LMS prezidentas dr. M. Kavaliauskas: “Reikia harmonizuoti darbą viduje naujomis sąlygomis”

gegužės 22, 2018
Miškų politika – tai balius
gegužės 18, 2018
Baltakamieniai beržai
gegužės 23, 2018

LMS prezidentas dr. M. Kavaliauskas: “Reikia harmonizuoti darbą viduje naujomis sąlygomis”

Gegužės 19 d. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) aktų salėje įvykusiame Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) suvažiavime išrinkta nauja vadovybė: LMS prezidentas, valdyba, prezidiumas ir revizijos komisija. Naujuoju LMS prezidentu, surinkęs daugumą suvažiavimo delegatų balsų (105 balsai), tapo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas (37 m.). Iki tol jis užėmė LMS atsakingojo sekretoriaus pareigas, o miškininkų sąjungai paskutiniuosius 10 metų vadovavo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius.
Į LMS prezidento pareigas taip pat pretendavo buvęs Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas bei buvęs Dubravos MMU urėdas Kęstutis Šakūnas, kuris savo kandidatūrą suvažiavime atsiėmė M. Kavaliausko naudai.
Marius Kavaliauskas gimė 1981 m. spalio 3 d. Kaune, 2000 m. baigė Kauno “Aušros” gimnaziją. Rinktis miškininko profesiją, anot jo, paskatino įskiepyta senelio meilė gamtai. 2004 m. – jis ASU miškininkystės bakalauras, 2005 m. studijavo Joensuu unversitete Suomijoje, 2007 m. įgijo ASU miškininkystės magistro laipsnį, 2012 m. – miškininkystės daktaro laipsnį. Jo mokslinė kryptis – miško politika ir valdymas.

Dr. Marius Kavaliauskas stažavosi ir dalyvavo mokslinėse konferencijose JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Gruzijoje, Slovėnijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kitur. Yra paskelbęs daugiau kaip trisdešimt  mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių.

Šeima: žmona – Indrė,  vaikai – Augustas ir Barbora. Laisvalaikio pomėgiai – bibliofilija ir numizmatika.

LMS veiklą stebi nuo studijų laikų

Tinklalapis www.miskininkas.eu paprašė naująjį LMS prezidentą dr. M. Kavaliauską atsakyti į kelis klausimus.

LMS veikloje nesate naujokas, paskutiniu metu dirbote kaip LMS prezidento pavaduotojas. Kas paskatino kandidatuoti  į miškininkų sąjungos aukščiausias pareigas?

LMS veiklą stebiu nuo studijų laikų. Tuomet mums, studentams, nepaprastą įspūdį kėlė  suvažiavimuose dalyvaujantys miškininkai su uniformomis. Formaliai prie miškininkų sąjungos komandos užimdamas sekretoriaus pareigas prisijungiau tik 2018 m. pradžioje. Tačiau daug bendravome iki tol, sąjunga dažnai kviesdavo mokslininkus, iš jų ir mane įvairioms konsultacijoms.

Kandidatuoti į LMS vadovo postą paskatino visas kompleksas priežasčių. Esu labai atsakingas ir pareigingas visose gyvenimo srityse. Manau, tą pastebėjo ir miškininkų bendruomenė, kurioje išaugo pasitikėjimas manimi, o jos nariai vis dažniau užsimindavo apie galimybę dalyvauti rinkimuose. Kita svarbi priežastis – tai vidinė motyvacija, kurią užaugino bendravimas su eiliniais žmonėmis. Visuomenėje ir pačių miškininkų tarpe vyrauja neįtikėtini stereotipai apie miškus, miškininkystę ir visą sektorių, kuriuos girdint ima pyktis gerąja prasme ir norisi rasti priemonių tiems mitams paneigti bei šviesti nežinančius. Pedagoginio ir mokslinio darbo patirtis parodė, kad galime priimti daugybę racionalių sprendimų miško ūkio kokybei kelti, tačiau realybėje jie sunkiai skinasi kelią. Dėl to auga motyvacija ieškoti būdų, kaip šį procesą tobulinti.

Akivaizdu, šiandieniniame miško sektoriuje labai daug emocijų, o tai jį skaldo ir priešina. Norisi prisidėti sprendžiant šią problemą, įnešti kuo daugiau objektyvumo. Ir svarbia priežastis – meilė miškui, pagarba miškininko profesijai bei aistra miškininkystės mokslui.

