Lietuvos šimtmečio ąžuolai ir ąžuolynai

Lietuvos šimtmečio ąžuolai ir ąžuolynai

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejiniais metais visoje šalyje vyko daug įvairių renginių ir akcijų. Nemažai jų ragino sodinti Lietuvos šimtmečio ąžuolus ir ąžuolynus bei prisiminti proginius istorinius galiūnus, sodintus nuo 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimo proga. Ar daug tokių įsimintinų ąžuolų turime ir kiek jų pasodinome šimtmečiui įamžinti?

Vienybės ąžuolas Žeimelyje

Ąžuolai nuo seno buvo sodinami įvairiomis progomis ar garsioms sukaktims atminti. 1918 m. paskelbus
Nepriklausomybės aktą, visoje Lietuvoje buvo pradėti sodinti ąžuolai – kaip stiprybės, tvirtybės ir vienybės
simboliai. Vienas žinomiausių iš jų – Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Šis medis, kurio aukštis – 20 m, kamieno
apimtis – 310 cm, 2016 m. pretendavo į šalies Metų medžio titulą.

Visų tuo metu miestelyje gyvenusių religijų ir tautybių žmonės (lietuviai, žydai, latviai, rusai), iš jų
progimnazijos moksleiviai, pagerbdami Nepriklausomos Lietuvos 5-ąsias metines, 1923 gegužės 1-ąją
miestelio aikštės viduryje pasodino ąžuoliuką, o pačiai aikštei tą dieną buvo suteiktas Vienybės vardas.
Ąžuolą aplankė du Lietuvos prezidentai: 1927 m. – Antanas Smetona, o 2000 m., švenčiant Žeimelio
miestelio 500 metų jubiliejų, – Valdas Adamkus. Tą dieną aikštėje buvo atidengtas kraštiečio skulptoriaus
Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas.

Senųjų miestelio gyventojų atmintyje išliko vaizdai, kaip ąžuoliukas buvo aptvertas medine tvorele ir kaip
jis stiebėsi apjuostas gėlių. Žmonės pasakoja ir apie Vasario 16-ios minėjimus aikštėje, kai prie ąžuoliuko
iškeldavo trispalvę, sakydavo kalbas, giedodavo himną. 2013 m. Žeimelio seniūnija organizavo Vienybės
ąžuolo 90-mečio pagerbimo šventę „Stiprybės semiamės iš ąžuolų".

Kiti reikšmingiausi

Palangoje, Birutės kalno papėdėje, auga Smetonos arba vadinamas Tautos vado ąžuolas. 1934 m. jį
pasodinto Prezidentas Antanas Smetona. Pasakojama, kad sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet
istoriją gerbiantys miškininkai saugumiečius suklaidino – nurodė kitą ąžuolą. Jis buvo nukirstas, o tikrasis
išliko iki mūsų laikų. Dabar ąžuolas aptvertas puošnia tvorele.

Šilalės miesto centrą puošia galingas Nepriklausomybės ąžuolas, pasodintas 1928 m. minint Atkurtos
Lietuvos 10-metį. Šalia akmeniniuose stulpeliuose iškalta data – „1918 02 16“. Kraštotyrininkų teigimu,
medelį J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės g. sankryžoje pasodino Šilalės šaulių būrys 1937-ųjų rudenį.
Deja, mažai tokių ąžuolų žinome, ypač jei jie pasodinti ne organizuotai ar plačiai neaprašius spaudoje.
Minėti medžiai nėra gamtos paveldo objektai, o išskirtiniai tuo, kad pasodinti kaip gyvybės, laisvės,
demokratijos, stiprybės, tvirtybės ir vienybės simboliai, simbolizuojantys Lietuvos Respublikos kūrimą.

Sąjūdžio liudininkai

Ąžuolus pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo dalyviai sodino ant Tauro kalno Vilniuje. 1989 m. pavasarį pradėtas
sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. 30 ha plote
pasodinti medeliai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, A. Smetonai, D. Poškai,
Vydūnui ir kitiems. Jame stiebiasi ir ąžuoliukai knygnešiams, Sausio 13-osios aukoms, muitininkams,
žuvusiems Medininkų poste. Be to, parke auga ne tik tūkstančiai ąžuoliukų, bet ir liepaitės, eglės, beržai bei
įvairūs krūmai. Kaip pabrėžė Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Vitalius Stepulis, ąžuolams
ši kaimynystė labai vertinga, apsaugo nuo daugybės galimų bėdų, nes vienos rūšies medžiai imlesni ligoms,
juos labiau puola grambuoliai.

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne 1,5 ha plote 2014 -2017 m. pasodinta Šimtmečio giraitė, kurią sudaro
penki – Sūduvos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – ąžuolų guotai. 2018 m. ąžuolyne
pasodinti Lietuvos policijos ir Lietuvos kariuomenės 100-mečio ąžuolai bei nemažai kitų medžių ir krūmų.

Žalgirio mūšio pergalei įamžinti 1990 m. savanorio Alfonso Bajarsko iniciatyva pradėtas sodinti Žalgirio
mūšio memorialinis parkas prie Kauno – Klaipėdos autostrados ties Cinkiškių kaimu. Trikampiame 10 ha sklype įkūnytas didžiausias Sąjūdžio ženklas, jame pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, simbolizuojančių
prabėgusius metus po Žalgirio pergalės, bei daugiau nei 1000 medelių. Parką puošia ir 11 stogastulpių.
Jame 100–mečio metais įamžinti 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarai – pasodinta 20 glaustašakių
ąžuolų alėja, kurių daugumą sodino trečioji signatarų giminaičių karta. Prie ąžuoliukų yra atminimo lentos,
informuojančios apie kiekvieną signatarą. Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas
Tamulaitis pastebėjo, kad kasmet tenka atsodinti 80-100 ąžuolų.

Pasodinti 2018-aisiais

Netoli Kėdainių pradėtame 2009 m. kurti „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyne Pašiliuose
(Pelėdnagių seniūnija) jubiliejiniais metais pasodinta 20 tūkst. ąžuoliukų. Šalia Aukštadavario, link Prienų
esančioje išskirtoje rekreacinėje zonoje, pasodintas Aukštadvario šimtmečio ąžuolynas – 120 ąžuoliukų.
Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, pasodinta 100 ąžuolų giraitė vieno hektaro plote. Ten šaknis įleido
garsiausių ir seniausių Lietuvos ąžuolų palikuonys: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių,
Ramanavo, Šaravų ir kitų garsių ąžuolų įskiepiai, vadinami klonai. Muziejininkai ir miškininkai džiaugiasi,
kad ąžuoliukai juos globojant išgyveno itin karštą ir sausą vasarą bei iš esmės visi – net 99 – prigijo.

Apie 300 ąžuoliukų pasodinta Neries regioninio parko Dūkštų ąžuolyne. Jame organizuotos kelios nemažos
talkos, kad nuo krūmynų išvalytuose plotuose į saulę stiebtųsi ąžuoliukai. Tačiau, pasak Neries regioninio
parko specialistų, šis didžiausias Lietuvoje ąžuolynas jau užpildytas ir sunkiai randama vietų naujiems
medeliams.

Valstybinių miškų urėdija Lietuvos 100-mečio proga ąžuolų pasodino, atkūrė arba įveisė 620 ha plote.
Šimtmečio ąžuolynai pasodinti Biržų, Dubravos, Kaišiadorių, Kėdainių, Kretingos, Radviliškio, Šiaulių ir
Veisiejų miškuose. Šį pavasarį 7 ha paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija buvo pasodinta Raseinių regioninio
padalinio Šimkaičių girininkijoje ir 4,4 ha – Ukmergės padalinio Krikštėnų girininkijoje.

2018 m. pavasarį 2100 lietuviškų ąžuoliukų, išaugintų Valstybinių miškų urėdijos medelynuose, buvo
pasodinti Ukrainoje, Chortycios nacionaliniame parke, Dniepro upės saloje prie Zaporožės miesto,
pagerbiant abiejų šalių laisvės kovotojus. 

Iš gilių stiebsis nauji

Simboliška, kad jubiliejiniais metais užderėjo geras gilių derliaus – Valstybinių miškų urėdijos miškininkai
rudenį surinko 25 tonas paprastojo ąžuolo gilių: 3,5 tonos surinktos sėklinėse plantacijose, kitos – iš
genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir kitų sėklinių objektų. Beveik visos surinktos gilės
buvo pasėtos. Pavasarį iš jų prasikalę daigeliai medelynuose bus puoselėjami dar keletą metų, kol
pakankamai sutvirtės ir galės augti miške ar kitose ąžuolynų vietose.

Reikia pažymėti, kad lietuviai tikrai myli ir gerbia ąžuolą. Valstybės atkūrimo šimtmečio proga daugybė
žmonių ąžuoliukų pasodino savo asmeniniuose sklypuose, prie sodybų, miestelių ir gyvenviečių parkuose,
prie mokyklų ar kitų visuomeninių pastatų.

Daiva Červokienė