Lietuvos prekyba mediena su Ukraina, Rusija ir Baltarusija 2021 metais bei galimi iššūkiai ateityje

Lietuvos prekyba mediena su Ukraina, Rusija ir Baltarusija 2021 metais bei galimi iššūkiai ateityje

Prasidėjusi beprecedentė Rusijos agresija prieš Ukrainą turės reikšmingos įtakos Lietuvos verslui. Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos riboja prekybą su šiomis valstybėmis, o prekyba su Ukraina sutriks dėl šioje šalyje Rusijos vykdomo karo. Dėl to gali trikti skiedrų, pjuvenų bei pjautinės medienos tiekimas. Medienos skiedrų bei pjuvenų importo sumažėjimą gali pajusti katilinės, granulių, briketų ir drožlių plokščių gamintojai.

2021 m. į šiuos regionus Lietuva eksportavo 18% visų prekių (vertine išraiška). Rusijai teko didžiausia jų dalis – 11%, Ukrainoje parduota 4% prekių, o Baltarusijoje – 3%. Šiose šalyse pagaminta produkcija Lietuvos importe bendrai sudarė 17%, iš kurių Rusijai teko 12% importo, Baltarusijai – 3 %, o Ukrainai – 1%.

Prekybos mediena ir jos gaminiais situacija buvo kitokia, nei bendras šalies eksportas – importas. 2021 metais medienos ir jos gaminių iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos įvežta gerokai daugiau nei eksportuota. Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. į Lietuvą iš šių trijų valstybių medienos ir jos gaminių (įskaitant popierių ir baldus) įvežta už 590 mln. EUR. Tai sudaro 30 % nuo bendro šios produkcijos importo. Didžiausia importo dalis tenka Baltarusijai – 15 %, Rusijai – 11 %, o Ukrainai – 4 %.

Bendras medienos ir jos gaminių eksportas 2021 m. sudarė 4,3 mlrd. EUR. Į Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją prekių išvežta už 205 mln. EUR. Tai sudaro 5 % eksporto. Didžiausia importo dalis teko Rusijai – 4%, po to seka Baltarusija – 1%, o eksportas į Ukrainą nesudarė ir 1%.

Apvaliosios padarinės medienos importas į Lietuvą 2020-2021 m. išaugo nuo 260 iki 276 tūkst. m³. Šios medienos iš viso nebuvo importuota iš Baltarusijos ir Ukrainos, o iš Rusijos 2021 m. įvežta 5,1 tūkst. m³, t. y. 3 kartus mažiau nei prieš metus (15,3 tūkst. m³). Medienos eksportas iš Lietuvos sumažėjo nuo 1,8 iki 1,5 mln. m³. Apvalioji padarinė mediena į šias tris valstybes nebuvo eksportuojama.

Pjautinės medienos importas pastaraisiais metais sparčiai augo ir viršijo eksportą. 2020 m. jos įvežta 1,34 mln. m³, o 2021 m. – 1,45 mln. m³. Iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos įvežta didžioji dalis (1,07 mln. m³) pjautinės medienos. 2021 m. pjautinės medienos importe Baltarusijai teko pusė, Rusijai 20 proc., o Ukrainai 6 proc. nuo visos medienos. Nors nemaža importuojamos medienos dalis vėliau išvežama į kitas valstybes, šios produkcijos reikšmė įvairiems sektoriams yra didelė.

Pjautinės medienos 2021 m. eksportuota 1,24 mln. m³. Ukrainai, Baltarusijai ir Rusijai kartu teko tik 1,7 tūkst. m³ eksporto.

Baldai. Tai pagrindinė medienos sektoriaus eksportuojama produkcija. Jie sudaro apie pusę šio sektoriaus eksporto. Iš viso 2021 m. šios produkcijos išvežta už 2,3 mlrd. EUR. Ukrainai, Baltarusijai ir Rusijai tekusių baldų vertė tesiekė 102 mln. EUR. Į Rusiją jų eksportuota už 89 mln. EUR. Taigi, su problemomis realizuojant savo produkciją gali susidurti tik atskiros šio sektorius įmonės. Daugiau iššūkių dėl Rusijos grobikiško karo Ukrainoje gali kilti apsirūpinant žaliavomis.

Kiek didesnė Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos reikšmė baldų importe. Iš jų baldų įvežta už 42 mln. EUR, kas sudaro 11% baldų importo. Iš Baltarusijos baldų įvežta daugiausiai – už 21 mln. EUR, Ukrainos – už 13 mln. EUR, o Rusijos – už 9 mln. EUR.

Drožlių ir OSB plokštės. Didžioji drožlių plokščių dalis sunaudojama baldų gamyboje, todėl jų trūkumas ar pabrangimas gali neigiamai paveikti baldų pramonę. Baldų pramonė sunaudoja gerokai daugiau plokščių nei Lietuva sugeba pasigaminti. Dėl šios priežasties drožlių ir OSB plokščių įvežama 516 tūkst. m³, t. y. daugiau nei išvežama – 122 tūkst. m³. Situaciją gali apsunkinti tai, kad 27% importo tenka Ukrainai, Baltarusijai ir Rusijai. 2021 m. iš Rusijos įvežta 75 tūkst. m³, o iš Baltarusijos – 64 tūkst. m³.

Skiedrų ir pjuvenų importas 2021 m. sumažėjo iki 1,2 mln. m³. Šios produkcijos eksportas gerokai mažesnis – 0,3 mln. m³. Pagrindinė skiedrų tiekėja Baltarusija į Lietuvą pateikia apie 80% importuojamų skiedrų ir pjuvenų. Trumpoje perspektyvoje dėl Rusijos puolimo prieš Europą šio kiekio nebūtų galima kompensuoti net ir visiškai sustabdžius eksportą.

Granulių ir briketų eksportas ypatingai išaugo pastaraisiais metais. 2021 m. šios produkcijos eksportuota 689 tūkst. t. Nemažą eksportuojamų granulių ir briketų dalį sudaro Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje pagaminama produkcija. Iš šių valstybių įvežta 303 tūkst. t. šios produkcijos: Baltarusija pateikė 181 tūkst. t., Rusija 117 tūkst. t., o Ukraina 5 tūkst. t.

Papildomą pačios žemiausios kokybės skiedrų kiekį katilinėms galima būti paruošti kirtavietėse ir racionaliau sunaudojant kirtimo liekanas, valant krūmais ir medeliais apaugusius miško ir ne miško žemės griovius, trasas. Geresnės kokybės skiedrų galima pagaminti intensyvinant ugdomuosius kirtimus ir kitus kirtimus Lietuvos miškuose. Norint padidinti vietinę gamybą, reiktų papildomų investicijų į šią veiklą. Skiedrų trūkumą kažkokia dalimi galima būtų kompensuoti importu iš kaimyninės Latvijos ir kitų valstybių.

Pjautinės spygliuočių medienos stygiaus neturėtų būti, nes netoli yra daug pjautinės medienos eksportuojančių valstybių (Latvija, Skandinavijos šalys). Kompensuoti ąžuolo medienos importą iš Ukrainos dėl Rusijos vykdomo karo bus sunkiau.

http://www.amvmt.lt/index.php/naujienos/26-naujienos/1466-lietuvos-prekyba-mediena-su-ukraina-rusija-ir-baltarusija-2021-metais-bei-galimi-issukiai-ateityje