Lietuvos miškų būklė: mitai ir tikrovė. Ar tikrai Lietuvos miškų būklė prasta? Keletas tai paneigiančių mitų

Lietuvos miškų būklė: mitai ir tikrovė. Ar tikrai Lietuvos miškų būklė prasta? Keletas tai paneigiančių mitų

Lietuvos miškų būklė: mitai ir tikrovė

Ar tikrai Lietuvos miškų būklė prasta? Keletas tai paneigiančių mitų

Nuo pat seniausių laikų miškas žmonėms ne tik turėjo ypatingą reikšmę, buvo branginamas ir puoselėjimas, bet kartu visuomet sklandė ir begalės mitų, susijusių su veiklomis miške.

Lietuviai jau seniai puikiai suprato, kad miškas – jų gyvenimo kokybės, o kartais ir išgyvenimo garantas. Glaudus žmogaus ir medžio ryšys per šimtmečius niekur nedingo ir šiandien Lietuvos gyventojams šalies miškų būklė bei jų ateitis tikrai rūpi.

Miškų būklę ir produktyvumą lemia visa eilė veiksnių: oro temperatūra, kritulių kiekis, vėjai, gaisrai, plintančios ligos, kenkėjai, taip pat ir miškininkavimo sprendimai. Būtent dėl pastarųjų visuomenėje dažnai vyksta diskusijos, sėjamos abejonės dėl neva sparčiai mažėjančių miško plotų, prastėjančios miškų būklės.

Miškininkystė – specifinė veiklos sritis, tad nenuostabu, kad miškininkavimą gyventojai supranta kaip siaurą ir uždarą veiklą: miško kirtimą, apsirūpinimą mediena. Sudėtinga terminologija, kirtaviečių, kad ir kokios tvarkingos jos būtų, vaizdai, tampa pretekstu įvairiems mitams ir negatyviam miškininkų veiklos vertinimui formuoti.

1 mitas: Lietuvoje miškai kertami beatodairiškai

Tai nėra tiesa. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų. Kasmet plynai kertama tik apie 20 tūkst. ha, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų. Ugdomųjų, sanitarinių ir atvejinių kirtimų plotas apima dar apie 4 proc. medynų.

Be to, plynaisiais kirtimais iškirstas plotas per ne ilgiau kaip 3 metus turi būti atkurtas ir yra atkuriamas.

Šių metų duomenimis, Lietuvos miškuose sukaupta apie 577 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet užauga apie 20 mln. kub. metrų stiebų medienos, o visais kirtimais jos iškertama apie 10–11 mln. kub. metrų. Tai sudaro tik 1,8 proc. viso miškuose sukaupto medienos tūrio.

2 mitas: Lietuvos miškai sparčiai jaunėja

Ši mitą nesunku paneigti panagrinėjus Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis. Vidutinis medynų amžius per pastaruosius 10 metų ne tik nemažėjo, bet net šiek tiek padidėjo.

Jei 2011–2014 metais jis siekė 53 metus, tai 2015–2022 m. vidutinis medynų amžius jau buvo 54 metai.

3 mitas: Lietuvos miškų būklė prasčiausia šiaurinėje Europoje

Tai vėl nėra tiesa. 2015 m. pateiktais oficialiais duomenimis, mažesnę miško prieaugio dalį už Lietuvą iškerta tik Norvegija. Lietuva lenkia Latviją, Estiją, Suomiją ir Švediją. Pastarojoje prieaugio ir iškertamo tūrio santykis miškuose, kurie intensyviai naudojami medienos tiekimui ar gamybai, yra pats didžiausias.

4 mitas: Miškų gali nebelikti po 10–15 metų

Dar vienas mitas, kad po 10–15 metų miškų mūsų šalyje gali nebelikti. Valstybinės miškų tarnybos prognozėmis, miškų Lietuvoje ne mažės, o tik daugės.

Lietuvoje miškai dažniausiai išliko tose vietose, kurios nelabai tinkamos žemdirbystei, t. y. žemė nepakankamai derlinga arba netinkama žemės ūkiui dėl drėgmės pertekliaus.

Mūsų šalis yra tokioje klimato juostoje, kurioje nieko nedarant žemė savaime apauga mišku. Žemės ūkiui netinkamos ar dėl kitų priežasčių šiuo tikslu nenaudojamos žemės yra likę ir dabar. Dėl to ši apleista žemė palaipsniui apauga mišku. Taip papildomi mūsų šalies miškų ištekliai.

5 mitas: Ekonomiškai labiausiai apsimoka sodinti beržynus

Tai dar viena pastaruoju metu girdima nuomonė. Ekonomiškai turbūt labiausiai apsimoka, kai miškas tokiomis vertingomis rūšimis kaip beržas, eglė ar pušis atsikuria savaime. Tačiau miškas ne visada savaime atsikuria pakankamai greitai ir vertingomis rūšimis. Dėl to miškininkai ir miško savininkai dažnai taiko priemones, padedančias jam atsikurti savaime ar patys sodina mišką.

Pasak Privačių miškų savininkų asociacijos direktorės Giedrės Žygaitytės Šlevinskės, mitai atsiranda dėl žinių ir informacijos stokos. Daugeliui žmonių kirtimas asocijuojasi su sunaikinimu, į tai reaguojama sentimentaliai. Tačiau neužtenka kažką nugirsti ar paskaityti įvairių komentatorių nuomones socialiniuose tinkluose. Miškas – sudėtinga gamtinė sistema ir vienu ar keliais sakiniais apie ją nepaaiškinsi. Svarbu mokytis, gilintis, kaupti patirtį, stebėti gamtos dėsnius. Tikrai ne veltui sakoma, kad kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Miškas, kaip ir žmonių visuomenė, be jaunuolynų, be pusamžių medynų nebus visavertis, o jaunuolynai, kaip žinia, atsiranda po kirtimų. Tad atsisakyti jų būtų neprotinga. Miškininkaudami turime remtis patirties ir žinių svertais.

Privačių miškų savininkų asociacijos informacija