinta žieve, taip pat vabzdžių ir skruzdėlių introdukcija bei lapuočių priemaiša sodinant spygliuočius.

Miškotvarkos įtaka planuojant darbus

Miškotvarkos specialistai pristatė buvusiose žemės ūkio naudmenose augančių miškų plotų žemėlapius. Vienose miškų urėdijose šie medynai užima beveik  90 proc. teritorijos, kitose jų iš viso nepavaizduota. Tad  galima teigti, kad medynai, augantys ne miško žemėje, yra netiksliai arba iš viso neinventorizuoti ir nestebimi.

Pranešimo metu kelta problema dėl ūkininkavimo miškuose būdų, kai atsiranda šakninės pinties židinys. Tokiais atvejais dažniausiai taikomos dvi priemonės: pirma – židinyje iškertami pažeisti medžiai ir sodinami, pavyzdžiui, beržai; antra – medynas iškertamas plynai ir vykdoma rekonstrukcija.  Pirmuoju atveju yra tikimybė, kad po 100 metų pasirodys, jog dėl puvinio pažeidimų užauginome ne rąstus, o malkinę medieną. Taikant antrąjį būdą irgi nėra garantijos – jeigu pirmoji medyno karta susirgo, nereiškia, kad antrą kartą medžiams čia bus lengviau augti, kad liga nesikartos.

Miškotvarkos specialistų pranešimo išvados: būtina kaupti medžiagą ir fiksuoti medyno kilmę miškotvarkos medžiagoje. Miškotvarkos projekte turi būti specialūs nurodymai dėl šakninės pinties bei galimybė atlikti specialiuosius kirtimus katastrofiškai pažeistuose medynuose. Projektuojamos miškotvarkos priemonės turi būti specialios pirmos ir antros kartos įveistiems medynams.

Buvusiose žemės ūkio naudmenose augančiuose miškuose specifinis ūkininkavimas  yra svarbus per dvi medyno kartas, dėl to svarbu ne laukti, o veikti ir spręsti atsiradusias problemas.

Pasodintas „stelmužiukas“  

VĮ Valstybinių miškų urėdijos  (VMU) Marijampolės regioniniame padalinyje šių metų balandžio 27 d. sodinant Lenkijos ir Lietuvos  valstybių atkūrimo 100-mečio ąžuolyną, įsimintinam įvykiui prisiminti VMU direktoriaus pavaduotojas Alfredas Galaunė padovanojo lenkų miškininkams skiepytą Stelmužės ąžuolo palikuonį, perrištą Lietuvos vėliava. Dovana neeilinė. Todėl laukta net du mėnesius  išskirtinės progos jį pasodinti – ja tapo LMD suvažiavimas. Taip sutapo, kad antrąją suvažiavimo dieną pasirinkau maršrutą, net neįtardama, kad dienos pabaigoje renginį vainikuos Stelmužės ąžuoliuko sodinimo šventė. Lietuviškas „stelmužiukas“ pasodintas Balstogės regioninės valstybinių miškų direkcijos Žednia miškų urėdijos reprezentacinėje girininkijoje – medelyno proginių medžių alėjoje.

Iššūkiai – skirtingas požiūris į tvarų miškų išsaugojimą

Suvažiavime  priimtoje rezoliucijoje vienas iš punktų buvo susijęs su didžiausia pastarųjų metų problema – skirtingu miškininkų ir ekologų požiūriu į miškų tvarų naudojimą bei apsaugą.

Miškininkų veiksmai, ypač Belovežo girioje dėl žievėgraužio tipografo pakenktų ir džiūstančių eglynų, sulaukė didelės visuomenės kritikos ir nepasitikėjimo valstybinių miškų darbuotojais. Ginčas su ekologų organizacijomis kyla dėl skirtingo požiūrio į biologinę įvairovę ir tvarią miškininkystę. Suvažiavime priimtas sprendimas visokeriopai stiprinti miškininkų įvaizdį, įvairiausiais būdais šviesti visuomenę apie miškus, jų vaidmenį, ekonominę svarbą ir socialinę bei aplinkosauginę funkcijas.

Iš Lenkijos miškininkų draugijos istorijos

LMD, vienijanti miškininkus, mokslininkus ir praktikus, savo veiklą skaičiuoja nuo 1882 m. Tais metais įvyko pirmasis Galicijos miškininkų draugijos suvažiavimas Lvove.  Dabartinį pavadinimą draugija naudoja nuo 1925 m. Leidžiamas draugijos žurnalas „Sylwan“, kuris gyvuoja nuo 1820 m. ir yra seniausias miškininkų profesinis žurnalas Lenkijoje bei vienas iš seniausių tokio pobūdžio žurnalų pasaulyje.

Lenkijos miškininkų draugija didžiuojasi užtarnauta pagarba dėl solidumo ir patikimumo reiškiant savo nuomonę,  konsultuojant miškininkystės klausimais aukščiausias Lenkijos valdžios įstaigas. Draugija nepriklauso nuo politinių organizacijų. Kitas svarbus baras – bendradarbiavimas su valstybiniais miškininkais: kartu  kasmet organizuojami suvažiavimai su regioninėmis valstybinių miškų direkcijomis, vyksta bendros diskusijos, pokalbiai. Dalijimasis patirtimi praturtina, stiprina ir vieniją miškininkų bendruomenę.

Gražina Banienė, VMU Kretingos regioninio padalinio miško želdinimo ir apsaugos inžinierė

Nuotraukose:  Suvažiavime klausomasi pranešimų; Balstogės regioninės valstybinių miškų direkcijos Žednia miškų urėdijos medelyne pasodintas lietuviškas „stelmužiukas“;  LMD suvažiavimo dalyviai Žednia miškų urėdijoje.

.