Lietuvos bajoras pirmasis pasaulyje sukūrė aštuonratį vežimą

liepos 1, 2019
Lietuviškos priekabos su švedų prekės ženklu
liepos 1, 2019
FTG FOREST / KÄLLEFALL – ilgametė miško technikos gamybos patirtis ir patikimumas
liepos 1, 2019

Lietuvos  bajoras  pirmasis  pasaulyje  sukūrė  aštuonratį  vežimą

Lietuvos bajoras Pšemislovas Neveravičius maždaug prieš 110 metų pirmasis pasaulyje sukūrė  savaeigį vežimą su aštuoniais ratais. Jis buvo dukart didesnis už įprastą, traukiamą arklių, ir galėjo  važiuoti dviems vyrams sukant išcentrinio rato rankenas – jėga per sliekinę pavarą buvo perduodama į priešpaskutinę varomųjų ratų ašį.  Šiandien keturių ašių važiuoklės prototipu naudojasi visų aštuonračių mašinų gamintojai: nuo kariškų transporterių iki mėnuleigių.  

Keturi priekiniai vežimo ratai yra gerokai mažesni už galinius, darant posūkį jie sinchroniškai sukasi reikiama kryptimi, todėl visa platforma, nepaisant didelių gabaritų, gali apsisukti beveik vietoje. Kad tokį manevrą atlikti būtų lengviau, galinius ratus buvo galima pritraukti prie važiuoklės dugno. Tokiu principu veikiantį, „tinginiu“ vadinamą mechanizmą šiandien naudoja beveik visi daugiaašių vilkikų ir puspriekabių gamintojai, iš jų ir miško technikos.

Bajoro vežimas lengvai įveikdavo kelio nelygumus, galėjo važiuoti per griovius išlaikydamas stabilumą, be to, kelionė galėjo tęstis net subyrėjus vienam iš ratų. 

Netoli Kryžkalnio esančiuose Nemakščiuose 1865 – 1936 m. gyvenusį bajorą, genialų savamokslį konstruktorių P. Neveravičių vietiniai žmonės labai gerbė, nors ir laikė keistuoliu. Aštuonračio kūrėjas konstravo ir kitus mechanizmus – linamines, įvairius pjaustytuvus, inkubatoriuje perino viščiukus bei pan. Išradėjas amžiams liko gimtinėje – palaidotas Nemakščių parapijos kapinėse.

Įkūrė Aštuonračio automobilio draugiją

1910 m. pavasarį genialusis konstruktorius įkūrė Aštuonračio automobilio draugiją, tikėdamasis pradėti serijinę aštuonračio gamybą. Tačiau sąlyginai sėkmingu galima vadinti tik pirmąjį žingsnį. 1907-ųjų spalį P.Neveravičius gavo Rusijos imperijos herbu pažymėtą patentą Nr.12458. Po ketverių metų dėmesį į šį Lietuvos bajoro išradimą atkreipė rusų inžinierius Engelmejeris, rašydamas Peterburgo Lebenceno fabrikams.

Vokietijos pramonininkai, sužinoję apie minėtą išradimą, konstruktoriui pasiūlė iš tiesų milžinišką sumą – 150 tūkst. aukso rublių. Tačiau šis, puoselėdamas viltį pradėti gaminti tokio tipo automobilį savo šalyje, pinigų atsisakė ir patento nepardavė. Tai, matyt, buvo didžiausia Nemakščių bajoro klaida – išradimą pardavęs jis neabejotinai būtų išgarsėjęs visoje Europoje, pelnęs oficialų aštuonračio automobilio konstruktoriaus vardą ir pamatęs serijiniu būdu pagamintą savo mechanizmo versiją.

Viltis pradėti gaminti originalią važiuoklę sužlugdė  Pirmasis pasaulinis karas. Per jį P.Neveravičiaus sukonstruotas prototipas buvo sunaikintas. Po karo išradėjas grįžo į gimtinę ir dar kartą ėmėsi konstruoti mechanizmą, tobulesnį už pirmtaką. Dabar jis buvo varomas ne sukamo rato, o įtaiso, panašaus į vandens siurblį, pumpuojamo keturių vyrų.