Kokius iššūkius naujose pareigose matote ir kokius pagrindinius tikslus sau bei LMS keliate?

Dėl iššūkių, tai tikriausiai nė vienas naujas vadovas ir jo komanda įstaigoje nėra sutinkamas išskėstomis rankomis. Todėl reikės labai daug aktyviai dirbti norint pateisinti LMS vadovo vardą ir įgauti visų pasitikėjimą. Sąjungos viduje egzistuoja vidinio nesusikalbėjimo ir motyvacijos dalyvauti veikloje problemos. Turėsime visi bendrai rasti priemones, kaip tą galėtume išspręsti. Reikia harmonizuoti darbą viduje naujomis sąlygomis. Tai artimiausi tikslai.

Kokias užduotis tikitės įgyvendinti per pirmuosius metus bei visą kadencijos laikotarpį?

Ilgalaikėje perspektyvoje reikia sklandžiai perimti ir tęsti senuosius darbus. Dirbant visiems kartu būtina užsibrėžti strategines veiklos gaires, aiškiai apibrėžiančias LMS identitetą ir darbo kultūrą, taip pat būtina plėsti bendradarbiavimą su visais suinteresuotais, būtina įgyvendinti naujas idėjas.

Kokią LMS įsivaizduojate po penkerių ir daugiau metų, t. y. jos įtaką miškininkystės ūkiui bei visai jos politikai, miškininkų bendruomenei ir pan.?

Akivaizdu, kad įsivaizduoju gyvybingesnę ir stipresnę sąjungą nei ji yra šiandien, tačiau detaliau įvardinti sudėtinga. Tai priklausys nuo miškininkų sąjungos narių noro įsitraukti į komandinį darbą formuojant strateginius tikslus, veiksmus ir gaires bei motyvacijos juos įgyvendinti. Mano supratimu, Lietuvos miškininkų sąjungos ateitis turi priklausyti ne nuo vieno asmens ar grupelės žmonių, o nuo visų norinčių veikloje dalyvauti narių. Sprendimai, darantys įtaką sąjungos ateičiai turi būti priimami taip, kad visi jaustųsi sprendimo dalimi.

Trumpai pristatykite savo komandą, pavaduotojus, valdybą, kodėl juos pasirinkote, ko tikitės iš naujos LMS vadovybės?

Miškininkų sąjungos valdybą sudaro skyrių atstovai. Tai antras pagal galią valdymo organas šioje organizacijoje. Valdybos atstovai iš esmės nesikeitė. Sąjungos vadovas gali rinktis dalį prezidiumo narių. Prezidiumas – tai vykdomasis organas, veikiantis pagal suvažiavimo ir valdybos sprendimus. Tiksliai charakterizuoti prezidiumo narių neturiu galimybės, nes dar nespėjome su visais susipažinti. Mano pasirinkti prezidiumo atstovai yra įvairių kompetencijų miškininkai, atstovaujantys visą miško sektorių –  valstybinį, privatų ir medienos vartotojus. Nors sulaukiau nemažai kritikos, kad į komandą įtraukiau miškininkus ne iš valstybinio miško sektoriaus, manau, kad tai vienintelis kelias visiems susikalbėti, būti išklausytiems, griauti nusistovėjusius mitus, pasikeisti informacija bei generuoti bendras idėjas.

Minėjote, kad miškininkystės politika  – tai balius, ar tikite, kad miškų problemos bus sprendžiamos kompleksiškai, kiek prie to gali prisidėti LMS ?

Kad miškų politika yra balius, tai tokio straipsnio pavadinimą sugalvojau ne aš. Šio straipsnio esmė ta, kad miškų politika didžiojoje politikoje užima podukros vietą. Dažnai sprendžiant svarbias problemas, kurios susijusios su miškais (pvz., žemės ūkis, energetika, aplinkosauga ir t.t.),  miško politikos atstovams darbotvarkėje vietos nėra. Ir tai ne tik Lietuvos problema, ši tendencija vyrauja globaliai, pradedant Jungtinių Tautų Organizacija. Miškininkų sąjunga miškų politiką gali paveikti tik savo veiklumu – šviečiant, bendradarbiaujant, įtikinant ir kalbantis.

Dėkojame už atsakymus ir linkime sėkmės atsakingame LMS vadovo  darbe.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin