Lietuvos ūkiui reikalingi miškininkai ir aplinkos inžinieriai!

balandžio 19, 2019
Palaimintų Šv. Velykų
balandžio 19, 2019
Legendos ir ugnikalniai
balandžio 19, 2019

Lietuvos ūkiui reikalingi miškininkai ir aplinkos inžinieriai!

Kvalifikuoti miškų ūkio specialistai, želdynų dizaineriai, kraštovaizdžio architektai, taip pat žemėtvarkininkai, hidrotechnikai, kadastrinių matavimų inžinieriai išlieka paklausūs Lietuvos darbo rinkoje, be to, turint miškininko ar inžinieriaus diplomą nesunku įsidarbinti ir užsienyje. Iš visų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančių Lietuvos švietimo įstaigų Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) vienintelė šalyje rengia Miškininkystės, Sodininkystės specialistus bei Hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia Želdynų dizaino, Žemėtvarkos ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų aukštųjų studijų programos.

 Istorija žengia į šimtmetį 

KMAIK veikia du fakultetai – Miškininkystės ir kraštotvarkos fakultetas bei Aplinkos inžinerijos fakultetas. Pastaraisiais metais kolegijoje studijuoja apie 800 studentų. Maždaug trečdalį studijų laiko sudaro praktikos gamtoje, įvairiose KMAIK socialinių partnerių įmonėse ir gamybiniuose objektuose – čia būsimi specialistai ruošiami realiems darbams.

Baigę miškininkystės profilio studijas kolegijos auklėtiniai gali dirbti valstybinių miškų, aplinkos apsaugos institucijose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, privačiame miškų sektoriuje ir jį aptarnaujančiose įmonėse, kurti su miškininkyste ar medienos apdirbimu, gamtiniu turizmu susijusį savą verslą, taip pat tęsti magistrantūros studijas šalies ar užsienio universitetuose.

„Problemų įsidarbinti mūsų absolventai niekada neturėjo. Ypač paklausūs KMAIK inžinerinių specialybių absolventai – hidrotechnikai, žemėtvarkininkai, nekilnojamojo turto kadastro specialistai, neprapuola ir verslumo gyslelę turintys mūsų paruošti kraštovaizdžio architektai, želdynų dizaineriai, sodininkai. Šiuo metu taip pat ypač paklausūs tampa miškininkai – medienos ruošos specialistai. Tereikia noro, žingeidumo, o rasti darbą kolegija visuomet savo absolventams padeda, juk turime tiek daug socialinių partnerių!“- teigia KMAIK direktorius dr. Vaidotas Lygis.

Anot jo, kolegijos pranašumas tas, kad čia daug praktinio mokymo, kad studentai per praktinius užsiėmimus gali gyvai „pačiupinėti“ savo būsimą profesiją – tiek gamtoje, tiek gamybiniuose objektuose. Per gamybines praktikas studentai užmezga ryšį su potencialiais darbdaviais, kas neabejotinai padeda ateityje įsidarbinti praktikai priėmusiose įmonėse.

„Praktiniai mokymai miškininkystę, želdynų dizainą studijuojantiems studentams vyksta Girionyse, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioniniame padalinyje. Šalia – ir Dubravos arboretumas: dendrologinė kolekcija, kurioje auginami moksliniu, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriais vertingi vietiniai bei introdukuoti augalai. Arboretumas, greta ošiantis Girionių parkas, vietos miškininkų administruojamas medelynas, kankorėžių aižykla, sėklinės plantacijos, miško demonstraciniai ir rekreacijos objektai, kalėdinių medelių plantacija, pomologinis sodas – visa tai pasitarnauja kaip turtinga studijų bazė, siekiant suteikti mūsų studentams praktinių įgūdžių. Žemėtvarkininkai, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų specialybių studentai taip pat turi puikias galimybes vietoje atlikti praktinius užsiėmimus. Žodžiu, kolegijos strateginė vieta ir praktinė mokomoji bazė puiki, siūlome išskirtines studijų programas, turime savo aiškią nišą tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Akivaizdu, kad esame stipriai pririšti prie vietos, kurioje dirbame jau daugiau kaip pusę amžiaus, ir būtų neprotinga mus iš šios vietos kažkur kitur iškelti. Juk tektų viską kurti iš naujo“, – akcentuoja dr. V. Lygis. 

Kolegija savo istoriją skaičiuoja nuo 1927 m., kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Ji 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m. – į Girionis, iš kur ranka pasiekiamas Kaunas. Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. 2002 m. mokykla įgijo naują,- aukštosios mokyklos, statusą; be miškininkystės, čia pradėjo veikti dar penkios studijų programos: Želdynų dizaino, Žemėtvarkos, Hidrotechninės statybos, Rekreacijos ir Kadastrinių matavimų bei nekilnojamojo turto vertinimo (šiuo metu programa vadinasi Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai). Pastaraisiais metais pradėjo veikti dar viena Lietuvoje unikali studijų programa – Sodininkystė. KMAIK atliekami taikomieji moksliniai tyrimai – daugiausiai išplėtotos miško darbų technologijų ir aplinkos inžinerijos sritys.

Išleista tūkstančiai absolventų

Per daugiau kaip 90-ies metų mokyklos gyvavimo laikotarpį išleista tūkstančiai absolventų, o pastaraisiais metais kasmet į visas specialybes priimama apie 300 studentų. Pernai kolegija išleido beveik 200 absolventų, iš kurių beveik pusė – miškininkai. Stojantieji į miškininkystę taip pat paprastai sudaro maždaug pusę visų stojančiųjų, tik pastaraisiais metais šis santykis kiek sumažėjo – tam , matyt, įtakos turėjo valstybinių miškų urėdijų reforma. Juk baimintasi, kad optimizuojant valstybinių miškų sektorių jame sumažės darbo vietų. Pernai į miškininkystės studijų programą stojo netoli šimto, o anksčiau į pirmą kursą būdavo surenkama iki 150 studentų.

Ar paklausios bus miškininkystės studijos šiemet?

„Šiek tiek baimių yra, bet pastaraisiais metais nemažai žmonių paliko valstybinių miškų sistemą ir juos pakeisti turės nauji specialistai. Ypač  pradėjo  jaustis medienos ruošos specialistų, medvežių, medkirčių operatorių trūkumas. Tad žinia apie neblogas įsidarbinimo galimybes turėtų ir vėl mums padėti surinkti pakankamą grupę motyvuotų studentų miškininkų“,- tikisi KMAIK vadovas. Anot jo, paprastai į kolegiją jaunimas ateina pagal pašaukimą, lemia ir miškininkų dinastijos tęstinumo tradicijos,- jei tėvai ar seneliai buvo miškininkai, gamtos mylėtojai.

Kolegija į Miškininkystės studijų programą yra įtraukusi gamtinio turizmo specializaciją, kuri vis labiau populiarėja. Želdynų dizainas taip pat išlieka viena iš populiarių disciplinų, ypač ištęstinių studijų forma – šią specialybę pastaruoju metu dažnai renkasi asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą, o neretai – ir darbą. Džiugu, kad šią specialybę studijuoti susirenka labai motyvuoti studentai, kuriems želdynų dizainas iš tiesų įdomus ir patrauklus; tuomet, kai atsiranda abipusis ryšys, interesas iš studentų pusės, juk ir dėstytojams dirbti smagiau“,- džiaugiasi dr. V. Lygis.

Kolegija aktyvina ir tarptautinį bendradarbiavimą, skatina studentus vykti tobulintis į užsienio aukštąsias mokyklas.

„Kontaktų turime visoje Europoje: Baltijos šalyse, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Turkijoje ir kitur. ES remiama „Erasmus“ mainų programa vykdoma su daugelio šalių aukštosiomis mokyklomis. Mūsų studentai gali išvažiuoti studijoms semestrui ar dviems pagal mainų programą arba vykti praktikoms. Pastarąsias studentai renkasi dažniau – galbūt dėl to, kad čia mažiau reikia užsienio kalbos žinių, be to, galima ir užsidirbti. Pavyzdžiui, atliekant praktiką medelynuose, kalėdinių medelių plantacijose galima išties neprastai užsidirbti. Bet kokiu atveju  iš užsienio grįžę studentai džiaugiasi įgyta patirtimi, praplėstu akiračiu“, – vardija pašnekovas.

Kaip studijų privalumą KMAIK jis mini ir didelį procentą valstybės finansuojamų vietų, vadinamųjų studijų krepšelių – apie 80 proc. kolegijos studentų nemoka už mokslą, tokia tendencija turėtų išlikti ir šiemet.  

Absolventai – darbdavių komandose

UAB “Stora Enso Lietuva” – viena didžiausių ir moderniausių lentpjūvių Lietuvoje, priklausanti suomių ir švedų valdomai medienos pramonės grupei „Stora Enso“, kuri yra popieriaus, pakuotės ir medienos produktų gamybos lyderė pasaulyje. Alytuje įsikūrusi bendrovė iš esmės dirba Pietryčių Lietuvoje – nuo Vilniaus iki Lazdijų.

„Esame viena didžiausių medienos apdirbimo įmonių ir nors pagrindinė veikla – medienos apdirbimas, turime ir miškininkystės padalinį, kuriame dirba Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventai. Miškininkystės padalinys perka biržes iš miško savininkų ir jas kerta. Tad baigęs mokslus jaunimas mums reikalingas, jo pastoviai ieškome“, – teigia UAB„Stora Enso Lietuva” tiekimo direktorius Rytis Kuliešis. 

Anot jo, Lietuvoje tokie specialistai paklausūs – Alytaus bendrovė jų paiešką paprastai skelbia internete ir kartas nuo karto atnaujina savo komandą. KMAIK auklėtiniai dažniausiai dirba medienos ruošos arba medienos pirkimo vadybininkais. Kolegijos diplomantų mažiausiai vienas įdarbinamas kasmet. Kokia darbuotojų kaita įmonėje?

„Jaunimas po mokslų dar dažnai ieško savęs, vieni lieka, kiti – išeina, dalis emigruoja į užsienį, kiti keičia specialybę. Pas mus jie įgyja verslo patirties, tad vėliau gali įsidarbinti ir kitose, su mediena nesusijusiose įmonėse, – pasakoja R. Kuliešis.

Jis teigiamai vertina kolegijos absolventų paruošimo lygį. „Jų žinios gilios, labai praktinės, žmonės turi bazinį parengimą. Kolegija ruošia universalius specialistus, kurie gali dirbti ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje, kuris šiek tiek skiriasi ir geografija, ir dinamika, ir darbų apimtimi. Be to, KMAIK studentai su dėstytojais nuolat atvažiuoja susipažinti su mūsų veikla ir žino jos specifiką“,- pažymi UAB „Stora Enso Lietuva” tiekimo direktorius.

UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius Raimundas Lavrenovas – KMAIK auklėtinis. Į šią mokyklą R. Lavrenovas įstojo 1995 m., o baigė – 1998 m. Mokslus čia pasirinko dėl to, kad ir tėtis Sergejus Lavrenovas mokėsi šioje mokykloje. S. Lavrenovas dabar dirba UAB „Dzūkijos miškas“ komercijos direktoriumi, kuriuo anksčiau  dirbo sūnus – taip kartos pasikeitė pareigomis.

Varėnoje įsikūrusi bendrovė – viena iš stambiausių apvaliosios medienos tiekėjų Lietuvoje: kerta, superka ir rinkai per mėnesį žiemos laikotarpiu pateikia iki 20 tūkst. m3 apvaliosios medienos, vasarą – apie 10 tūkst. m3. Vykdo ir kitus miško ruošos bei priežiūros darbus, rengia miškotvarkos projektus. Medieną parduoda įvairioms lentpjūvėms, dalį eksportuoja. Pagrindinis regionas – Dzūkija, bet dirba visoje Lietuvoje.

„Kolegija davė gerą pradžią, supratimą apie mišką, tvirtus pagrindus. Man pavyko gauti darbą tuometiniame Miškotvarkos institute dar studijuojant“ – prisimena UAB „Dzūkijos miškas“ vadovas. Ateityje įmonė taip pat planuoja pildyti savo komandą KMAIK auklėtiniais, nes įmonės vadybininkai turi būti baigę miškininkystę.

„Aš studijas tęsiau ir universitete, o skirtumas tas, kad kolegijoje daugiau paskaitų vyksta po atviru dangumi, yra daugiau praktinis mokymas, o universitete daugiau dėmesio skiriama akademinėms studijoms. Kolegija ruošia specialistus darbo rinkai, praktiškus žmones, kurie ateina jau matę realų darbą miške“,- pažymi jis.

Jis rekomenduoja studijuoti miškininkystę, nes tokiam specialistui darbo visada bus. Pavyzdžiui, jo bendramoksliai yra išsibarstę po visą Lietuvą, dažniausiai susitinka darbo reikalais, nes didžioji dalis grupės studentų –  apie 90 proc. – dirba pagal specialybę. Ir beveik visi – Lietuvoje.

UAB „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis baigė tuometinį Lietuvos žemės ūkio universitetą (dabar – VDU Žemės ūkio akademija). Ukmergėje įsikūrusi įmonė yra Latvijos įmonių grupių „Latvijas Finieris“ antrinė bendrovė, gaminanti beržo lukštą, kurį galutiniam apdirbimui veža į Latviją. Ukmergėje kolegijos studentai atlieka praktiką, susipažįsta su medienos apdirbimu, gamybos procesu. Be to, įmonės paskirtis, anot vadovo, reabilituoti beržą, kuris daugelį metų buvo laikomas kone šiukšle – buvo stengiamasi iš miško kuo greičiau jį iškrapštyti malkoms, o atsitiko taip, kad beržas tapo vienu iš brangiausių medžių, jo mediena ypač paklausi.

UAB „Likmerė“ vadovas – KMAIK Tarybos, kolegialaus kolegijos valdymo organo, pirmininkas.

„Esu išrinktas į kolegijos Tarybą, esu jos pirmininkas. Pagrindinė užduotis siekiant, kad kolegija gyvuotų, – operatyviai spręsti šiuolaikinius iššūkius, kurie neretai iškyla dėl nepamatuotų valdžios sprendimų, skubos tvarka vykdomų reformų. Vienas svarbiausių kolegijos tikslų – išlaikyti pakankamą studentų skaičių, užtikrinti siūlomų studijų programų paklausą. Tai sudėtinga padaryti – akivaizdžiai matome, kad mažėja jaunimo ir gali mažėti studentų, tad kolegija turi pasiūlyti tai, ko negali kitos mokymo įstaigos. Būtina išlaikyti patrauklų lygį pagal pasaulines programas, būti novatoriškais“,- apie kolegijos užduotis kalba M. Kasmauskis.

Anot jo, studentai paskutiniu metu stipresni, nes pakilo stojimo balai. Vis dėlto dauguma studentų į kolegiją ateina iš pašaukimo. Miškininko profesija visada buvo paklausi ir tokia išliks, juk miškas ir Lietuvos ūkiui, ir kiekvienam šalies gyventojui neabejotinai svarbus. Trečdalį Lietuvos teritorijos dengia miškai, o joms administruoti reikalingas gausus būrys gerai parengtų specialistų.

Angelė Adomaitienė

Prašymai priimti studijuoti į KMAIK teikiami internetu, užsiregistravus LAMA BPO interneto svetainėje www.lamabpo.lt. Prašymus galima pateikti nuo 2019 m. birželio 1 d. iki liepos 22 d. 15 val. Kvietimai studijuoti bus paskelbti 2019 m. liepos 26 d. iki 12 val. Sutarčių pasirašymas kolegijoje vyks liepos 29- 31 dienomis iki 17 val.  Likus laisvų studijų vietų galima dalyvauti pagrindinio priėmimo II etape bei papildomame priėmime. Svarbiausias priėmimo datas rasite puslapyje: http://bakalauras.lamabpo.lt/bendrojo-priemimo-datos/

Nuoroda į KMAIK siūlomą Miškininkystės studijų programą:  http://kmaik.lt/misko-ukis