Naujuoju aštuonračiu P.Neveravičius bandė sudominti Lietuvos inžinierius. 1930-ųjų rugpjūtį jis gavo Lietuvos valstybinį patentą ir važiuoklę įregistravo Lietuvos autoklube. Tačiau paramos iš to meto Kauno inžinierių nesulaukė. Šie pareiškė, kad aštuonratis pernelyg griozdiškas ir neatitinka bendrų pramonės raidos tendencijų – anuomet daugelis konstruktorių stengėsi sukurti kuo mažesnius automobilius.

P. Neveravičius bandė ieškoti paramos užsienyje. Jis pradėjo susirašinėti su Anglijos patentų biuru „Salters Hall Court“ Londone.  Biuras pažadėjo aštuonratį užpatentuoti,  paprašė tam tikros sumos pinigų ir paaiškinimų. Konstruktorius net keturis kartus siuntė pinigus, bet 1931-ųjų vasarą sulaukė atsakymo, kad panašaus išradimo patentas išduotas Britanijos piliečiui.

Ar taip buvo iš tiesų, ar britai paprasčiausiai apmulkino savamokslį konstruktorių iš Lietuvos ir pasisavino jo išradimą, šiandien galima tik spėlioti. Aišku tik tai, kad  P. Neveravičius neabejotinai bent puse amžiaus aplenkė laiką ir pirmasis pasaulyje pagamino aštuonratę važiuoklę.

Sumeistravo trečiąjį aštuonračio modelį

Greičiausiai apie šį technikos stebuklą plačiau nieko ir nebūtume išgirdę, jei ne iš Nemakščių kilęs ir savo tėvų sodyboje senovinių įrankių bei mašinų muziejų įkūręs kaunietis, buvusios Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos mechanikas Leonas Tamulevičius. Sužinojęs P.Neveravičiaus istoriją Leonas užsimojo sumeistruoti trečiąjį aštuonračio modelį. Surinkęs visą įmanomą informaciją apie šią konstrukciją ir nemažai senų detalių (pavyko rasti kaizerio laikų linges), auksinių rankų meistras ėmėsi savo sumanymo.

“Viską dariau gana tiksliai laikydamasis brėžinio ir patobulinau tik tas detales, kurias, kaip galima spėti, keisti norėjo ir pats  P. Neveravičius. Jis ketino prie važiuoklės priderinti garo variklį, o aš pritvirtinau prieškarinį „Deutz“ firmos jėgos agregatą. Per Nemakščių miestelio šventę jis garsiai pupsėjo, bet važiavo“, – šypsosi L. Tamulevičius.

Nemakščiuose jo iniciatyva 2007 m. atkurta ir  Aštuonratės važiuoklės draugija, veikusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose. Draugijos pirmininkas Leonas nudžiugino vietos gyventojus  atkūręs aštuonratę važiuoklę bei savo  tėvų Marytės ir Alfonso Tamulevičių sodyboje įkūręs jo meiliai vadinamą technikos muziejuką. Jis atidarytas 2007 metų liepą, minint Nemakščių miestelio jubiliejų. Muziejuke sukaupta medžiagos apie išradimą bei asmeninių P. Neveravičiaus daiktų  kolekcija, taip pat dvidešimtojo amžiaus pradžios technikos vertybių: technikų, variklių, kalvio, batsiuvio, siuvėjo, audėjos originaliai įrengtos patalpos bei to meto darbo įrankiai.

Muziejuko ir kitų Nemakščių apylinkių įžymybių lankytojus ypač džiugina pagrindine miestelio gatve  riedantis  neregėtos konstrukcijos aštuonratis savaeigis vežimas. Lygiai toks pats, kokiu 1907–1912 m. dardėdamas grindiniu kaimo žmones žegnotis vertė genialus konstruktorius Pšemislovas Neveravičius.

Parengta pagal http://www.astuonratis.lt informaciją